© Eurofootball.lt
Daugelis „ekspertų“ prognozavo nesėkmę Jūsų pastangoms mesti iššūkį „Chelsea“ šį sezoną kovojant dėl čempiono titulo, nes “Man Utd” neužtenka pajėgumo puolime... Ar labai dabar džiaugiatės įvarčių, kuriuos įmušė ne tik puolėjai, bet ir visa komanda, skaičiumi?
„Tai reliatyvu, nes pavyzdžiui prieš 8-9 metus buvo vienas sezonas, kuomet, atrodo, 18 mūsų žaidėjų įmušė įvarčius. Tuo laiku Paulas Scholesas įmušdavo apie 10 įvarčių per sezoną, Davidas Beckhamas – 13, Roy Keane‘as – 8 ar panašiai – tai buvo didelis saugų indėlis, gynėjai taip pat įmušdavo, taigi mes žaidėme iš tiesų gerai. Dabar įmuša visi ir neįtikėtina, kaip tai turi įtakos konkurencijai komandoje. Pavyzdžiui, dabar visi juokiasi iš Gary Neville‘o, nes jis dar neįmušė, ir kalba, kad Edwinas van der Saras tai padarys greičiau už jį. Taigi tai sveika tuo požiūriu, kad tai sukuria gerą atmosferą komandoje. Šiuo atžvilgiu mes daugelį metų galbūt per daug turėjome remtis Ruudu Van Nistelrooy bandydami pasiekti tą ką norėjome, bet kai įvarčius įmuša visa komanda, nebėra to rūpesčio, kad priklausai nuo vieno žmogaus. Dabar Saha yra įmušęs 12 įvarčių, Ronaldo – 13, Rooney – 8, Solskjaeras – 9, taigi labai šaunu, kad įmuša visi.“
Jūs užsiminėte apie Cristiano Ronaldo, kuris šį sezoną jau gavo keletą prizų. Šiais metais jis suteikė brandos savo žaidimui, pasižymi tikro lyderio savybėmis ir galbūt taip yra dėl to, kad tapo vyresnis vieneriais metais. Ar Jūs pastebite tai jame?
„Galvoju, kad Jūs teisus, jis tapo vyresnis vieneriais metais, ir manau, kuomet sueina 21-eri ar 22-eji, imi mąstyti kaip vyras. Turiu pasakyti, kad mes to iš jo tikėjomės, mes niekada nesitikėjome nieko kito kaip tik jo žaidimo progreso ir brandumo, nes jis turi visas reikalingas savybes, būdingas nuolat besivystančiam asmeniui. Jis visą laiką nori treniruotis, jis turi noro ir drąsos žaisti visuose svarbiuose epizoduose. Manau, kad paprasčiausiai matote tai, ko mes tikėjomės, tas pats įvyks ir su Rooney, jis išgyvens tokį patį procesą.“
Manau, žmonės iki šiol užmiršta, kad šie žaidėjai kol kas labai jauni, ar ne taip?
„Taip, jie užmiršta, kokie jie jauni; reikia prisiminti save 20 ar 21-erių metų ir kartais turi įžnybti sau. Pamenu, jog aš būdamas tokio amžiaus tik baiginėjau mokslus ir tik šiek tiek žaidžiau futbolą, nes tuomet aš maniau, kad esu pernelyg jaunas, jog daryčiau tai profesionaliai. Dabar viskas pasikeitė; šie jauni žaidėjai yra pilni drąsos ir pasitiki savimi, ir, kas keisčiausia, jie įkvepia pasitikėjimą vienas kitam ir sau.“
Neseniai įvykusioje spaudos konferencijoje juokiausi, kuomet Jūs pajuokavote, kad Jums gali reikti priprasti būti „geru vaikinu“, nes panašu, kad žmonėms “Man Utd” šį sezoną patinka.
