Pasaulio čempionatų istorija: Prancūzija 1938 m. © Eurofootball.lt
"Tribūnoje" straipsnių ciklas apie iki šiol įvykusius čempionatus tęsiamas tinklapio lankytojo Tomo (Ronaldinho_10) rašiniu apie 1938 m. Prancūzijoje vykusį Pasaulio čempionatą . Šis pasaulio čempionatas Prancūzijoje buvo paskutinis prieš II pasaulinį karą. 1934 metų pasaulio čempionate Italijoje diktatorius Mussolinis pasinaudojo pasaulio čempionatu stengdamasis įrodyti fašistinės propagandos pranašumą. Po dviejų metų tą patį padaryti bandė ir Adolfas Hitleris 1936 m. olimpinėse žaidynėse. Taigi, Europai svyruojant ant II pasaulinio karo ribos, FIFA vadovai turėjo būti diplomatiški renkant 1938 m. pasaulio čempionato šeimininkus. Argentinai buvo taikoma pirmenybė atsižvelgiant į tai, kad čempionatų vieta kas 4 metus turėjo keistis tarp Pietų Amerikos ir Europos. Argentina buvo beveik garantuota, kad jie bus šio čempionato šeimininkais, tačiau FIFA išsigando tų pačių problemų kaip ir čempionate Urugvajuje, tai yra problemų dėl didžiulių atstumų tarp Pietų Amerikos ir Europos. Tada buvo 57 šalys - FIFA narės ir dauguma jų buvo iš Europos, taigi buvo galima spėti, kad 3 pasaulio čempionatas vyks Europos šalyje, ir ta garbė atiteko Prancūzijai. Ir tikriausiai FIFA šią šalį pasirinko atsidekodama Jules Rimet, tuometiniam FIFA prezidentui, žmogui nuveikusiam labai daug futbolo pasaulyje, kurio dėka įvyko I-asis pasaulio čempionatas Urugvajuje. Taigi turnyro sistema buvo tokia pat kaip ir čempionato Italijoje, tai yra su atkrintamosiomis varžybomis. Argentina ir Urugvajus ir vėl neatvyko iš Pietų Amerikos. Argentinos atstovai įsižeidė, kad jie nebuvo paskirti čempionato šeimininkais,o vienintele komanda atstovavusi Pietų Amerikai šiame turnyre buvo Brazilija. Šiame pasaulio čempionate dalyvavo 15 rinktinių - jame vietą iškovojusi Austrija vėliau dėl prisijungimo prie Vokietijos buvo priversta iš turnyro pasitraukti dar prieš jam prasidedant. Tai reiškė, kad viena rinktinė automatiškai pateko į ketvirtfinalį, ir šia laiminga komanda tapo Švedija. Pirmas etapas buvo labai įtemptas, net penkios iš šešių rungtynių pareikalavo pridėtinio laiko arba pakartotinių rungtynių. Vienos iš tokių rungtynių buvo Italija - Norvegija, ir kai norvegai rungtynių pabaigoje pelnė įvartį italai vos neiškrito iš tolimesnių čempionato kovų, bet jis italų laimei buvo neįskaitytas dėl nuošalės. Brazilija įveikė lenkus rezultatu 6-5 - tose rungtynėse brazilas Leonidas ir lenkas Ernestas Wilimowskis pelnė net po 4 įvarčius. Kitose rungtynėse Kuba visus nustebino įveikusi Rumunija po pakartotinų rungtynių, o po pakartotinų rungtynių pralaimėję šveicarams vokiečiai net nepateko į ketvirtfinalį. Čempionų titulą gynę italai ketvirtfinalyje rezultatu 3-1 įveikė turnyro šeimininkus Prancūzijos futbolininkus, švedai pateko į pusfinalį 8-0 sutrypę Kubos rinktinę, Brazilija įveikė praėjusio čempionato finalininkę Čekoslovakijos rinktinę, o Vengrija 2-0 nugalėjo šveicarus. Italai į finalą pateko įveikę brazilus rezultatu 2-1. Brazilai labai netikėtai į aikštę neišleido rezultatyviausio čempionato žaidėjo Leonido, mat jie norėjo jį patausoti finalui, į kurį brazilai deja taip ir nepateko. Tai buvo vienas iš kontraversiškiausių trenerio sprendimų per visą čempionatų istoriją. Kitame pusfinalyje susitiko Švedija su Vengrija.