Eurofootball.lt Eurofootball.lt
Premier League Čempionų Lyga Bundesliga La Liga
  2. Naujienos
  3. Straipsnis: A lygos startas ir lietuviško futbolo ypatumai

Straipsnis: A lygos startas ir lietuviško futbolo ypatumai

Straipsnis: A lygos startas ir lietuviško futbolo ypatumai © Eurofootball.lt
Lietuvos "A lygos" čempionato pirmasis ratas baigėsi žadėdamas seniai neregėtą intrigą. EuroFootball.lt atidžiai sekė įvykius nuo pat pirmenybių starto. Pabandysime pažvelgti, ką naujo ir įprasto pamatėme Lietuvos futbole, paanalizuosime, kaip čempionato pradžioje kiekvienai komandai sekėsi įgyvendinti savo tikslus, ir ko toliau galime tikėtis iš 2007 metų sezono. Bet pirmiausia trumpai prisiminkime kas vyko tarpsezonyje. Žiemą komandose permainų netrūko – trenerius, lyginant su praėjusiais metais, pakeitė penki klubai, o rimtų pasikeitimų ekipų sudėtyse įvyko beveik visose ekipose. Tiesa, optimizmo neteikė tai, kad skirtingai nei praėjusį sezoną, lygoje garsesnių pavardžių - žaidėjų rungtyniavusių ar dar rungtyniaujančių Lietuvos rinktinėje – ne daugėjo, o mažėjo, be to nemažai geriausių "A lygos" legionierių pasirinko karjerą tęsti kitose šalyse. Tačiau vos per mėnesį žaibiškai įvykus pirmajam ratui atrodo, jog lygos susilpnėjimas, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio neįvyko -išvykusius legionierius pakeitė nauji, duonos svetur ieškoti iškeliavusių lietuvių vietą bent iš dalies pradėjo užimti kiti futbolininkai, o jei ir įvyko, tai gal tai ir išėjo į naudą pačiam čempionatui. Vienoms komandoms pavyko susistyguoti savo žaidimą, kitoms atsirado sunkumų, ir to rezultatas , yra tai, kad čempionate nebeliko aiškių favoritų. Šeštąją vietą nuo pirmosios skiria tik šeši taškai, tad galima sakyti, kad dėl medalių kovoti realių galimybių turi net šešios komandos. Lietuvos pirmenybėms – tai tarsi šviežo oro gūsis prisimenant praėjusius metus, kai čempionu tapęs "Kaunas" atitolo nuo varžovų jau čempionato pradžioje ir niekam nepaliko jokių šansų, be didesnio pavojaus antras liko "Ekranas", ir įdomesnė kova vyko tik turnyrinės lentelės viduryje. Apskritai, nuo 2003 metų "Kaunas" ir "Ekranas" nesulaukė rimtesnio pasipriešinimo ir praktiškai vien tarpusavyje varžydavosi dėl aukso medalių – septynis kartus nugalėjo kauniečiai, kartą čempionų titulu tenkinosi panevėžiečiai. Paskutinis kartas, kai nei viena iš šių komandų nesugebėjo laimėti Lietuvos čempionato, buvo paskutiniai senosios "ruduo-pavasaris" sistemos metai, kai 1998/99 m. sezoną Vilniaus "Žalgiris" po atkaklios kovos aplenkė Šiaulių "Karedą". Be užsimezgusios nemažos intrigos sezonas ypatingas ir tuo, kad keturi Lietuvos klubai šiemet oficialias kovas dėl Baltijos lygos varžybų pradėjo gerokai anksčiau, jau kovo mėnesį. Tačiau sunku įžvelgti, kad tai padarė didesnę įtaką "A lygos" startui, nes rungimasis su stipriausiais klubais iš Latvijos ir Estijos buvo panašesnis į priešsezonines varžybas – joms tęsiantis klubai dar formavo savo sudėtis, ir nors praktiškai visi pabrėžė tokios lygos naudą, patys buvo linkę