Straipsnis: Brėmeno dirigentas © Eurofootball.lt
Ne, šis rašinys ne apie Brėmeno muzikantus, kaip galėjote pagalvoti. Šį kartą siūlome susipažinti su pagrindiniu Brėmeno "Werder" klubo atakų organizatoriumi Diego, kurio įspūdingas žaidimas 2006/07 metų sezoną padėjo komandai grįžti į kovą dėl Vokietijos čempionų titulo.

%p04701

Gimė: 1985-02-28 (Riberao Preto, Brazilija)

Pravardės: Dieguinho, Bebezao

Pozicija: Atakuojantis saugas

Dabartinis klubas: Brėmeno "%c00016"

Ankstesni klubai: "Santos" (1997-2004), "Porto" (2004-2006)

Brazilijos rinktinė: 13 rungtynių, 2 įvarčiai

Diego turi svajonę. Jis atstovauja savo šaliai Pasaulio čempionato finale. Šalia jo žaidžia "nuostabusis ketvertas" – Kaka, Ronaldinho, Adriano ir Robinho. Rezultatas lygus ir viltys pamatyti virtuozišką brazilų ataką, kuri galėtų nulemti rungtynių laimėtoją, vis labiau blėsta. Komandoms ir mačą stebintiems žiūrovams jau pradedant susitaikyti su mintimi, kad bus mušami 11 metrų baudiniai, kamuolys atitenka Diego.

Nespėjus ištarti "šitas vaikinas yra naujasis Pele" jis galingu šūviu iš 30-ies metrų pasiunčia kamuolį į viršutinį vartų kampą ir užtikrina Brazilijai šeštą planetos čempionų titulą. Jis pargriūna negalėdamas tuo patikėti ir vėliau atsikelia bei su komandos draugais Selecao sušoka pergalės šokį. Taip gerai sustyguotą, kad nepadarytų gėdos net garsiausiam choreografui.

Tiesa, kol kas Diego svajonė lieka tik svajone. Tačiau visi, kurie matė 21-erių metų žaidėją aikštėje, žino, jog jo įspūdingas talentas atitinka pakankamai kriterijų, kad tokia svajonė taptų realybe. Technika? Yra. Dešinė koja, pasižyminti gebėjimu smūgiuoti iš toli ir tiksliai? Yra. Svarbių rungtynių temperamentas? Be jokios abejonės. Be to, jo kojos tokios greitos, kaip aukščiausio lygio šokėjo.

Vis dėlto viena Diego vizijos dalis rėžia akį – nei viena Brazilijos vienuolikė, nesvarbu koks nerūpestingas būtų treneris, negalėtų turėti tokio būrio atakuojančio plano žvaigždžių aikštėje tuo pačiu metu. Ypatingai kai Diego, Kaka, Ronaldinho žaidžia praktiškai tokiose pačiose pozicijose ir savo klubuose užima tradicinio "10-ojo numerio" (atakų organizatoriaus) vaidmenis.Tačiau vaikinui iš San Paulo priemiesčio Ribeirao Preto tai netrukdo svajoti.

"Mane tai motyvuoja – tai yra viskas, dėl ko aš stengiuosi. San Paulo mieste yra 18 milijonų žmonių. Esu vienas iš nedaugelio laimingųjų, kuriam pavyko gauti tokį šansą. Brazilijos rinktinėje jau sužaidžiau 14 rungtynių ir man nėra neįmanoma tikėti, kad galiu patekti į komandą. Jeigu turi tikslą negali sustoti svajoti", - sako žaidėjas.

Tai skamba kaip arogancija, bet toks pasitikėjimas savo jėgomis veikiau yra iš dalies pasekmė to meilikavimo ir liaupsių, kurių Diego sulaukė augdamas. Tiek daug žmonių iš tiek daug įvairių visuomenės sluoksnių jam sakė, jog "jis yra geriausias", kad žaidėjui galima būtų atleisti, net jei jis galvotų, kad yra Muhamedas Ali.

Kai jis pasirašė sutartį su "Santos" ir pradėjo karjerą klubo jaunimo mokykloje, jam buvo 12 metų. Būdamas vos 16-os, Diego gavo kadaise Pele vilkėtą 10-ąjį numerį ir atliko ilgai lauktą debiutą bei pasinaudodamas savo milžinišku sugebėjimų arsenalu padėjo Emersono Leao treniruojamai jaunai komandai tapti 2002 metų Brazilijos čempione. "Šis vaikis yra sensacija", - sakė Leao "Jis kuria atakas geriau nei Zico".

Po metų Diego debiutavo nacionalinėje rinktinėje ir žaidė taip stulbinančiai, kad netrukus juo besidominčiųjų sarąšo viršūnėje atsidūrė tokie klubai kaip Madrido "Real" ar Londono "Tottenham". Vis tik 2004-ųjų vasarą Diego už 7 milijonus eurų persikėlė į naujai karūnuotą Europos čempioną "Porto" klubą. Kaip teigė naujasis treneris Victoras Fernandezas, žaidėjo tikslas buvo pakeisti "auksinį" Deco, kuris "Porto" sirgaliams tada buvo žinomas kaip "Dešinioji Dievo ranka". Neblogi lūkesčiai...

