© Eurofootball.lt
Kas tas Arsene‘as Wengeras ?
Būtent toks klausimas iškilo ne vienam žurnalistui, kai "Arsenal" 1996 metais pristatė naująjį komandos trenerį. Dabar daugumai futbolu besidominčių žmonių toks klausimas pasirodytų mažų mažiausiai kvailas. Per 10 metų jis tapo pačiu sėkmingiausiu treneriu klubo istorijoje, pagarsėjo kaip inteligentiška ir charizmatiška asmenybė. Jo kolekcijoje 3 "Premier" lygos čempionų titulai, 4 FA taurės. Dviejuose sezonuose iškovotas dublis ("Premier" lygos čempionų titulas ir FA taurė), 2004 Wengero vadovaujamas "Arsenal" sugebėjo užbaigti Premiership sezoną be pralaimėjimų. Negana to, "Arsenal" nuolat žaidė technišką ir akiai patrauklų futbolą, kuris žavi tiek klubo gerbėjus, tiek kitus futbolo fanus.
Biografija
Trenerio darbo pradžia
Pirmasis profesionalų klubas, kurį treniravo Arsene’as Wengeras buvo "Nancy". Šiame klube jis praleido tris sezonus nuo 1984 iki 1987, bet nepasižymėjo niekuo įspūdingu. Tačiau Profesoriaus (Šią pravardę jis gaus jau dirbdamas "Arsenal") karjera šovė į viršų 1987 metais, kai jį pasikvietė "Monaco" klubas. Wengeras laimėjo Prancūzijos lygą 1988 metais ir taurę 1991 bei įsigijo tokius aukšto lygio žaidėjus kaip Glennas Hoddle‘as, George‘as Weah ir Jurgenas Klinsmannas. Jis išliko lojalus "Monaco" klubui nors juo domėjosi tokie klubai kaip Madrido "Real" ir Miuncheno "Bayern". Taip pat Wengerui buvo siūlyta treniruoti nacionalinę Prancūzijos rinktinę. Deja, 1994-95 metų sezoną "Monaco" pradėjo labai prastai ir Wengeras buvo atleistas.
Kiek netikėtai šis prancūzas savo karjerą tęsė Japonijoje Nagojos "Grampus Eight" klube. Prieš ateinant Arsene'ui klubas kapstėsi Japonijos "J-Lygos" lentelės apačioje. Per 18 mėnesių Wengeras su šiuo klubu laimėjo "Imperatoriaus" taurę, o lygoje baigė sezoną antroje pozicijoje. Tačiau svarbesnė Wengerui, ko gero, buvo kita patirtis gauta Japonijoje. Būtent čia jis susipažino su sveikos mitybos pagrindais, kuriuos vėliau sėkmingai pritaikė "Arsenal" ekipoje. Taip pat Wengerą sužavėjo Japonijos klubų investicijos į futbolo mokyklas, kuriose žaidėjai klubams buvo ruošiami nuo vaikystės.
Pirmieji sezonai su "Arsenal"
Po to, kai George‘as Grahamas buvo atleistas iš vyriausiojo "Arsenal" trenerio pareigų klubo vadovybei nesisekė surasti jam tinkamos pamainos. Grahamo asistentas Stewartas Houstonas buvo tik laikinas problemos sprendimo būdas, o Bruce‘as Riochas paliko komandą po ginčo su vadovybe. Arsene’as Wengeras jau seniai buvo geras pažįstamas su "Arsenal" vice-prezidentu Davidu Deinu. 1996 metų rugpjūtį, klubą palikus Bruce‘ui Riochui, Prancūzijos futbolo federacijos techninis direktorius Gerardas Houllier pasiūlė Deinui būtent Arsene‘ą Wengerą. "Arsenal" patvirtino naująjį trenerį rugsėjo 28 dieną, o nuo spalio 1 jis pradėjo darbą. Wengeras tapo pirmuoju "Arsenal" treneriu, atvykusiu ne iš Britanijos ar Airijos.