labiau susitelkti artėjančiam Lietuvos čempionatui. Tiesa, galima pastebėti ir mažiau pozityvių naujovių. Beveik iki pat pirmenybių starto šimtu procentų nebuvo aiškūs nei visi "A lygos" dalyviai, nei tikslus turnyro tvarkaraštis, o ir patys du paskutiniai į čempionato "traukinį" įšokę klubai, reikia pripažinti, lygai nieko gero nesuteikė. "A lygoje" nusprendusio nerungtyniauti Kauno "Rodiklio" vietą užėmė beveik vien iš "Kauno" klubui priklausiančių žaidėjų sudaryta "Šilutės" ekipa, o naujokas Visagino "Interas" komandą apskritai subūrė paskutinėmis akimirkomis ir tai padarė pasiemę keletą kitiems nereikalingų žaidėjų bei pasiskolinę daug jaunų futbolininkų iš "Vilniaus" klubo. Be to, "Interas" bent jau kol kas rungtyniauja tarsi svečiuose, tai yra Vilniaus "Žalgirio" stadione, kur pažiūrėti jų žaidimo ateina nebent didžiausi futbolo mėgėjai arba varžovų komandų aistruoliai. Šiuo atžvilgiu bent jau geriau dar atrodo namuose žaidžianti "Šilutė", tačiau pagal negausų žiūrovų skaičių šios komandos namų stadione galima spręsti, kad šilutiškiams nelabai įdomi tokiu būdu sudaryta ekipa. Taigi, jei sakysime, jog teiginys, kad futbolas žaidžiamas dėl žiūrovų, kyla klausimas, ar tokie klubai reikalingi aukščiausiai Lietuvos lygai.Vilties teikia bent tai, kad bent jau antrą sezoną dalį "Interas" gali žaisti Visagine, bet nebūtų didelė staigmena, jei dėl panašių komplektacijos ypatumų pasikartotų situacija su "Šilute" ir žiūrovams komanda nepasirodytų tokia, kuri atstovauja savo miestui. Kitas futbolo mėgėjams rūpimas klausimas yra transliacijų per televiziją. Nors apskritai pakelti futbolo lygį pirmiausia aišku turėtų būti skatinama lankytis stadionuose, nekyla didesnių abejonių, jog galimybė negalintiems atvykti rungtynes ar apskritai bet kam kitam pamatyti Lietuvos čempionatą didina jo populiarumą ir yra teigiamas dalykas. Tačiau jau ne pirmus metus "A lygos" transliacijos prasideda sezonui jau įsibėgėjus, ir šis sezonas ne išimtis. Be abejo, realybė tokia, kad televizijoms lietuviškas futbolas, na neskaitant tokio visuotinio produkto kaip nacionalinė rinktinė, nėra įdomus, nes nesutraukia reikiamo skaičiaus žiūrovų ir tuo pačiu pelno, bet tokiu atveju reikia ryžtingumo ir vieningumo iš futbolo valdininkų ir klubų pusės, o to nematyti. Keistokai atrodo NFKA ir LFF paskelbimas apie susitarimą su 5 kanalu dėl "A lygos" mačų transliacijos, kai ne paslaptis, kad norėdami transliacijų už jas vis tiek patys susimokėti turi klubai. Tai padaryti gali tik nedaugelis – bent kiek nutuokiantiems apie klubų finansines galimybes nesunku nuspėti iš kurių miestų transliacijų tikrai nesulauksime. Na, bet grįžkime prie pačio futbolo ir panagrinėkime kaip kol kas atrodo atskiros komandos. Be abejo, pradėti reiktų nuo klubo, kuris to verčiausias – tai aišku vienvaldis čempionato lyderis FC . Įdomu prisiminti, jog po pirmųjų sezono rungtynių surengtame ekipos pristatyme prezidentas Algimantas Breikštas pareiškė, kad jų tikslas yra iškovoti aukso medalius, ir tada daugeliui toks septintą vietą praėjusį