© Eurofootball.lt
Pastaruoju metu Anglijos futbole verda labai karštos diskusijos. Kodėl šalis, kur futbolas besąlygiškai yra sportas numeris vienas, o lyga viena stipriausių pasaulyje, neišugdo pakankamai aukšto meistriškumo žaidėjų ? Stipriausių klubų treneriai - Alexas Fergusonas, Arsene‘as Wengeras ir Jose Mourinho kritikuoja jaunųjų žaidėjų vystymo politiką.
Kas atsitiko, kas neveikia jaunųjų futbolininkų rengimo sistemoje? Į šiuos klausimus bando atsakyti patys geriausi šalies futbolo specialistai. Angliškoji futbolo mokykla yra viena seniausių ir garsiausių pasaulyje. Lietuvoje jaunųjų futbolininkų sistema tik kuriama. Būtų gerai jei mokytumės iš kitų ir nekartotume tokių pačių klaidų…
Leiskite vaikams žaisti !!!
Pastarųjų savaičių "Sportsmail” tyrimas dėl jaunųjų futbolininkų rengimo akademijose sukėlė didžiulį atgarsį šalies trenerių, menedžerių ir žaidėjų tarpe. Šiame straipsnyje, Tomas Stathamas, kuris jau 13 metų dirba treneriu "Manchester United" akademijoje ir Reptono futbolo mokyklos direktoriumi, išsako savo mintis apie tai, kas yra blogai…
"Seras Trevoras Brookingas mano, kad mes turime kažką skubiai keisti, jei norime, kad mūsų žaidėjai nebūtų atsilikę nuo kitų šalių žaidėjų techniškai ir taktiškai. Aš sutinku, tačiau pagrindinis klausimas išlieka – ką mes turime daryti? Pagrindine problema mūsų šalyje yra ta, kad vaikų futbolui vadovauja suaugusieji kurie siekia suaugusiųjų idėjų, vertybių, taktikos ir spaudimo."
"Dauguma vaikų futbolo patirtį įgauna tik oficialiose klubo treniruotėse, kuriose entuziastingi ir geranoriški treneriai pateikia sudėtingus pratimus, instrukcijas ir paaiškinimus. Jie gerai atrodo, skamba išmintingai ir palieka didelį įspūdį tėvams, tačiau kelia vaikų nuostabą, nuobodulį, įsiūtį ir klausimą: "Kada mes žaisime futbolą?” Mūsų jauniausiems žaidėjams reikalingi prižiūrėtojai ir padėjėjai, kad skatintų jų progresą. Kodėl aš taip manau? Pirmiausia, aš daugelį metų tyrinėjau ką patys geriausi pasaulio žaidėjai veikė iki 11m amžiaus? Be jokių išimčių, pirmuosius savo gyvenimo metus, jie žaidė futbolą be jokio suaugusiųjų įsikišimo, formalaus treniravimo ar organizuotų čempionatų ar rungtynių."
"Techniški, jaudinantys, kūrybingi žaidėjai, tokie kaip Mattheusas, Puškašas, Bestas, Maradona ir Zidanas tobulėjo gatvėse, parkuose ir netgi šiukšlynų aikštėse šalia kurių jie gyveno. Jie žaidė su kitais jaunesniais ir vyresniais vaikais, įvairiausių formų namų darbo kamuoliais. Jie žaidė vieni, vienas prieš vieną, trys prieš tris, dešimt prieš septynis, bet kaip… Jie žaidė valanda po valandos, diena po dienos."
"Antra, daug metų žiūrėdamas ir bendraudamas su vaikais aš išvysčiau kai kurias idėjas apie tai, kaip vaikai lengvai ir džiaugsmingai mokosi. Jie mėgdžioja, kopijuoja, apsimetinėja, eksperimentuoja, imasi atsakomybės ir rizikos, daro sprendimus ir klaidas, naudoja savo vaizduotę, fantaziją ir svajones. Jų nereikia spausti ar versti, jiems nereikia sakyti ką daryti ir ko nedaryti. Vaikams reikia žaidimų laisvės ! Pagrindinis būdas vystyti laimingą, aktyvų, sveiką ir motyvuotą vaiką – o taip pat ir techniškus žaidėjus – yra suteikta žaidimų laisvė."