Švedija, kuri labai pasitikėjo savo jėgomis po pergales prieš Kubą rezultatu 8-0, šiose rungtynėse patyrė labai skaudų pralaimėjimą 5-1 , o "hat-tricką" mače atliko Vengrijos rinktinės žaidėjas Gyula Zsengelleris. Rungtynėse del 3 vietos, kuriose susitiko Brazilija prieš Švedija, į Brazilijos rinktinės sudetį grįžo puolėjas Leonidas, ir brazilai šiose rungtynėse rezultatu 4-2 įveikė Švediją. Taigi 3 vietą šiame čempionate iškovojo Brazilijos rinktinė. Finalas vyko "Colombes" stadione Paryžiuje. Vittorio Pozzo vadovaujama Italijos rinktinė greitai įsiveržė į priekį, tačiau vengrai rezultatą išlygino per 2 minutes. Italai ir vėl įsiveržė į priekį gana greitai, taigi rezultatas pasibaigus pirmajam kėliniui buvo 3-1 italų naudai. Vengrijos rinktinei antrajame kėlinyje taip ir nepavyko atsitiesti - nors vengrai dar pelnė vieną įvartį, į jį netrukus atsakė italų žvaigždė Silvio Piola, kuris įmušė ketvirtą kartą - rungtynės baigėsi rezulatatu 4-2 italų naudai. Taigi Italijos rinktinė 2-ą kartą tapo planetos futbolo čempionato nugalėtoja ir taip pat tapo pirmąja komanda, kuri apgynė praėjusiame čempionate iškovotą titulą. Štai koks buvo 1938 metų pasaulio futbolo čempionatas Prancūzijoje - paskutinis čempionatas prieš II pasaulinį karą. Čempionato statistika 3 pasaulio čempionatas. Prancūzija, 1938 m. birželio 4 - 19 d. Nugalėtojas - Italija (2 titulas) Dalyvių skaičius - 15 Sužaista rungtynių - 18 Įmušta įvarčių - 84 (po 4,67 per rungtynes) Žiūrovų skaičius - 483,000 (po 26,833 per rungtynes) Rezultatyviausias žaidėjas - Leonidas (Brazilija) - 8 įvarčiai. Dalyviai: Italija, Prancūzija, Vokietija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Rumunija, Šveicarija, Vengrija, Čekoslovakija, Olandija, Belgija, Kuba, Brazilija, Nyderlandų Indonezija. Čempionatas vyko šiuose miestuose - Paryžius, Strasbūras, Reimsas, Le Havre, Marselis, Bordo, Tulūza, Lilis. Šiuose stadionuose - Parc Des Princes, Stade Olimpique De Colombes, Stade Chapou Velodrome, Stade De Fort Corru, Stade De La Meinau, Stade De La Cavue Verte, Stade Velodrome Municipal, Stade Victor Boucquey, Parc Lescure. Aštuntfinalis Šveicarija 1 - 1 Vokietija Italija 2 - 1 Norvegija Vengrija 6 - 0 Nyderlandų Indonezija Kuba 3 - 3 Rumunija Prancūzija 3 - 1 Belgija Brazilija 6 - 5 Lenkija Čekoslovakija 3 - 0 Olandija Kuba 2 - 1 Rumunija Šveicarija 4 - 2 Vokietija Į ketvirtfinalį pateko - Italija, Vengrija, Kuba, Prancūzija, Brazilija, Čekoslovakija, Šveicarija. Ketvirtfinalis Italija 3 - 1 Prancūzija Vengrija 2 - 0 Šveicarija Švedija 2 - 0 Kuba Brazilija 1 - 1 Čekoslovakija Brazilija 2 - 1 Čekoslovakija Į pusfinalį pateko - Italija, Vengrija, Švedija, Brazilija. Pusfinalis Vengrija 5 - 1 Švedija Italija 2 - 1 Brazilija Dėl 3 vietos Brazilija 4 - 2 Švedija FINALAS Paryžius, "Stade Olimpique De Colombes", birželio 19 d. Teisėjas: George Capdeville (Prancūzija) Italija 4 - 2 Vengrija 6` [1 - 0] Colaussi 8` [1 - 1] Titkos 19` [2 - 1] Piola 35` [3 - 1] Colaussi 70` [3 - 2] Sarosi 82` [4 - 2] Piola Italija - Olivieri, Foni, Rava, Serantoni, Andreolo, Locatelli, Biavati, Meazza, Piola, Ferrari, Colaussi. Vengrija - Szabo, Polgar, Biro, Szalay, Szucs, Lazar, Sas, Zsengeller, Sarosi, Vincze, Titkos. Rezultatyviausi žaidėjai: Leonidas da Silva (Brazilija) 8 įvarčiai Gyula Zsengeller (Vengrija) 7 įvarčiai Silvio Piola (Italija) 5 įvarčiai Ankstesni Pasaulio čempionato istorijos ciklo straipsniai Pirmasis ciklo straipsnis: Urugvajus 1930 m. Antrasis ciklo straipsnis: Italija 1934 m.