© Eurofootball.lt
2003 metų birželio 22 diena buvo paskutinė Didžioji diena Madrido “Real” klubo istorijoje. Tą dieną madridiečiai iškovojo paskutinę didžiąją pergalę, laimėję prieš Bilbao “Athletic” klubą rezultatu 3:1 ir 29 kartą tapę Ispanijos čempionais. Po sezono, kuriame “blancos” žengė koja kojon su San Sebastiano “Real Sociedad” klubu, komanda atšventė čempionų titulą Cibelės aikštėje, tačiau šventė buvo aptemdyta liūdna Fernando Hierro ir Vicente del Bosque atleidimo iš klubo istorija.
Ši pergalė sutapo su nuostabios Florentino Perezo epochos pabaiga. Po to, kai klubo vadovybė nusprendė atsisveikinti su Vicente del Bosque ir Fernando Hierro, komandos viduje prasidėjo sukilimas, kuris atsiliepė ne tik žaidėjų pasirodymams, tačiau išprovokavo nuolatines permainas klubo vadovybėje ir klubo gyvenime. Vicente del Bosque vyriausiojo trenerio poste pakeitė Carlosas Queirozas, kuris sugebėjo laimėti 2003 metų Ispanijos supertaurę rungtynėse su “Mallorca”, tačiau vėliau prasidėjo titulų badas, kuris tęsiasi iki šiol.
Pastarųjų trijų metų nesėkmių apžvalga
2003/04 metų sezonas: Po Vicente del Bosque išėjimo Florentino Perezas, pasitaręs su Jorge Valdano, komandos treneriu paskyrė nepatyrusį Carlosą Queirozą. Portugalo vadovaujama komanda gerai pradėjo sezoną ir iki kovo vidurio “Real” pretendavo į pergales visuose trijuose turnyruose, kuriuose dalyvavo, o prieš tai iškovojo ir Ispanijos supertaurę. Tačiau dėl žaidėjų trūkumo ir dėl to, kad Carlosas Queirozas nuolat į aikštę leido tuos pačius žaidėjus, lemiamu sezono momentu žaidėjams pritrūko jėgų ir šviežumo. Skausmingai pralaimėjusi Ispanijos taurės finalą “Zaragoza” klubui, komanda taip ir neatsigavo. Čempionų lygos ketvirtfinalyje madridiečius netikėtai įveikė “Monaco” klubas, o Ispanijos čempionate “Valencia”, atsilikdama nuo “Real” beveik 10 taškų, šį atsilikimą sugebėjo panaikinti ir finišo tiesiojoje aplenkė “blancos”. Madridiečiai sezoną baigė be Ispanijos taurės, be Čempionų lygos taurės ir užėmė 4 vietą čempionate po “Valencia”, “Barcelona” ir “Deportivo” klubų.
2004/05 metų sezonas: Florentino Perezas laimėjo prezidento rinkimus ir treneriu paskyrė Jose Antonio Camacho, kuris turėjo klubą išvesti iš krizės. Tačiau J.A.Camacho išsilaikė trenerio poste tik 3 turus, o vėliau atsistatydino, nes nesugebėjo suvaldyti futbolininkų. Mariano Garcia Remonas buvo paskirtas nauju vyriausiuoju treneriu, tačiau buvo aišku, kad jis šias pareigas eis laikinai. Su juo komandos rezultatai nepagerėjo ir Florentino Perezas per Kalėdas ekipai padovanojo naują trenerį Vanderlei Luxemburgo. Brazilas su komanda pasiekė gerų rezultatų ir atvedė ją į antrą vietą. Čempionų lygoje ir Ispanijos taurės varžybose komandai mažiau sekėsi ir “blancos” su turnyrais atsisveikino aštuntfinaliuose, kur pralaimėjo atitinkamai “Juventus” ir “Valladolid” klubams.