„Aš manau, kad akivaizdu, jog futbole „Chelsea“ ne visiems kelia susižavėjimą, ir, kas labai keista, netgi „Liverpool“ fanai man sako: „Tikiuosi, jūs laimėsite lygą“, kas yra tiesiog neįtikėtina! (juokiasi – aut. past.). Bet aš galvoju, kad „Liverpool“ sirgaliai visada pripažįsta geras futbolo komandas ir manau, kad mes žaidžiame gerą futbolą. Taip manyčiau ir reikia išsikovoti gerą vardą.“
Kur dingo tas „apgulties mentalitetas“, filosofija „niekas mūsų nemyli“, kuri dažnai priskiriama „Manchester United“, ir tariamai labiau sutelkia Jūsų žaidėjus. Dabar reikia pakeisti įvaizdį, ar šita filosija yra mitas?
„Aš manau, kad tai mitas. Mes visada turėjome ir priešiškai nusiteikusių, ir gerbėjų, bet nemanau kad vienų ar kitų buvo daug daugiau. Kai mums labai sekėsi 90-ųjų pabaigoje, daugelis klubų tikėjosi mūsų pralaimėjimo tik todėl, kad visi nenorėjo monopolijos. Manau tai teisinga, nes kai aš per televiziją žiūriu rungtynes noriu, kad autsaideriai laimėtų, ir nesvarbu, kokios rungtynės. Tokia žmogaus prigimtis, ir tai teisinga, tačiau manau, kad žmonės visada pripažino, jog mes žaidėme gerą futbolą, ir bet kurį sezoną mes laimėdavome čempionatą mūsų žaidimo stiliaus dėka.“
„Chelsea“ šiais metais yra jūsų pagrindinis konkurentas. Daugybė gandų dėl Jose Mourinho ateities tikriausiai sukelia problemų jo komandoje, ir tai panašu į tą situaciją, kuomet prieš kelis metus Jūs paskelbėte apie savo karjeros pabaigą, ir tai, matyt, paveikė Jūsų komandą.
„Aš prisimenu, kad apie tai paskelbiau sezono pradžioje ir jaučiau, jog sezono metu daugelis sakydavo: „Ak, juk jo daugiau čia nebebus“, kiti kėlė tikresnę problemą: „O kas gi užims jo vietą?“, be to greičiausiai komanda ir atsipalaidavo. Nebuvo jokių abejonių, kad tai turėjo kažkokį efektą, ir kai tik aš nusprendžiau neišeiti, jie iš karto vėl susiėmė... Tai neįtikėtina.“
Jose atveju jūs turite prisiminti vieną dalyką – aš paskelbiau apie savo pasitraukią, o apie „Chelsea“ sklinda tik gandai. Taip kad iš tikrųjų niekas nieko nežino, o šiuolaikinė spauda šiandien dirba taip, kad bet kokį gandą pateikia ne kaip gandą, o kaip faktą. Lapkričio mėnesį aš pietavau kartu su Mourinho uir tuomet jis man pasirodė pakankamai laimingas žmogus. Manau, kad nepriklausomai nuo to, kas įvyko, šio gando esmė – situacija su Ševčenka, bet iš tikrųjų sunku pasakyti.“
Kai „Porto“ laimėjo prieš Jus Čempionų lygoje ir Jose Mourinho audringai šventė pergalę prie šoninės linijos šalia Jūsų, aš, pamenu, pagalvojau: „Dieve, jeigu jis kada nors atvažiuos į Premier lygą...“. Bet jis, sprendžiant iš visko, Jūsų nejaudina ir netgi atrodo, jog jam jaučiate simpatiją...