"Kai atvykau į "Porto" lyginimai su Deco buvo neišvengiami", - prisipažino Diego – "Pirmiausia, mes abu esame brazilai, o be to, man atiteko ir jo marškinėliai. Deco Portugalijoje yra stabas. Jis yra toks puikus žaidėjas, kad tokiu vieną dieną norėčiau tapti ir aš. Bet atvykau į "Porto" būti Diego, ir nors tikiuosi, kad pasieksiu bent jau tiek pat pergalių kaip jis, noriu tai daryti savaip. Be to, manau kad žaidžiame kiek skirtingu stiliumi."

Bet jo atvykimas vis dėlto įvyko netinkamu metu. Naujasis žaidėjo klubas dar tik pradėjo pereinamąjį laikotarpį po triumfų su Jose Mourinho, ir tas laikotarpis, kaip paaiškėjo vėliau, buvo ganėtinai keblus. Likimas taip pat metė savo kortą, nes "Porto" klubui Čempionų lygos burtai nulėmė varžybas būtent prieš portugalo treniruojamą "Chelsea".

"Pirmas sezonas buvo sudėtingas, nes reikėjo aklimatizuotis prie naujos šalies ir naujos aplinkos, bet savo pasirodymais bendrai buvau gana patenkintas", - sako Diego – "Įvartis, nulėmęs pergalę prieš "Chelsea" buvo vienas geriausių mūsų sezono Europoje momentų ir jis padėjo man užsitarnauti sirgalių palankumą. Jie man netgi sugalvojo atskirą dainą."

Antras Diego sezonas "Estadio de Dragao" klostėsi nebe taip sklandžiai iš dalies dėl to, kad įvyko pasikeitimas trenerių Štabe ir Fernandezą pakeitė Co Adriaanse. Buvęs Alkmaaro "AZ" treneris sugebėjo nuvesti "Porto" iki Portugalijos čempionato viršūnės, tačiau jis yra žmogus, kuris vietoj elegancijos renkasi pragmatiškumą, vietoje kūrybingo – atsargų futbolą, tad Diego savo vietą komandoje prarado. Tai įvyko greičiau ne dėl formos praradimo, bet brazilas tiesiog startinėje sudėtyje nuolat nebepasirodydavo.

"Pirmąsias septynerias rungtynes demonstravau gerą formą. Toliau sekė penki ar šeši susitikimai, kuriuose žaidžiau nedaug.", - prisimena jis – "Man tai buvo sunkus laikotarpis. Sunkiai dirbau bandydamas susigrąžinti vietą komandoje, bet nepaisant visko progos nebegavau. Mano pozicijos žaidėjas turi žaisti reguliariai, nes tik tada jis gali įgauti reikiamą ritmą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kurių reikia norint žaisti sėkmingai."

Užimantys kvapą judesiai, dėl kurių Diego susilaukė pagyrų, taip pat jį padarė pagrindiniu "Porto" varžovų taikiniu. Kiekvienas nuostabus triukas išprovokuodavo grubų žaidimą. Jis suvokė, kad jei "vaikis" Diego nori įveikti šį sunkų etapą, tai anksčiau ar vėliau turės pasirodyti "vyras" Diego. Jis žinojo, kad reikia kažką daryti.

"Bandžiau į savo žaidimą įnešti tam tikrų naujų savybių. Turėjau žaisti greičiau, o taktiniu požiūriu turėjau būti labiau disciplinuotas, bet visa tai išėjo į gera. Kokiu nors būdu mokytis gali visada. Tai, kad nebuvau pagrindinės sudėties narys buvo mokymosi proceso dalis ir tikiuosi, kad galėsiu tai prisiminti ir sakyti, jog man toks periodas buvo naudingas. Vis dėlto viską parodys laikas", - sako futbolininkas.

Būtų neteisinga sakyti, kad Diego nepateisino į jį dėtų vilčių, bet jis Portugalijoje per daug ir nežibėjo. Tačiau jis parodė pakankamai nemažai, kad jį už 5.5 milijono įsigytų Brėmeno "Werder", nes C.Adriaanse vietos žaidėjui nerado. Tiesa, treneris vėliau taip pat nusprendė, kad jam klube ne vieta ir pats taip pat išėjo.

Taigi Diego atvyko į klubą, kuris yra garsus dėl savo atakuojančio stiliaus, vasarą sužavėjusio Vokietiją dėl Jurgeno Klinsmanno treniruojamos rinktinės žaidimo. Savo debiutinėse rungtynėse Bundesligoje brazilas įmušė vieną įvartį, atliko du rezultatyvius perdavimus, ir "Werder" laimėjo prieš "Hannover" rezultatu 4-2.

Įkvėpta tokio sėkmė žadančio starto Vokietijos spauda iš karto nusprendė, kad Diego vis dėlto nėra naujasis Deco. Ne, jaunasis brazilas iš tikrųjų yra naujasis Diego, galbūt geriausias visų laikų 10-asis numeris– naujasis Diego Maradona. Reikia tikėtis, kad naujoje jo Pasaulio čempionato vizijoje bus ne paklydusi ranka, o amžiaus įvarčiu tapsiantis gražus slalomas tarp varžovų gynėjų.