© Eurofootball.lt
Užsienyje - 10 metų
Užsienyje buvau 10 metų - Olandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, vėl Olandijoje. Lūkesčiai visuomet būdavo vis kitokie. Du metus padirbi su klubu ir keliauji toliau. Iš pirmųjų 22 savo kaip trenerio metų 14 metų praleidau Ipsviče, tuomet aštuonis treniravau Angliją. 22 metai ir tik dvi pareigos! Po to užsienyje praleidau 10 metų ir treniravau tris klubus keturiose šalyse, tačiau mėgavausi kiekviena ten praleista minute.
Laimingi laikai
Aš supratau, jog treneriai gauna daugiau pagarbos užsienyje. Jie kreipėsi į mane Misteriu arba netgi Seru - net ir prieš tai, kai dar nebuvau įšventintas į riterius. Nebuvo "išgertuvių kultūros", kuri buvi Anglijoje. Žaidėjai buvo labiau atsipalaidavę, nesijaudindavo dėl sudėties. Jei jie nepatenka į sudėtį, jie sutinka su šiuo sprendimu, o per treniruotes dar labiau stengiasi, kad įtikintų tave, jog yra verti žaisti. Niekas niekuomet nesiskundžia ir nebamba.
Grįžimas namo
Be abejo, visą tą laiką, kai buvau užsienyje, mačiau, kaip vystosi ir tobulėja "Premiership", ir tai mane jaudino. Džiaugiausi savo darbu, tačiau šiaip ar taip vis dėlto buvau anglas ir norėjau būti dalimi to. Tačiau taip pat galvojau, jog galiu būti per senas. Vienam, paskutiniam sezonui grįžau į "%c00128", o 1999-aisiais grįžau namo.
Atsigavusi Premier lyga
Tuo metu "Premiership" išgyveno pakilimą, labai išpopuliarėjo. Būdamas užsienyje televizijos dėka buvau to liudininkas. Tačiau kai grįžau, pamačiau, jog visi geriausi klubai jau turėjo puikius trenerius - [Seras Alexas] Fergusonas "%c00040" klube, [Ruudas] Gullitas "%c00046", [Arsène] Wengeras "%c00041".
Treneris be darbo
Maniau, jog galėčiau gauti darbo kaip Europos skautas, tačiau kai 1999-ųjų vasarą grįžau namo, per pirmuosius 50 metų likau be darbo. Buvo lygos atidarymo diena, o aš pirmą kartą nedalyvavau jokiame mače. Man tai nepatiko! Nežinojau, ką daryti.
Newcastle galimybė
Maniau, jog po kokių 2 ar 3 savaičių su tuo apsiprasiu ir nusiraminsiu. Tačiau "Newcastle" itin siaubingai pradėjo sezoną ir staiga atsistatydino Ruudas Gullitas. "Newcastle" trenerio kėdė atsilaisvino. Jie man paskambino ir po vienos dienos (tiek laiko užėmė jiem atvykti į Londoną ir man ten nuvykti iš Ipsvičo) viskas jau buvo sutarta. Dabar esu aikštėje kiekvieną mielą dieną - sudarinėju treniruočių programas, tvarkaraščius treniruotėms, parenku taktiką, komandos sudėtį. Tiesiog treniruoju.
Niekas nepasikeitė
Aš taip pat įsitraukęs į Niukastlo jaunimo akademiją, arba jaunųjų talentų akademiją. Tokią, kokią turi dauguma klubų. Iš tiesų tai tas pats, kaip ir Ipsviče, tiesiog ją vadindavome jaunimo politika. Taigi jūs galite pasakyti, jog per tuos metus pasikeitė viskas, tačiau iš tiesų nepasikeitė niekas.
I-oji interviu dalis.