"Tai išaugino didžius žaidėjus praeityje ir iki pat šių dienų išaugina žaidėjus Brazilijoje, Portugalijoje, Nigerijoje ir Dramblio Kaulo Krante, ten iš kur dauguma geriausių, techniškiausių žaidėjų dabar atvyksta. Liūdna, žaidimų laisve, kur vaikai kuria ir prisitaiko savo amžiumi ir aplinka, atsiriboja nuo suaugusiųjų įtakos yra visiškai mirusi moderniojoje Britanijoje. Pagrindinis dalykas šiandien dominantis visus tuos kuries myli futbolą yra : kaip mes galime vaikus išmokyti mėgautis futbolo laisve, valanda po valandos kiekvieną savaitę?"
"Kai vieni geriausių šalies jaunųjų žaidėjų iki 10 metų ateina pas mane į "Manchester United" treniruotes, jie atsineša entuziazmą ir meilę žaidimui. Jei ji išblės vadinasi aš pralaimėjau. Taigi aš duodu jiems tai, ko jie nori ! Aš jiems paruošiu – arba leidžiu paruošti patiems – žaidimus ir iššūkius kur jie gali driblinguoti, suktis, bėgti, atakuoti, įmušti, linksmintis, turėti daugybę kontaktų su kamuoliu ir svarbiausia varžytis."
"Taigi, ką aš darau ? Aš palaikau juos, sergu už juos, raginu, sveikinu, juokiuosi ir džiaugiuosi matydamas fantastišką futbolą žaidžiama laimingų, motyvuotų vaikų. Aš taip pat jiems nubrėžiu elgesio ir pastangų ribas. Tam tikrose ribose jie gali išreikšti save saugioje, sveikoje, teigiamoje aplinkoje kur niekas jų nebaudžia ir nekritikuoja. Jie atsilygina man žaisdami rizikuojantį, drąsų, atakuojantį futbolą."
"Jie atlieka neįtikėtinus dalykus ne todėl, kad jie yra treniruojami kiekvieną dieną ir jiems yra aiškinama kaip tai padaryti, bet todėl, kad jiems yra nesakoma kaip tai daryti. Jiems niekada niekas nesakė, kad jie kažko nesugeba, niekada niekas nesakė, kad jiems kažko negalima. Ne aš, treneris, o vaikai yra mokymo proceso centre. Jų natūralūs instinktai yra daug stipresni už, bet ką, ką aš jiems galiu pasakyti."
"Man reikėjo daug metų, kad pasiekčiau šį tašką ir, tai tikrai nėra lengva tokiam kovingam žmogui kaip aš, tačiau tai yra tas ką aš besąlygiškai rekomenduočiau kiekvienam treneriui: Palik savo ego už savęs, atsipalaiduok, pasitrauk į šoną ir leisk vaikams žaisti!!!"
Kaip aš išmokau žaisti?
Ronaldinho: "Aš praleidau daugybę laiko treniruodamasis su "Gremio". Po treniruočių aš žaisdavau salės futbolą. Po to aš žaisdavau su draugais gatvėje, o kai grįždavau namo su savo broliu namie. Mano gyvenimas visada buvo ir bus futbolas."
Zinedine‘as Zidane‘as: "Visa, tai ko aš pasiekiau futbole, yra dėka to laiko kurį aš praleidau gatvėje žaisdamas futbolą su draugais."
Diego Maradona: "Aš manau, kad mes buvome šiukšlyno vaikai. Jeigu mūsų tėvai ieškodavo mūsų, jie žinodavo kur mus rasti. Mes visada buvome ten, bėgiodami paskui kamuolį."
Ronaldo: "Kiekvieną kartą išeidamas iš namų aš apgaudinėdavau savo mamą. Aš sakydavau, kad einu į mokyklą, bet visada eidavau į gatvę žaisti futbolo. Kamuolys visada buvo prie mano kojų. Brazilijoje kiekvienas vaikas pradeda žaisti futbolą labai anksti gatvėje. Tai yra mūsų kraujyje."