2005/06 metų sezonas: Vanderlei Luxemburgo pradėjo sezoną su dideliu įkvėpimu ir atrodė, kad titulai tuojau sugrįš į Karališką klubą, tačiau viltys išliko tik iki Ispanijos čempionato 14 turo, kada Ronaldinho su “Barcelona“ sutriuškino “Real” “Santiago Bernabeu” stadione rezultatu 3:0. Šis pralaimėjimas nusprendė Vanderlei Luxemburgo likimą ir netrukus treneriu buvo paskirtas Juanas Ramonas Lopezas Caro, kuris “Casilla” išvedė į “Segunda Division”. Jam nepavyko sugrąžinti “Real” į pergalių kelią ir komanda baigė sezoną antroje vietoje bei atsiliko nuo “Barcelona” 12 taškų. Čempionų lygoje madridiečius iš turnyro išmetė Londono “Arsenal”, o Ispanijos taurės varžybose po triuškinamo pralaimėjimo “Zaragoza” klubui rezultatu 1:6 išvykoje, atsakomosiose rungtynėse “Real” neturėjo beveik jokių šansų patekti į kitą taurės etapą, tačiau žaidėjams beveik pavyko įgyvendinti stebuklą ir laimėti 4:0, nors to ir nepakako. Besibaigiant sezonui, Florentino Perezas atsistatydino iš “Real” prezidento pareigų ir į savo postą paskyrė Fernando Martiną. Tačiau ir jis netrukus buvo atleistas ir Junta Directiva nusprendė sušaukti naujus prezidento rinkimus ir prezidentu laikinai paskyrė vyriausią savo narį Luisą Gomezą-Montejano.
Kokios šių 3 metų nesėkmių priežastys? “Marca” laikraščio žurnalistai nusprendė jas išskirti ir išanalizuoti pagrindines: nesėkmingas komandos sudėties planavimas, nuolatinė trenerių kaita, unikalus Florentino Perezo klubo valdymo modelis, rinkodaros pranašumas prieš sportinius rezultatus, sudėties senėjimas ir sėkmingi laikai, kuriuos išgyvena “Barcelona”.
Nesėkmingas sudėties planavimas “Zidane‘ų ir Pavonų” politika, kurią Florentino Perezas bandė realizuoti 2003/04 metų sezone, nedavė norimų rezultatų ir patyrė fiasko. Klubas nupirko tik Davidą Beckhamą, tačiau į “Chelsea” pardavė Claude‘ą Makelele, kuris cementavo komandos žaidimą aikštės viduryje, ir nusprendė pasitikėti jaunais ir nepatyrusiais žaidėjais, kurie nepateisino lūkesčių. Po gana sėkmingo sezono su C.Queirozu, kuriame “Real” pirmavo čempionate ir kovojo dėl Čempionų taurės, komanda neišlaikė tempo ir netikėtai nesėkmingai sužaidė sezono pabaigą, iškritusi iš Ispanijos taurės, Čempionų lygos ir patyrusi Ispanijos čempionate 5 pralaimėjimus iš eilės (klubo antirekordas), tarp jų “Murcia” klubui, kuris čempionate užėmė paskutinę vietą. Kitais metais Florentino Perezas lengvai laimėjo prezidento rinkimus ir pakeitė klubo transferų politiką, nupirkęs du centro gynėjus (Jonathaną Woodgate’ą ir Walterį Samuelį, tačiau pirmasis tą sezoną taip ir neapsivilko “Real”marškinėlių, o antrasis komandoje išsilaikė vos 1 sezoną) ir Michaelą Oweną, kuris kitais metais paliko “Real“ dėl per didelio puolėjų skaičiaus klube. Tuo pačiu metu Florentino Perezas “Barcelona” klubui padovanojo Samuelį Eto’o ir pardavė Santiago Solari į “Inter”. Gruodį į klubą atėjo Thomas Gravesenas, kad išspręstų komandos problemas, tačiau jo indėlio į komandos žaidimą neužteko, kad komanda iškovotų kokį nors titulą 2004/05 metų sezone. Kitais metais į Madridą buvo pakviestas Arrigo Sacchi ir klubas vasarą nupirko šiuos žaidėjus: Pablo Garcia, Carlosą Diogo, Julio Baptistą, Robinho ir Sergio Ramosą, iš šių 5 žaidėjų komandoje liko tik 2. Žiemą buvo įsigyti Cicinho ir Antonio Cassano, pastarajam dabar ieškomas naujas klubas. Praeitą vasarą prezidento rinkimus, tapusius skandalingiausiais per visą klubo istoriją, laimėjo Ramonas Calderonas ir Predragas Mijatovičius, kurie įsigijo Fabio Cannavaro, Emersoną, Mahamadou Diarrą, Jose Antonio Reyesą, Ruudą van Nistelrooy, Marcelo, Gonzalo Higuainą ir Fernando Gago. Birželį pamatysime ar teisingai buvo pasirinktas kelias.
2003/04 metų pirkiniai: Davidas Beckhamas
2004/05 metų pirkiniai: W.Samuelis, M.Owenas, J.Woodgate’as, T.Gravesenas.
2005/06 metų pirkiniai: P.Garcia, C.Diogo, J.Baptista, Robinho, S.Ramosas, A.Cassano, Cicinho.