Prancūzas iš karto pradėjo dirbti pagal savo metodiką. Dar prieš tapdamas treneriu jis įtikino klubą įsigyti saugus iš Prancūzijos Patricką Vieira ir Remi Garde. Pirmąjį sezoną su naujuoju treneriu "Arsenal" baigė treti, bet nesugebėjo patekti į Čempionų lygą. Tačiau sėkmės ilgai laukti nereikėjo. 1997-98 metų čempionate "Profesoriaus" vadovaujama ekipa laimėjo FA taurę ir "Premier" lygą. Tai buvo antrasis dublis klubo istorijoje.
Nuostabiai žaidė legendinė "Arsenal" gynybos linija: Tony Adamsas, Martinas Keownas, Lee Dixonas ir Nigelis Winterburnas. Saugų linijoje puikiai atrodė naujieji Wengero pirkiniai. Tai, tuomet dar jaunas, Patrickas Vieira, Marcas Overmarsas ir Emanuelis Petit, kurį Wengeras iš centro gynėjo pavertė atraminiu saugu. Puolime žaidė naujomis spalvomis prie Wengero sužibėjęs "Neskraidantis olandas" Dennisas Bergkampas ir paauglys Nicolas Anelka. Pastarasis iš "Paris St. Germain" buvo nupirktas už 500 tūkst. svarų, o po dvejų metų Madrido "Real" šį žaidėją iš "kanonierių" perpirko už 22.3 milijono svarų.
Keliuose sekančiuose sezonuose "Arsenal" nesugebėjo įveikti legendinės Sero Alekso Fergusono vadovaujamos "Manchester United" ekipos, kurią į priekį vedė Ryanas Giggsas, Roy‘us Keane‘as ir kiti žymūs žaidėjai.
Sėkmingiausi sezonai
Tačiau Arsene’as Wengeras nenuleido rankų. Už Nicolas Anelka gauti pinigai buvo išleisti žaidėjams, kurie ateityje taps neabejotinais komandos lyderiais. Tai Robertas Piresas, Sylvaine‘as Wiltordas ir dabar jau visų laikų rezultatyviausias "Arsenal" žaidėjas Thierry Henry. Jo ir Arsene‘o Wengero keliai buvo susikirtę dar "Monaco" ekipoje. Tačiau į "Arsenal" šis prancūzas atėjo netgi ne kaip puolėjas, o kaip greitakojis krašto saugas. Wengeras nusprendė pakeisti jo poziciją ir dabar jau drąsiai galima teigti, kad neapsiriko.
Naujiems žaidėjams prireikė laiko įsižaisti, bet 2002 metais "Arsenal" vėl tapo stipriausiais Anglijoje. Antrą kartą Arsene‘o Wengero vedami žaidėjai iškovojo dublį. Tikra sezono "vinimi" tapo rungtynės "Old Trafford" prieš "Manchester United" komandą. "Arsenal" norint užsitikrinti čempionų titulą užteko lygiųjų, bet visi žaidėjai galvojo tik apie pergalę. Mačas baigėsi 0-1 "Arsenal" naudai. Sylvaine‘as Wiltordas įmušė lemiamą įvartį, ir leido visiems fanams džiaugtis titulu, kurį pavyko laimėti vieno iš didžiausių klubo priešų šventovėje. Keturias dienas prieš šią pergalę "Arsenal" Kardifo Millenium stadione 2-0 įveikė "Chelsea" ir laimėjo FA taurę. "Arsenal" nepralaimėjo nei vienų "Premier" lygos išvykos varžybų, pelnė bent po 1 įvartį visuose 38 mačuose. 13 paskutinių susitikimų lygoje baigėsi "Arsenal" pergalėmis.
Prieš naująjį sezoną klubas atsisveikino su komandos legenda ir kapitonu Tony Adamsu, o naujuoju kapitonu tapo Patrickas Vieira. Kanonieriai pradėjo 2002-03 metų sezoną taip pat sėkmingai kaip ir užbaigė pastarąjį. Atrodė, kad niekas nesugebės sustabdyti jų ir "Arsenal" pirmą kartą klubo istorijoje apgins aukščiausio Anglijos futbolo diviziono čempionų titulą. Deja, šiai sirgalių svajonei nebuvo lemta išsipildyti. "Arsenal" pakliuvo į duobę, pradėjo žaisti nestabiliai. Čempionais tapo "Manchester United", bet "Arsenal" pavyko iškovoti FA taurę.