Stanley Matthewsas: "Aš visada bėgdavau į dykvietę šalia mūsų namo, kur berniukai iš aplinkinių namų susirinkdavo spardyti kamuolį. Švarkai būdavo sudedami vietoje vartų ir žaidimui būdavo pasiruošta… Jei oras būdavo geras žaisdavome 20 prieš 20, jei ne, tada žaisdavome 6 prieš 6. Mums nereikėjo teisėjų. Mes laikydavomės žaidimo taisyklių. Tai mokė mus, kad mes negalime daryti tai ką norime, ir jei tu nesilaikai žaidimo taisyklių, tu gadini žaidimą visiems. Taip žaidimas ruošė mus gyvenimui… Kai aš nežaisdavau futbolo draugais, aš žaisdavau vienas. Aš turėjau guminį kamuoliuką ir praleisdavau valandas spardydamas jį į namo sieną.
Ferencas Puškašas: "Aš esu labai dėkingas savo tėvui už visą treniravimą kurio neturėjau…"
Cristiano Ronaldo: "Viską ką sugebu išmokau gatvėje."
Prarastosios jaunimo akademijos…
"Gordonas Brownas kalba apie Anglijos galimybes surengti 2018 metų Pasaulio čempionatą, bet ar idėja bus tokia patraukli jei Anglija neturės jokių šansų nugalėti ar praeiti bent pirmąjį čempionato etapą? Kad ir kaip bijočiau, būtent taip, manau, ir turėtų atsitikti”, - sako buvęs Anglijos Futbolo Asociacijos direktorius Howardas Wilkinsonas. Jis prieš dešimt metų buvo tas žmogus, kuris revoliucionavo jaunųjų futbolininkų vystymo strategiją. Dabar jis pats mano, kad ši vystymo programa prarado savo veidą.
"Jaunųjų Anglijos talentų kasyklos senka neturėdami galimybių pasireikšti ir netolimoje ateityje gali visiškai išnykti. Pagrindinis požiūris yra toks: kokios problemos? "Premier" lyga yra nuostabi, mes turime puikius futbolininkus, fantastiškus trenerius bei pinigų, kuriais juos čia atsiviliojame. Tačiau aš rūpinuosi apie vietinių jaunųjų futbolininkų rengimą, nes būtent jie yra lemiamas veiksnys ilgalaikiame mūsų futbolo vystyme", - kalbėjo Wilkinsonas.
Jis buvo vienas aršiausių kovotojų už profesionalių klubų teises auginti pamainą savo įsteigtose akademijose. Taip jis sulaužė šimtametę futbolininkų vystymo mokyklose ir vietiniuose klubuose tradiciją. Tačiau dabar jis bijo, kad labai daug talentų nuo 18 iki 21 metų yra prarandama. Tuos, kurie sužiba, galima suskaičiuoti ant rankos pirštų - Wayne‘as Rooney, Aaronas Lennonas ir Micah Richardsas tapo pirmųjų komandų žaidėjais, tačiau daug daugiau talentingų žaidėjų tokios galimybes nesulaukė. Treneriai nenori įduoti savo likimo į talentingų, bet žalių akademijos talentų rankas.
"Vienas "Championship" lygos komandos prezidentas man prisipažino, kad jis nežino, ar yra naudinga investuoti į jaunųjų futbolininkų ugdymą, kadangi jis negali jiems suteikti šanso žaisti. Iškopimas į "Premier" Lygą yra vertas 50 milijonų svarų sterlingų. Tai tapo finansiniu reikalu ir klubai negali uždirbti, jei jie neužpildo savo komandų patyrusiais žaidėjais" , - sakė Wilkinsonas.
Rezervinės komandos yra labai plačiai kritikuojamos dėl savo neorganizuotumo. Pagrindiniu sudėčių žaidėjai savaitėmis negauna žaisti, o akademijų absolventai pirmai progai pasitaikius yra skolinami kitiems klubams. "Arsenal" klubo trio Niklas Bendtneris, Sebastianas Larssonas ir Fabrice‘as Muamba paliko gera įspūdį "Birmingham" klube ir Arsene‘as Wengeras pasitiki Steve‘o Bruce‘o ("Birmingham" trenerio) globa, tačiau Jeremie Aliadiere‘as pradėjo vos 13 rungtynių startinėje sudėtyje ir praėjusiame sezone apkeliavo "Celtic", "West Ham" ir "Wolves" klubus.
