© Eurofootball.lt
- „Žalgiris“ A lygos sezoną pradėjo įspūdingai ir žengia antroje vietoje. Kas lėmė tokį gerą klubo startą?
- Geri rezultatai – itin produktyvaus pasiruošimo sezonui vaisius. Visi vyrai per treniruotes dirbo negailėdami savęs, todėl dabar gali mėgautis žaisdami rimtas rungtynes. Be to, po praėjusio sezono sudėtis pernelyg nepasikeitė. Pasipildėme tik tokiais žaidėjais, iš kurių tikėjomės didelės paspirties, ir ką gi – niekas nenuvylė. Pavyzdžiui, Edvinas Lukoševičius, žaisdamas gynėju, per ketverias rungtynes jau spėjo įmušti du įvarčius.
- Prieš sezoną komandai buvo iškeltas tikslas patekti į prizininkų trejetą. Galbūt apetitas pakilo bevalgant ir jau esate nusiteikę grumtis tik dėl pirmosios pozicijos?
- Kad kovos tik dėl nugalėtojų titulo, prieš prasidedant čempionatui pareiškė trys komandos. Bet mes į diskusijas nesileidžiame ir renkame taškus, kad tik neiškristume iš lygos (juokiasi). Kalbant rimčiau, tikslas išlieka tas pats – patekti į trejetuką.
- Kaip jums sekasi suderinti „Žalgirio“ prezidento ir trenerio darbus?
- Kol kas viskas klostosi puikiai, taip, kaip ir tikėjausi. Turiu puikius asistentus – Mindaugą Čepą ir Viačeslavą Mogilną, su kuriais dirbti – vienas malonumas. Tokios jaunatviškos ir draugiškos atmosferos, kokia vyrauja „Žalgiryje“, norėčiau palinkėti visoms komandoms.
- Ar palyginti su praėjusiais metais A lyga sustiprėjo?
- Čempionatas dar tik įsibėgėja, todėl kol kas vertinti jo lygį – sunkoka. Kas yra kas, pamatysime po poros mėnesių.
- Kaip vertinate faktą, jog A lygoje žaidžia dukterinės didelių klubų komandos? Juk „Šilutė“ neatsiejama nuo FBK „Kauno“, Visagino „Interas“ – nuo „Vilniaus“...
- Tai yra kitų klubų trenerių nervų gadinimas. Jei per žinias praneša, jog aikštėje žaidė „Vilnius 1“ prieš „Vilnių 2“ į ką tai panašu? Sakoma, jog kamuolys apvalus, tačiau galime susilažinti iš didelės sumos, kad nei FBK „Kaunas“, nei „Vilnius“ rungtynėse su dukterinėmis komandomis taškų nepraras, o kitos komandos įklimps, ir ne kartą. Kad ir mūsų „sausos“ lygiosios Šilutėje: kad neįmušėme - patys kalti, tačiau varžovai net vidurio liniją pereiti bijojo, jokių kovos pastangų nerodė. Manau, kad lygoje turėtų būti aštuonios komandos, kurios stengtųsi kažką pasiekti, o ne taškus atimtų.
- „Žalgiris“ žaidžia ir Baltijos lygoje. Kokį įspūdį susidarėte apie Latvijos ir Estijos klubus?
- Pasižiūrėjus į tai, kokios treniruočių sąlygos sudaromos kaimynams, mes, lietuviai, esame kaip akmens amžiuje. Tokių aikščių, treniruočių bazių, kokias turi latviai ir estai, mes neturime, ir neaišku, kada turėsime. Su absoliučiai atsainiu valstybės požiūriu į futbolą jokio progreso nebus. Ką čia ir kalbėti, kai nacionalinė rinktinė neturi kur žaisti...
- Nurimus aistroms galima kiek ramiau paanalizuoti Lietuvos rinktinės žaidimą su Prancūzija ir Ukraina. Kaip vertinate Algimanto Liubinsko treniruojamos komandos pasirodymą?
- Ko galima reikalauti iš rinktinės, kurios žaidėjai klubuose sėdi ant suolo, arba tribūnose lyg sirgaliai? Sportas be praktikos neegzistuoja. Paprasčiausias pavyzdys: iš NBA po metų suolelio šildymo sugrįžo krepšininkas Arvydas Macijauskas. Kaip jis atrodė Pasaulio čempionate? Taip ir su futbolininkais – rungtynėse su Prancūzija susikūrėme keletą progų, tačiau jos ir liko progomis. Žmonės su praktika tose situacijose būtų sužaidę visiškai kitaip.
- A lygą užplūdo įvairaus meistriškumo lygio užsienio futbolininkai. Ar ši legionierių invazija netaps savo jaunimo žlugdymu?
- Legionierius turi būti asmenybė, pavyzdys jaunimui tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Nematau jokio tikslo prisipirkti krūvą ne paties aukščiausio lygio užsieniečių vien tik tam, kad jie užsieniečiai, o savo vaikus marinuoti ant suoliuko. Tačiau yra ir kita pusė – už vieną legionierių klubas Lietuvos futbolo federacijai turi pakloti 10 tūkst. Tai – milžiniška suma, viešas klubų nurenginėjimas. Nelogiškų sprendimų mūsų futbole - apstu.