Tai buvo paskutiniai metai, kai Kanonieriams atstovavo legendinis vartininkas Davidas Seamanas. Naujojo vartininko paieškos sukėlė daug diskusijų. Wengeras nusprendė įsigyti Dortmundo "Borussia" vartų sargą Jensą Lehmanną, nors šis jau buvo veteranas. Eilinį kartą Wengero intuicija pasirodė puiki, nes Lehmannas įspūdingai gynė komandos vartus sekančiuose sezonuose.
2003-04 metų čempionatas visam laikui įeis ne tik į "Arsenal", bet ir visos Anglijos futbolo istoriją. Pasibaigus 2001-02 metų sezonui, Wengeras buvo paklaustas, ar gali komanda per sezoną nepralaimėti nei vienų rungtynių. Prancūzas atsakė, kad nieko nėra neįmanomo, o po poros metų tai ir įrodė. "Arsenal" nė karto nepralaimėjo per visą sezoną, vienintelį kartą iki tol tai buvo pavykę padaryti "Preston North End" klubui 1888-89 metais. Tiesa, tuomet sezoną sudarė tik 22 mačai. Negana to, titulas buvo laimėtas priešų stovykloje. Ši kartą tai buvo "White Hart Lane" stadionas, kuriame žaidžia Londono "Tottenham".
Naujoji karta
Po 2004-05 metų sezono su "Arsenal" išsiskyrė net 17 žaidėjų. Dauguma jų nebuvo labai svarbūs komandai, bet Martinas Keownas, Sylvainas Wiltordas ir Nwankwo Kanu vaidino svarbius vaidmenis "Arsenal" ekipoje. Wengeras pradėjo į komandą kviesti jaunesnius žaidėjus, tokius kaip Emanuelis Eboue, Francescas Fabregas, Mathieu Flamini, Robinas van Persie ir kitus. Į Anglijos futbolą tuo metu jau buvo įsiveržusi nauja jėga - tai Romano Abramovičiaus nupirktas ir labai dideliais pinigais disponuojantis "Chelsea" klubas. "Arsenal" nesugebėjo pasipriešinti savo kaimynams iš Londono, ir "Premier" lygoje liko antri. Tiesa, komandai pavyko iškovoti FA taurę po dramatiškos 11 metrų baudinių serijos prieš "Manchester United".
Po sezono Wengeras toliau tęsė komandos atnaujinimo darbą. "Arsenal" paliko Edu ir Patrickas Vieira. Sezono metu komanda, o ypač gynybos liniją, užpuolė traumos. Sausio mėnesį buvo traumuoti net 8(!) gynėjai. Tačiau čia ir vėl atsiskleidė Arsene‘o Wengero talentas. Vidurio gynėjų porą sudarė jau gana patyręs Kolo Toure ir tuo metu vos 19 metų teturintis Phillipe‘as Senderos, dešiniojo gynėjo pozicijoje atsiskleidė Emanuelis Eboue, kairiajame puikiai žaidė iš saugų į gynybos liniją pervestas Mathieu Flamini. Komandai pavyko susitelkti ir užimti 4 vietą lygoje, kuri leido žaisti Čempionų lygoje. Šį pasiekimą pasaldino ir tai, kad kovoje dėl 4 vietos buvo įveikti amžini varžovai ir artimiausi kaimynai "Tottenham".
Sekantį sezoną Wengere‘as pradėjo toliau atsisveikindamas su komandos veteranais. Šį kartą tai buvo Solas Campbellas, Robertas Piresas, Pascalis Cyganas, karjerą baigė Dennisas Bergkampas. Sezono pradžia įėjo į klubo istoriją, nes kanonieriai persikėlė į naują stadioną. Senąjį "Highbury" pakeitė naujasis "Emirates". Pirmosios varžybos naujuose klubo namuose buvo Denniso Bergkampo atsisveikinimas su futbolu. Simboliška, bet pirmą kamuolį į naujojo stadiono vartus įrideno Arsene’as Wengeras. Jis labai daug prisidėjo prie to, kad klubas sugebėtų pasistatyti "Emirates" stadioną. Prancūzas visada ne tik reguliuodavo komandos žaidimą aikštėje, bet ir prisidėdavo prie klubo finansų tvarkymo. Galima prisiminti, kad Wengeras yra baigęs Ekonomikos magistro studijas. Nors šis sezonas dar nesibaigė, bet jau žinome, kad "Arsenal" vėl liko be trofėjų. Tačiau didžioji dalis fanų vis dar pasitiki Wengeru ir mano, kad jaunieji talentai sugrąžins "Arsenal" į pergalių kelią.