Dabar jis grįžo į "Arsenal" ir vaidina svarbų vaidmenį klube žaisdamas taurės turnyruose, bet kur yra Anglijos jaunimas ? 23 metų buvusio "Stoke" vartininko Peterio Foxo sūnus Davidas Foxas buvo sužavėjęs "Manchester United" trenerius. Jis žaidė visose Anglijos rinktinėse nuo 15 iki 20 metų, buvo "Manchester United" rezervinės komandos kapitonas, tačiau labai greitai suprato, kad žaidėjas turi būti labai ypatingas tam, kad gautų šansą žaisti už pirmąją komandą. Dabar jis turi 18 mėnesių kontraktą su "Blackpool".
"Aš prisijungiau prie "United" kai man buvo 16 metų, iš karto po vidurinės mokyklos ir visada tikėjau, kad galiu žaisti aukščiausiame lygyje, tačiau greitai supratau, kad tai pasiekti bus labai sunku", - sakė žaidėjas - "Sėkmės reikalavimas yra toks didžiulis, kad užsieniečiai ir kiti pirmos komandos žaidėjai yra toli priekyje. Mes turėjome geresnius žaidėjus "Middlesbrough" akademijoje, bet mes negalėjome tobulėti, nes jei klubas norėjo kito saugo, jis paprasčiausiai jį nusipirkdavo Aš turėjau keltis kitur jei norėjau padaryti karjerą."
25 metų Tomas Kearney tikėjosi kažko pasiekti kaip centro saugas "Everton", bet dabar po trumpo laikotarpio "Bradford" jis žaidžia už "Halifax": "Aš labai daug ką paaukojau, tačiau kai tik išeini iš akademijos ir patenki į rezervinę komandą kelias visada užblokuotas vyresnių žaidėjų arba užsieniečių kuriems reikia žaidimo minučių, kad galėtų išlikti fiziškai pasiruošę. Treneriai paprasčiausiai neduoda jaunimui šanso."
Wilkinsonas turi radikalią išeitį. Jis siūlo, kad mažesni klubai augintų ir prižiūrėtų žaidėjus didesniems klubams. Jeigu tokie klubai kaip "Notts County", kur jis pats yra direktorius, būtų kontroliuojami ir finansiškai palaikomi "Premier" lygos klubo, čia būtų mažiau spaudimo dėl reikalaujamo rezultato. Treneriai galėtų auginti žaidėjus, o sirgaliai matytų komandą, sudarytą iš rytdienos žvaigždžių.
"Tinkamomis sąlygomis aš bučiau patenkintas matydamas "Notts County" tai darant, - sakė Wilkinsonas. - "Aš nenorėčiau matyti, to kaip identiškumo praradimo. Aš norėčiau tai matyti kaip partnerystę.”
"Jeigu jaunimo komandų treneriai nelaimi rungtynių, jų sugebėjimais abejojama. Vadinasi mes turime jaunimo komandas kurioms kaip ir pirmoms klubu komandoms svarbiausia ne žaidėjų vystymas, o rezultatas.", - teigė buvęs FA direktorius ir "Charlton" treneris Lesas Reedas.
Šiuo metu daugiau nei 40 klubų turi tipišką Anglijos futbolui akademijos statusą, tačiau jos yra prižiūrimos dviejų skirtingų organizacijų. "Premier" Lyga atsako už 18 akademijų standartus, o futbolo lyga už likusių 22. "Savikoncervacija" apsaugo akademijas nuo bausmių jei jos neturi reikalaujamų aikščių ar trenerių kvalifikacijų. Tai yra pastovus galvos skausmas Futbolo Asociacijos jaunimo vystymo direktoriui Serui Trevorui Brookingui.
Anglijos klubu vienuolikmečiai techninėmis savybėmis nusileidžia prancūzams, olandams ar ispanams tačiau Anglijos futbolo vadovai daugiau laiko praleidžia besiginčydami kas yra atsakingas už šią problema. Nors visuotinai pripažįstama, kad jaunimo ugdymas yra labai svarbus, Nacionalinio Futbolo Centro planai Burtone prie Trento yra užšaldyti, o tuo metu Airija, Turkija ir Latvija stato jaunimo ugdymo centrus pagal vieną geriausių pasaulyje pavyzdžių, kuris yra Prancūzijoje Clairefontaine.
Pasak Brookingo, daugumoje šalių jaunimo ugdymas yra nacionalinėse Futbolo Asociacijose: "Investuotojai turi rasti sprendimą, nes Anglija ima sparčiai atsilikti nuo kitu šalių techniškai. Jei mes nesiimsime greitų veiksmų tas skirtumas taps dar didesnis."