sezoną užėmusio klubo vadovo pareiškimai pasirodė mažų mažiausiai nerimti ir neatitinkantys realybės. Tačiau po pirmo rato galima panaudoti patarlę, kaip neseniai interviu "Futbolo ekspresui" sakė pats A.Breikštas, jog juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Nepaisant to, kad per pirmas trejas rungtynes "Vilnius" tris kartus sužaidė lygiosiomis ir tarsi patvirtino skeptikų prognozes, jau lygiosios su nugalėtojų titulą gynusiu "Kaunu" buvo tarsi įspėjimas visiems varžovams, ir toliau sekė net šešios pergalės iš eilės. Atvirai kalbant, mačius nemažai priešsezoninių sostinės ekipos varžybų, produktyvus šios komandos žaidimas nebuvo didelė staigmena. Tarpsezonyje "Vilniui" pavyko susitvarkyti vartininko poziciją pasikviečiant du gana patikimus vartų sargus lietuvius Liudviką Valių ir Pavelą Leusą, kurie pakeitė nors ir lyderio savybių turėjusį, tačiau dėl legionierių limito neretai negalėjusį rungtyniauti lenką Maciejų Kijiewskį, o bene svarbiausia – A.Breikšto kelionės į Braziliją atsipirko, nes pavyko atsikratyti vien "paplūdimio" brazilų prisirinkusios komandos etiketės. Prie perspektyvių antramečių Rodnei, Paulinho, Mullerio vilniečiai prijungė gana solidų žaidimą demonstruojančius labiau gynybinio plano saugus Andresoną, Erasmo, o taip pat atsirado žaidėjas, kurio "Vilniui" trūko jau ilgai – tai įvarčius mušantis puolėjas Kleyras, kuris turi gerą įvarčių uoslę ir sugeba pasižymėti tiek galva, tiek kojomis. Kitas dalykas yra tai, kad iš dukterinės Ukmergės "Vilkmergės" komandos atėjęs iki tol daugiau su jaunimu dirbęs treneris Antanas Vingilys kartu su savo asistentų pagalba sugebėjo sutelkti visus, net ir tokius labiausiai individualų žaidimą mėgstančius žaidėjus kaip Mulleris dirbti komandai, ir priversti anksčiau dažnai nesusivaldydavusius karšto temperamento brazilus aikštėje laikytis drausmės. Ironiška, kad "Vilnius" į lyderius išsiveržė be traumuoto savo kapitono Aivaro Laurišo, kuris praėjusio sezono antroje dalyje buvo neabejotinas komandos lyderis ir padėjo jai atsitiesti. Bus įdomu pamatyti, kur jam pasveikus vietą aikštėje ras A.Vingilys. Tą patį galima pasakyti ir apie patyrusį gynėją Tadą Gražiūną, kuris dėl traumos "Vilniaus" gretose dar nesužaidė nei karto. Antras čempionate žengia šalies čempionas FBK , kurio savininkas Vladimiras Romanovas bene pagerino savo pačio trenerių keitimo rekordus ir po Sandraugos taurės turnyro ruošiantis sezonui Eugenijų Riabovą pakeitusį baltarusį Vladimirą Kurnevą praėjus vos trims rungtynėms vėl pakeitė bulgaru Angelu Červenkovu. Su pastarojo atvykimu įvyko dar viena rokiruotė – E.Riabovas perėjo dirbti į "Šilutę", o pastarąją treniravęs D.Gvildys atėjo į "Kauną" asistuoti A.Červenkovui. Pasikeitimai visgi veikiausia išėjo į naudą, nes per pirmus tris turus kauniečiai atrodė blankiai ir turėjo pasidalinti po tašką su "Vilniumi" bei nelabai įtikinamai laimėjo prieš "Šiaulius" ir "Interą". Tačiau "Kaunas" vis tiek toli gražu nedemonstruoja tokio žaidimo, kokį rodė praėjusį sezoną, ir treniruojamas A.