Kovos Europoje
Europos turnyruose "Arsenal" toli gražu negali pasigirti tokiais laimėjimais kaip Anglijoje. Kanonieriai po vieną kartą dalyvavo Čempionų lygos ir UEFA taurės finaluose, bet abu kartus juos pralošė. 1999-2000 metų sezone "Arsenal" Čempionų lygos grupėje užėmė trečią vietą ir pateko į UEFA taurę. Čia jie gana lengvai pasiekė finalą, bet tenai po 11 metrų baudinių serijos nusileido "Galatasaray" klubui.
Čempionų lygoje klubas niekaip negalėjo įveikti ketvirtfinalio barjero. Tik 2005-06 metų sezone klubas galų gale nuėjo toliau, iki pat finalo, kur susitiko su "Barcelona". Nuėjo, įspūdingai įveikdamas "Juventus", "Real" ir "Villareal" bei nepraleidęs įvarčio net 995 minutes pasiekdamas UEFA Čempionų lygos rekordą,. Negana to, "Arsenal" žaidė "eksperimentine" gynybos linija, sudaryta iš labai jaunų žaidėjų. Finale, deja, 2-1 nusileista "Barcelona" ekipai.
Treniravimo ypatumai
Atvykęs vadovauti "Arsenal" Wengeras susidūrė su žaidėjų nepasitikėjimu. Tony Adamsas paklausė: "Ką prancūzas gali išmanyti apie futbolą?", Ray‘us Parlouras lygino Wengerą su inspektoriumi Kliuzo. Tačiau viskas gana greitai pasikeitė. Wengeras gana smarkiai pakeitė komandos treniruotes. Viskas vyko sekundžių tikslumu pagal laikrodį. Daug dėmesio buvo skiriama detalėms. Netgi temperatūra persirengimo kambaryje ir komandos autobuse turėjo būti tokia, kokią nurodė "Profesorius". Paklaustas apie tokį smulkmeniškumą, jis atsakė: "Visą savaitę sunkiai dirbti, o po to šias pastangas sugriauti tinkamai nepasiruošus yra kvaila".
Prieš atvykstant Wengerui, "Arsenal" toli gražu nebuvo patį gražiausią futbolą žaidžianti komanda. Atėjus šiam prancūzui viskas pasikeitė. Komandoje neliko vietos savanaudžiams. Naujai atvykę žaidėjai pasižymėjo puikia technika. "Arsenal" pradėjo žaisti gruboką, bet greitą ir gražų futbolą. Žaidėjai daug judėdavo be kamuolio, komanda žaisdavo trumpais perdavimais. "Arsenal" krašto gynėjai Lee Dixonas ir Nigelis Winterburnas prieš Wengero atėjimą buvo gana statiški ir retai jungdavosi į komandos atakas. Tačiau prancūzas, užėmęs komandos trenerio vietą, pakeitė jų žaidimo stilių.
Nuo to laiko "Arsenal" pasižymėjo tokiais krašto gynėjais kaip Sylvinho, Laurenas, Ashley Cole, Emmanuelis Eboue ir kitais, kurie nuolat jungiasi į komandos atakas. Taip pat Wengeras atsisakė tradicinių krašto saugų, kurių pagrindinė užduotis Anglijoje buvo skersuoti kamuolius į baudos aikštelę. Prieš ateidami į "Arsenal" Robertas Piresas, Freddie Ljunbergas, Aleksandras Hlebas ir Tomašas Rosicky žaidė vidurio saugais, bet "Arsenal" ekipoje užėmė vietas saugų linijos kraštuose. Taip Wengeras sukūrė labai kūrybingai ir įvairiai atakuojančią komandą, kurios žaidimu pradėjo žavėtis visas pasaulis. Tiesa, "Arsenal" iš pradžių žaisdavo gana grubiai ir susirinkdavo nemažai raudonų kortelių, bet pastaraisiais metais, pasikeitus komandos branduoliui, "Arsenal" nuolat būna "Premier" lygos garbingo žaidimo lentelės viršuje.