2006/07 metų pirkiniai: F.Cannavaro, Emersonas, M.Diarra, J.A.Reyesas, R.van Nistelrooy, Marcelo, G.Higuain, F.Gago.
Nuolatinė trenerių kaita
Carlosas Quierozas, Jose Antonio Camacho, Mariano Garcia Remonas, Vanderlei Luxemburgo ir Juanas Ramonas Lopezas Caro. 5 treneriai per 3 metus. Nestabilumą trenerio poste taip pat lydėjo permainos sporto direktoriaus poste: Jorge Valdano, Arrigo Sacchi ir Benito Floro keitė vienas kitą, tačiau taip ir neišsprendė klubo problemų.
Florentino Perezo valdymo stilius
Per 6 metus trūkusį Florentino Perezo valdymą mes pamatėme dvi medalio puses. Per 3 pirmus sezonus prezidentas klubą išvedė iš finansinės krizės, modernizavo klubo struktūrą, uždirbo didžiulius pinigus per rinkodarą geriausių pasaulio žaidėjų pirkimui, tokių kaip L.Figo, Z.Zidane ir Ronaldo, iškovojo 3 titulus – 2 Ispanijos čempiono ir vieną Čempionų lygos, dar Tarpkontinentinę taurę ir Europos supertaurę. Tačiau nuo 4 sezono klubo sportiniai rezultatai krito ir 2006 metų vasario 27 dieną Florentino Perezas paliko klubą, pripažinęs, kad jis išlepino komandos žvaigždes. Nuostabius rezultatus pasiektus rinkodaroje ir pirmais metais iškovotus titulus pakeitė titulų badas.
Rinkodaros rezultatų pranašumas prieš sportinius rezultatus
Rinkodara ir kuo didesnių pinigų siekimas tapo viena iš pagrindinių krizės priežasčių. Kai kurie klube darbuotojai, tarp jų Jose Antonio Camacho, išėjo todėl, kad žaidėjai daugiau kreipė dėmesį į savo įvaizdį, nei į treniruotes. Kelionės po Aziją ir Šiaurės Ameriką, dalyvavimas įvairiuose reklaminiuose renginiuose ir vakarėliuose (Ronaldo nepavykusios vedybos Prancūzijoje) užėmė labai svarbią vietą žaidėjų gyvenimuose ir į antrą planą nustūmė treniruotes.
Sudėties senėjimas
Tuo metu kai didieji Europos futbolo grandai ieškojo jaunų talentingų žaidėjų, “Real” pirko patyrusius, tačiau jau pagyvenusius žaidėjus, taip pat komandoje esantys žaidėjai seno. L.Figo, Z.Zidane, M.Salgado, I.Helguera ir R.Carlosas žaidė ir kai kurie ir dabar žaidžia be keitimų, tačiau jiems jau 30 ir daugiau metų. Šią vasarą R.van Nistelrooy‘us, Emersonas ir F.Cannavaro atėjo į komandą, kad baigtų savo karjerą vilkėdami “Real” marškinėlius, tačiau per tą laiką “Real” vadovybė nupirko ir jaunų žaidėjų – Cicinho, Marcelo, G.Higuainą ir S.Ramosą...
Sėkmingi “Barcelona” laikai
Karališko klubo krizė sutapo su sėkmingų laikų Barselonoje pradžia. Katalonai dabar išgyvena vieną iš sėkmingiausių momentų per savo istoriją ir pasinaudojo “Real” krize iškovodami Čempionų lygos taurę ir du Ispanijos čempionų titulus. Jei lyginti sudėtis, rodomą žaidimą ir rezultatus, “Barcelona” šiuo metu pranoksta “Real”, o kalbant apie “Barcą“ kaip apie pikčiausią priešą, tai 3 metai be titulų “Real“ atrodo tarsi tragedija ir pralaimėjimų skausmas jaučiasi dar stipriau.
2002/03 metų čempionai, kurie liko klube: I.Casillasas, I.Helguera, M.Salgado, O.Minambresas, F.Pavonas, R.Bravo, R.Carlosas, Guti, Raulis, Ronaldo.
2002/03 metų čempionai, kurie jau paliko klubą: F.Hierro (baigė karjerą), Rubenas (“Racing”), E.Cambiasso (“Inter”), A.Celadesas (“Zaragoza”), L.Figo (“Inter”), C.Makelele (“Chelsea”), S.McManamanas (baigė karjerą), S.Solari (“Inter”), Z.Zidane (baigė karjerą), F.Morientesas (“Valencia”), J.Portillo (“Gimnastic”), Tote (“Hercules”).