Červenkovo taip pat neiškovojo maksimumo taškų žaisdamas su "Žalgiriu" ir "Ekranu". Jei ne itin rezultatyvus kapitono Ričardo Beniušio žaidimas, kurio įspūdinga įvarčiu serija, kaip ir galima buvo tikėtis, pasibaigė, prarastų taškų galėjo būti ir daugiau. Bene didžiausia problema "Kaunui" sezono pradžioje buvo nedidelis legionierių indėlis. Vienas pagrindinių praėjusio sezono pergalės lygoje kalvių Edinas Pehličius kol kas yra visai prastos sportinės formos, ne itin gerai startavo Pascalis Mendy, dėl traumos negalėjo žaisti gruzinas Nukri Mančkava, tad ypatingai trūko sėkmingo žaidimo kraštuose, įsižaisti laiko prireikė Olegui Strachanovičiui ir Rafaeliui Ledesmai, dėl į Edinburgo "Hearts" išvykusių žaidėjų praretėjo gynyba. Vis dėlto optimistinių poslinkių "Kauno" komandoje jau yra, nes po dviejų metų sugrįžo buvęs komandos kapitonas Darius Sanajevas, pasveiko N.Mančkava, po truputį įsibėgėja R.Ledesma, tad jei vasarą nebus dar vieno didelio desanto į "Hearts" ar dar permainų trenerių štabe, iš čempionų atimti titulą turėtų būti labai nelengva. Trečią vietą gana netikėtai užima Vilniaus . Pastiprinimo tarpsezonyje beveik nesulaukę žalgiriečiai gerokai neramino net ištikimiausius savo sirgalius, bet per pirmą ratą Armino Narbekovo auklėtiniai įrodė, kad nemažai galima pasiekti ir komandine dvasia neturint daug aukšto lygio žaidėjų. Į komandą sėkmingai įsiliejo ir svarbių įvarčių pelnė jaunasis Nikolajus Misiukas bei spragą gynybos krašte užkamšęs Edvinas Lukoševičius, patikimai gynėsi ir Igorio Steško bei Bertrano Ngapunu duetas, sunkiai dirbdama vaisių pasiekė saugų liniją. Tačiau tai, kad nebuvo rasta pamainos išvykusiam atakų lyderiui Tadui Labukui, dar pastebima – nei N.Misiukas, nei Valerijus Mižigurskis ar iš dublerių į pagrindinę ekipą prasimušęs Aleksandras Romašovas neatrodo pajėgūs mušti įvarčius reguliariai, tad įvarčių našta tenka veteranui Igoriui Morinui ar kitiems žaidėjams. Tiesa, išskyrus nulines lygiąsias su "Šilute", žalgiriečiai sugebėjo pasiekti taškus nešusius įvarčius, bet derbyje su "Vilniumi" tikslaus žaidimo puolime, kaip ir ilgesnio atsarginių suolo, "Žalgiriui" pritrūko. Vis tik jei pavyks išspręsti šią problemą ir nekankins traumos, "Žalgiris" gali pakovoti dėl medalių ir sugrįžimo į Europos turnyrus. Už žalgiriečių nugaros po pirmų devynių rungtynių atsidūrė nesėkmingai sezoną pradėjusi Vilniaus , kurios nesustyguotas žaidimas išryškino pagrindines komandos problemas. Nors Lietuvos rinktinės gynėjo Andriaus Skerlos atvykimas padėjo "Vėtrai" susitvarkyti gynybą, kuri pagal praleistų įvarčių skaičių yra geriausia "A lygoje", kitose pozicijose vilniečiams netrūksta problemų. Labiausiai "Vėtrai" trūksta įvarčių iš puolėjų – komandą palikus atakų lyderiui Sergejui Kuznecovui naujasis praėjusio sezono atradimo Vitalio Stankevičiaus ir brazilo Lima Severino duetas įsibėgėti dar nespėjo, o kiti atakuojantys žaidėjai didesnės paspirties neįnešė. Saugų linijoje "Vėtrai" ypač stinga legionierių iš Makedonijos Dejano Milošeskio ir Bobio Božinovskio. Pastarasis