T.Radzinevičius: "Čekijoje futbolo lygis gerokai aukštesnis" © Eurofootball.lt
Pirmąjį savo sezoną kaip legionierius praleidęs Lietuvos rinktinės bei buvęs Marijampolės "Sūduvos" puolėjas grįžo į Lietuvą. Kartu parsivežė ir šalies pirmenybes iškovotą aukso medalį, o kitąmet debiutuos Čempionų lygoje. Šiuo metu Čekijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių - tarpsezonis. Spausdiname puolėjo "Marijampolės miesto laikraščio" korespondentui Kęstučiui Skeriui duotą interviu. Dar, sa­ko, Če­ki­jo­je kai­nos žy­miai ma­žes­nės nei Lie­tu­vo­je? Jos pa­na­šios, pi­ges­ni tik dra­bu­žiai. O par­duo­tu­vė­se ga­li įsi­­gy­ti to­kių pat pre­kių, kaip ir Ma­­ri­jam­po­lė­je. Tai gal ir ko­man­da, ku­riai at­sto­vau­ji, to­kio pat pa­jė­gu­mo kaip "Sū­du­va"? Fut­bo­lo ly­gis Če­ki­jo­je ge­ro­kai aukš­tes­nis nei Lie­tu­vo­je. Ten fut­bo­las, kaip mū­sų ša­ly­je krep­ši­nis - jam bei le­do ri­tu­liui ski­ria­ma dau­giau­sia dė­me­sio ir, ati­tin­ka­mai, pi­ni­gų. Štai vi­sai ne­se­niai pa­sta­ty­ta di­de­lė le­do ri­tu­lio - Li­be­re­co ko­man­da ta­po Če­ki­jos čem­pio­na­to re­gu­lia­rio­jo se­zo­no nu­ga­lė­to­ja - are­na. Mes taip pat rung­ty­niau­ja­me pa­ly­gin­ti nau­ja­me sta­dio­ne, tal­pi­nan­čia­me apie 10 tūks­tan­čių žiū­ro­vų. Kai su­si­tik­da­vo­me su ar­ti­miau­siais var­žo­vais, jis bū­da­vo pil­nas, at­vy­kus į Li­be­re­cą tur­ny­ro len­te­lės apa­čio­je esan­čioms ko­man­doms, su­si­rink­da­vo 5-6 tūks­tan­čiai "sir­ga­lių". O kai lai­mė­jo­te čem­pio­na­tą? Su­si­rin­ko dau­giau kaip 20 tūks­tan­čių ger­bė­jų. Ta­čiau ne sta­dio­ne, o cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je. Mes sto­vė­jo­me pi­lies rū­mų bal­ko­ne, o ger­bė­jai triukš­min­gai svei­ki­no. Bu­vo la­bai ma­lo­nu, nes to­kius pa­ger­bi­mus anks­čiau esu ma­tęs tik te­le­vi­zi­jos ek­ra­ne. Auk­so me­da­lį lai­mė­jai, ta­čiau pa­grin­di­nė­je su­dė­ty­je rung­ty­nia­vai ne­daug. Ko­kios ta­vo per­spek­ty­vos? Vis­kas vy­ko taip, kaip ti­kė­jau­si. Truk­dė kal­bos bar­je­ras, iš pra­džių ne­su­pras­da­vau, ką sa­ky­da­vo part­ne­riai, o juk ben­drau­ti aikš­tė­je la­bai svar­bu. Pir­ma­sis pus­me­tis bu­vo ap­si­žiū­rė­ji­mas. Tre­ne­ris man sa­kė, kad vė­liau žai­siu pa­grin­di­nė­je su­dė­ty­je. Kaip ben­drau­ja­te su tre­ne­riu? Jis ge­rai kal­ba ru­siš­kai, ke­lis mė­ne­sius taip ir su­si­kal­bė­da­vo­me. Po to pa­pra­šiau aiš­kin­ti če­kiš­kai, nes jau vis­ką su­pran­tu - ačiū ko­man­dos drau­gams, pa­dė­ju­siems iš­mok­ti. Ga­liu ir kal­bė­ti, ta­čiau, kai rei­kia pa­sa­ky­ti ką nors su­dė­tin­ges­nio, tai da­rau ru­siš­kai. Be­je, če­kų žai­dė­jai ne­kal­ba an­gliš­kai, kai ku­rie šiek tiek mo­ka vo­kie­čių kal­bos. Ar daug ko­man­do­je "le­gio­nie­rių"? Yra ke­li slo­va­kai, veng­ras bei jau­nas lat­vis, rung­ty­niau­jan­tis dub­le­rių eki­po­je. Ką če­kai ži­no apie Lie­tu­vą? Apie mū­sų ša­lį yra gir­dė­ję be­si­do­min­tys krep­ši­niu. Daug kas Lie­tu­vą mai­šo su Lat­vi­ja. Man ne kar­tą te­ko aiš­kin­ti, kad tai dvi skir­tin­gos vals­ty­bės. Prieš ke­le­tą me­tų mi­nė­jai, kad sva­jo­ji rung­ty­niau­ti Ita­li­jos fut­bo­lo čem­pio­na­te. Ar ne­pa­si­kei­tė ši nuo­sta­ta? Iš Če­ki­jos ma­no ke­liai ga­li ves­ti į Ita­li­ją, An­gli­ją, Vo­kie­ti­ją. Kaip su­ži­no­jau iš ko­man­dos va­do­vų, ste­bė­ti svar­bių čem­pio­na­to rung­ty­nių at­vyks­ta dau­ge­lio va­di­na­mų­jų fut­bo­lo ša­lių ko­man­dų at­sto­vai. Rei­kia tik steng­tis, įsi­tvir­tin­ti pa­grin­di­nė­je su­dė­ty­je. Jo­je bu­vai at­sto­vau­da­mas Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­vy­ko­je lai­mė­to­se rung­ty­nė­se prieš Al­ba­ni­jos fut­bo­li­nin­kus... - Gal­vo­ju, kad mū­sų ša­lies rink­ti­nė ga­li pa­tek­ti į Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lą, nes Lie­tu­vos fut­bo­lo ly­gis, ša­lies čem­pio­na­te pa­gau­sė­jus "le­gio­nie­rių", aki­vaiz­džiai pa­ki­lo. Rink­ti­nei ti­kiuo­si at­sto­vau­ti, kol leis svei­ka­ta. Ja kol kas ne­si­skun­džiu (tfu, tfu,tfu). Ar Če­ki­jo­je do­mie­si, kaip se­ka­si "Sū­du­vai"? Ži­no­ma. In­ter­ne­te su­ži­nau re­zul­ta­tus, per­skai­tau rung­ty­nių ap­ra­šy­mus, ko­men­ta­rus. Džiau­giuo­si, kad aikš­tė­je ga­li pa­si­reikš­ti jau­ni žai­dė­jai, ku­rie, kai man sek­da­vo­si, sė­dė­da­vo ant at­sar­gi­nių suo­le­lio. Grį­žęs na­mo tre­ni­ruo­jie­si su "Sū­du­va". Tai da­rai tre­ne­rio nu­ro­dy­mu ar sa­vo no­ru? Sa­vo. Kad ne­pri­aug­čiau svo­rio. Ma­ma la­bai ska­niai mai­ti­na. O kas mais­tą ruo­šia Li­be­re­ce? Pus­ry­čius ir va­ka­rie­nę šei­mi­nin­kai, ku­rių na­muo­se gy­ve­nu, o pie­tau­ju kur pa­puo­la.