Kitas naujoviškas dalykas buvo Wengero kišimąsis į savo žaidėjų virtuvę. Per pusantrų metų, kuriuos jis praleido Japonijoje, naujasis kanonierių treneris įsiminė sveikos japonų gyvensenos pagrindą – mitybą. Į "Arsenal" žaidėjų valgymo racioną įsiveržė žuvis, ryžiai ir virtos daržovės. Alkoholis nebuvo uždraustas, bet taip pat nebuvo ir rekomenduotinas. Užaugęs vietinėje Elzaso užeigoje, Wengeras žinojo, kad jis nėra pats geriausias atleto draugas. Daugumą "Premier" lygos trenerių įžeidė Wengero atsisakymas po varžybų eiti išgerti. Tai buvo sena Anglijos tradicija, bet prancūzas pats rodė pavyzdį savo žaidėjams. Dabar Wengero naujai pradėti taikyti metodai plačiai paplito po visą pasaulį. Net žemesnėse futbolo lygose treneriai domisi, ką valgo jų žaidėjai. Smulkmeniškumas treniruotėse ir nauja mityba buvo viena iš pagrindinių legendinės "Arsenal" gynybos linijos ilgaamžiškumo priežasčių.
Wengeras buvo pasipiktinęs, kai sužinojo, kad "Arsenal" dalinasi savo persirengimo kambariais su studentais. Po to, kai gaisras juos suniokojo, Wengeras įtikino klubo vadovybę skirti 12 milijonų svarų ir įkurti visiškai naują sporto kompleksą. Čia vėl pasireiškė Wengero smulkmeniškumas. Viskas turėjo būti padaryta pagal jo nurodymus, remiantis Japonijoje matyta Feng-Shui praktika. Visur turėjo sklisti natūrali šviesa, treniruoklių salėje buvo įkurtas dirbtinis krioklys. Netgi valgyklos kėdės, stalai, peiliai ir šakutės buvo parinkti Wengero. Ko gero nereikia nei sakyti, kad Wengeras labai smarkiai prisidėjo ir prie naujojo "Emirates" stadiono įrengimo darbų.
Arsene’as Wengeras pagarsėjo kaip puikus jaunų talentų ugdytojas. Dar vadovaudamas "Monaco" klubui jis nupirko George‘ą Weahą, kuris vėliau žaisdamas "Milan" laimėjo FIFA geriausio metų žaidėjo apdovanojimą. Šį darbą Arsene’as tęsė ir "Arsenal". Klubo skautų sistema išplito po visą pasaulį. Wengeras įsigijo tuomet dar jaunus ir mažai žinomus Nicolas Anelka, Patricką Vieira, Kolo Toure, Robiną van Persie, Emmanuelį Eboue ir dar daugelį kitų. Thierry Henry, Dennisas Bergkampas ir kiti žaidėjai, kurie atvyko į "Arsenal" jau pasižymėję kituose klubuose, taip pat sakė esą dėkingi Wengerui už savo karjeras.
Atskirai vertėtų paminėti Tony Adamso istoriją. Būtent Wengero parama buvo labai svarbi šiam gynėjui, kai jis kovojo su priklausomybe alkoholiui. Legendinis "Arsenal" kapitonas padedamas Wengero šią ligą įveikė ir toliau džiugino fanus puikiu žaidimu. Lygos taurės turnyre, kuris stipriausiom Anglijos komandom nėra labai svarbus, Wengeras visada leidžia žaisti jauniesiems savo talentams. Būtent dėl galimybės pažaisti aukščiausiu lygiu dažnas jaunuolis rinkdamasis komandą teikia pirmenybę "Arsenal".