dėl traumos dar nesužaidė nei vieno "A lygos" mačo, o pirmasis tik pora kartų rungtyniavo epizodiškai. Be to, patyrusių Aido Preikšaičio ir Donato Vencevičiaus aikštės viduryje Mindaugas Panka ir Gediminas Butrimavičius pakeisti nesugebėjo, trūksta ir senbuvio krašto gynėjo Nerijaus Sasnausko indėlio organizuojant pavojingus išpuolius. Po susitikimo su "Šiauliais" specialisto iš Rusijos Aleksandro Tarchanovo treniruojamą komandą taip pat ištiko vartininkų krizė. Praėjusį sezoną dėl traumų problemų turėjęs Vaidas Žutautas vėl iškrito iš rikiuotės, jo pakeisti nepasiruošęs Arvydas Kacinkevičius, kuris dar ir traumuotas, o naujokas Stanislavas Kozyrevas negali žaisti kol susitvarkys savo vizą. Dar vienas dalykas – specialistų teigimu "Vėtrai" trūksta ir fizinio pasiruošimo, nes treneris A.Tarchanovas ruošdamas komandą labiau propaguoja žaidimą su kamuoliu. Kiek tai įtakos per sezoną turės sunku pasakyti, bet vargu ar "Vėtros" žaidimas toliau gali dar suprastėti. Sugrįžus D.Milošeskiui ir B.Božinovskiui žaidimas saugų linijoje turėtų susitvarkyti, ir įsižaidus puolėjams bei pasistiprinus dar pora žaidėjų "Vėtra" dar turi pakankamai rezervų atsitiesti ir pakovoti dėl aukščiausių vietų. Dar vienas nelabai sėkmingai sezoną pradėjęs klubas yra vicečempionas Panevėžio . Panevėžiečiai, kaip ir "Vėtra", neturėjo daug problemų gynyboje, bet nesugebėjo mušti įvarčių, apskritai nedemonstravo gero žaidimo, ir net 5 kartus rungtynes baigė lygiosiomis. Priežaščių dėl to toli ieškoti nereiktų – savo postą palikus ilgamečiam vyriausiajam treneriui Virginijui Liubšiui panevėžiečiai pradėjo tarsi naują erą, ir natūralu, kad tai atsiliepia rezultatams. Be to, su V.Liubšio išvykimu po truputį keičiasi ir ilgus metus kaip vienas kumštis buvusi komanda, o kai kuriems senbuviams greičiausiai gali trūkti motyvacijos. Jau ne pirmą sezoną klubų užsienyje ieškoję Panevėžio klubo mokyklos atstovai Lietuvos rinktinėje Gediminas Paulauskas ir Mantas Savėnas taip ir liko komandoje, užsiliko komandoje per ilgai, ir, kaip dažnai būna, po karjeros aukštumų sėkė nuopoliai – abu žaidėjai nedemonstruoja savo geriausio žaidimo. Panašiai atsitiko ir Povilui Lukšiui, kuris pastaraisiais sezonais neabejotinai buvo tarp pavojingiausių lygos snaiperių, bet per pirmąjį ratą šiemet sugebėjo pasižymėti vos kartą, ir tai tik triuškinant "Interą", ne taip sėkmingai kaip galėtu žaidžia Vitalijus Kavaliauskas, kuris vis tik sugebėjo pelnyti 5 įvarčius. Dar vienas "Ekrano" auklėtinis Arūnas Klimavičius tarpsezonyje patraukė į Rusiją, tačiau jo panevėžiečiams per daug nestigo, nes pastarojo jaunesnysis brolis Linas Klimavičius kartu su Laurynu Rimavičiumi gana sėkmingai pakeitė traumas tik prasidėjus sezonui gavusius Dainių Glevecką ir Tavi Raahną. Vis tik pastaruoju metu "Ekranas" pradeda atsitiesti, ir labai svarbios tam buvo rungtynės su "Kaunu", kuriose Manto Savėno vedami panevėžiečiai su varžovais kovėsi kaip lygūs su lygiais. Įkvėptas neblogo rezultato "Ekranas" sutriuškino "Interą" ir M.Savėnas vėl priminė apie save