„Mano santykiai su Jose geri. Tiesą sakant, aš nemanau, kad jis yra tas žmogus, kuris būna atsiskyręs nuo visų; jis gali išgerti po rungtynių, pasijuokti iš savęs, su ironija papasakoti apie save kokį nors juokelį – visa tai aš esu girdėjęs, kuomet jis ne kartą sėdėjo mūsų biure. Taip kad aš nematau jame nieko negatyvaus lyginant su kitais treneriais, todėl kad mano durys visada yra atviros visiems treneriams. Mes niekada neaptarinėjame futbolo, ir kalbamės bendromis temomis, ir dauguma trenerių užeina ką nors išgerti. Aš manau, kad tai svarbiau kai kuriems jauniems treneriems ir kad jie ateina pašnekėti su manim, nes jie gali kažko išmokti. Man tai patinka ir aš jiems sakau: „Jeigu kuriuo nors metu jums reikia patarimo paskambinkite“, ir dauguma iš jų taip daro.“
Jūs esate paskyręs Walterį Smithą savo padėjėju “Man Utd” ir jį pažįstate jau labai seniai. Jis žymus tuo, kad yra labai sąžiningas ir tiesus žmogus, tačiau žiniasklaida ir kai kurie Škotijos sirgaliai suabejojo šia jo savybe, kai jis paliko šalies rinktinės trenerio postą tam, kad grįžtų į „Rangers“. Ką Jūs apie tai manote?
„Manau, kad škotų sirgaliai turėtų džiaugtis tuo, kad jis atkūrė rinktinės ir šalies reputaciją. Buvau rungtynėse Prancūzijoje, ten buvo fantastiška atmosfera, bet kuris škotų sirgalius tą dieną buvo „devintame danguje“ ir didžiavosi tuo, ką pasiekė jo komanda. Taip, tai buvo didelė dilema Walteriui, aš apie tai žinau, kadangi su juo kalbėjau, ir žinau, kad tai buvo nelengvas sprendimas. Jis jautė didelę atsakomybę prieš Škotiją, nes jis yra škotas ir didžiuojasi savo šalimi kaip bet kuris kitas tėvynainis, bet jis negalėjo atsispirti „Rangers“, ir tas faktas, kad jie pasiūlė jam ilgalaikį kontraktą, nulėmė tai, kad atmesti pasiūlymą esant jo amžiaus labai sunku. Jis ėmėsi darbo, kurį iš tikrųjų myli - „Rangers“ klubo, ir tai galima suprasti. Bet jis bent jau iškėlė Škotiją į tas aukštumas, kuriose ji ilgą laiką nebuvo. Jis grąžino savo šaliai išdidumą, keletas jaunų žaidėjų gavo šansą pasireikšti dėl Walterio ir tai padarė labai gerai. Aš manau, kad nors škotų sirgaliai ir nenorėjo, kad jis paliktų rinktinę, giliai širdyje jie laimingi, kad jis taip sėkmingai joje dirbo.“
Alexas McLeishas sutiko dirbti su Škotijos rinktine. Įskaitant trofėjus, kuriuos jis laimėjo su „Rangers“, patirtį, kurią jis įgijo Čempionų lygoje, jo asmeninę kaip žaidėjo karjerą rinktinėje, – jis yra tinkamas šitam postui, ar ne?
„Manau, taip, jis visiškai tinkamas. Jis gerai dirbo su „Motherwell“, „Hibernian“ ir „Rangers“. Per puspenktų metų su „Rangers“ jis iškovojo trofėjus ir įgavo patirties, kaip susitvarkyti su sunkiomis situacijomis. Aš manau, kad tik dabar „Rangers“ sirgaliai ir žiniasklaida pripažįsta, kokį gerą darbą jis padarė. Jis fantastiškai dirbo „Rangers“ turėdamas net mažesnius išteklius nei Paulas Le Guenas ir vis tiek sugebėjo išlaikyti juos aukštame lygyje. Taip kad, mano akimis žiūrint, jis puikiai tinka šiam darbui. Jis pats gal ir galvoja, kad yra per jaunas, jog vadovautų Škotijos rinktinei, tačiau manau, kad dabar jis tam puikiai tinka. Aš galvoju, kad jis dabar puikaus amžiaus, o kai tavo padėjėjas yra toks patyręs ir nuostabus žmogus kaip Tommy Burnsas – tai tiesiog nuotabu. Alexas – protingas vaikinas ir tikisi prisidėti prie to, ką pasiekė Walteris. Užuot išgyvenę dėl Walterio išėjimo, mes (škotai) turime būti laimingi, kad toks jaunas žmogus kaip Alexas McLeishas, kuris yra škotas, gali atlikti šitą darbą.“