Komandos, kurios laimėjo dėl “Real” krizės: “Barcelona” (Ispanijos čempionai 2004/05 ir 2005/06, Čempionų lygos laimėtojai 2006 metais), “Zaragoza” (Ispanijos taurės laimėtojai 2004 metais), “Valencia” (Ispanijos čempionai 2003/04, UEFA taurė 2004 metais), “Real Betis” (Ispanijos taurė 2005 metais), “Sevilla” (UEFA taurė 2006 metais), “Espanyol” (Ispanijos taurė 2006 metais).
Blogesni laikotarpiai:
1929/30 – 1931/32 metų sezonai: Madrido “Real” prireikė 4 metų, kad laimėtų pirmą Ispanijos čempionų titulą. Pirmuose trejuose sezonuose “Barcelona” ir “Athletic Bilbao” buvo stipresni.
1935/36 – 1945/46 metų sezonai: Ispanijos taurė 1936 metų buvo paskutiniu “Real” titulu prieš Ispanijos pilietinį karą. Po jo “Real” jokio titulo nelaimėjo iki 1946 metų, kada vėl iškovojo Ispanijos taurę.
1946/47 – 1953/54 metų sezonai: dar 7 metai be titulų, kurie baigėsi 1954 metais, kai “Real” laimėjo Ispanijos čempionatą, pirmą per 19 metų. Tas “Real” buvo pradžia legendinio “Real”, kuris karaliavo Europoje šeštame dešimtmetyje ir laimėjo 5 Europos čempionų titulus.
1979/80 – 1985/86 metų sezonai: per šį laikotarpį “Real” laimėjo Ispanijos čempionatą tik 2 kartus, 1982 metais Ispanijos taurę ir 1985 ir 1986 metais UEFA taurės. Tačiau titulų badas baigėsi 1986 metais, kada “Real” 5 kartus iš eilės tapo Ispanijos čempionais su “Buitrės penketo” pagalba.
1989/90 – 1994/95 metų sezonai: penkis sezonus “blancos” gerbėjai laukė Ispanijos čempionų titulo, nes tuo metu Ispanijoje dominavo J.Cruyffo “Dream Team”. Kanarų salose madridiečiai paliko du čempionų titulus paskutiniuose turuose 1992 ir 1993 metais, tačiau 1993 metais laimėjo Ispanijos taurę.
1996/97 – 2000/01 metų sezonai: nuo Fabio Capello išėjimo iki Vicente del Bosque atėjimo madridiečiai 3 metus nelaimėjo Ispanijos čempionato. Gerbėjų tai nelabai liūdino, nes 1998 ir 2000 metais klubas laimėjo Čempionų lygos taures.
”Marca” žurnalistų nuomonės. Ar baigsis titulų badas 2007 metais?
Taip. Emilio Contrerasas. “Fabio Capello komandos turi teigiamų ir neigiamų pusių. Jo komandų žaidimų stilius nėra gražus, nėra efektingas, tačiau per 15 metų jo komandos nuolat pasiekdavo rezultatų. “Real” žiemą labiausiai sustiprėjo, nupirkęs F.Gago, G.Higuainą ir Marcelo, kurie komandai suteiks teigiamą impulsą. Laimėti Čempionų lygoje bus labai sudėtinga, tačiau aš matau “Real”, kovojantį su “Barcelona” ir “Sevilla” dėl Ispanijos čempiono titulo ir aš įsitikinęs, kad “Real” skirs daug dėmesio Ispanijos taurės varžyboms, kad Ramono Calderono komanda grįžtų į Cibelės aikštę ir tai gali būti trumpiausias kelias.”
Ne. Carlosas Gonzalezas Rodriguezas. “Neįmanoma, kad “Real” išlaikytų “Barcelona” ir “Sevilla” pasiūlytą tempą. “Real” nėra stipri komanda ir iki šios išsigelbėdavo tik dėka individualaus žaidėjų meistriškumo, o ne komandinio žaidimo. Atsižvelgiant į naujausius pirkinius, neatrodo, kad F.Capello komanda pakeis savo žaidimo stilių ir tai juos daro labai pažeidžiamais. Čempionų lygoje komanda yra visu laipteliu žemiau nei “Lyon”, “Barcelona” ar “Chelsea”, todėl šį turnyrą laimėti bus labai sudėtinga. Karaliaus taurė gali būti arčiausiai užsibrėžto tikslo, tačiau “blancos” jos nelaimėjo jau 14 metų ir šis titulas yra tarsi užburtas. Man asmeniškai dabartinis “Real” neprimena komandos, kuri galėtų laimėti bent vieną titulą”.