trimis įvarčiais, sugrįžimą į rikiuotę pažymėjo ir D.Gleveckas. Jeigu pradės mušti ir P.Lukšys, "Ekranas" turi visus šansus vėl būti tarp lyderių. Šeštą vietą užima Marijampolės . Algimanto Gabrio treniruojama ekipa sezono pradžioje savo gerbėjus glumino savo nepastoviu žaidimu – net 7-0 sutriuškintas "Interas", nenusileista "Ekranui" ir "Kaunui", tačiau namuose pralaimėta "Šiauliams", išvykoje pripažintas įtikinamas "Vilniaus" pranašumas. Didelį indėlį į "Sūduvos" žaidimą kol kas įneša naujokai legionieriai – brazilas Willeris Oliveira ir ukrainietis saugas Sergejus Koziuberda pelnė pusę komandos įvarčių (aštuonis). Kita vertus, tai atspindi ir puolėjų stygių, nes W.Oliveira yra labiau saugas ir įvarčių savo ankstesnėse komandose daug nemušdavo, tačiau daugiau nepasižymint nei Gvidui Juškai, nei Otavio Bragai, dažniau imasi iniciatyvos pats. "Sūduvai" taip pat kainavo vartininko Sauliaus Klevinsko trauma, nes ilgai tarp atsarginių buvęs Gytis Padimanskas rungtyniavo nepatikimai, tačiau A.Gabrio laimei S.Klevinskas jau grįžo į aikštę. Norint sėkmingo pasirodymo marijampoliečiams prireiks gero komandos lyderio Dariaus Maciulevičiaus žaidimo, tačiau vargu, ar "Sūduvai" pavyks pakartoti praėjusių metų sėkmę – laimėtą LFF taurę ir iškovotą kelialapį į UEFA Taurės turnyrą. Turnyrinės lentelės apačioje komandos išsidėstė maždaug pagal pajėgumą. Nuo lyderių šešeto penkiais taškais atsilieka , kurie nebuvo lengvas grobis nei vienai komandai, ir pataikė staigmeną įveikdami "Sūduvą", bet veikiausiai turės ir tenkintis tokiu "galinčios įkasti" komandos vaidmeniu. Įdomu tai, kad šiauliečiai dar nei karto nesužaidė lygiosiomis – tris kartus nugalėjo ir patyrė šešias nesėkmes, iš jų keturias minimalia persvara. 8-9 vietas dalinasi dvi Vakarų Lietuvos ekipos - Klaipėdos ir . Bet iš nereikalingų "Kaunui" žaidėjų sudarytai Šilutės komandai – tai neblogas rezultatas, o uostamiečio komanda nepaisant to, kad klubo prezidentas ir treneris Vacys Lekevičius nutarė labiau remtis jaunais žaidėjais ir konkrečių tikslų šiam sezonui nekėlė, be abejo sieks pasirodyt geriau. Aiškus lygos autsaideris yra Visagino , kuris turi jauniausią sudėtį - vos šešis žaidėjus, vyresnius nei 25 metai - ir gali siekt nebent kuo mažiau sutriuškinimų. Šeštadienį "A lygoje" startuoja antrasis ratas. Nuo jo pradžios iki sezono pabaigos lapkritį – dar 135 mačai. Už poros savaičių pratęsus kovas Baltijos lygoje ir Lietuvos klubams įsijungus į batalijas Europos turnyruose, čempionatas gali tapti dar sunkiau nuspėjamas. Belieka palinkėti, kad būtų varžomąsi garbingai, į stadionus rinktųsi kuo daugiau žiūrovų, o intriga išsilaikytų iki pat pirmenybių atomazgos. Visiems gero lietuviško futbolo... Pastaba: autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su EuroFootball.lt nuomone.
Europos futbolo čempionatas UEFA Čempionų Lyga UEFA Europos lyga Konferencijų lyga Anglijos Premier League Vokietijos Bundesliga Ispanijos La Liga Prancūzijos Ligue 1 Italijos Serie A Lietuvos A lyga

Kitos naujienos

Visos futbolo naujienos