© Eurofootball.lt
Pele, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Edson Arantes Do Nascimento, gimė 1940-ų metų spalio 23 dieną mažame Tres Coracoes kaimelyje, Brazilijos provincijoje. Vaiką nuolat supo futbolas – visi vaikai aplink žaisdavo futbolą, o ir žaidėjo tėvas buvo profesionalus futbolininkas, kuris, deja, turėjo anksti baigti savo karjerą dėl sunkios traumos. Jaunasis Edsonas, kurį tėvai vaikystėje vadindavo „Dico“, kamuolį spardyti pradėjo būdamas penkerių. Turbūt įžvelgęs savo sūnaus talentą, Pelę vaikystėje treniravo tada jau aukštame lygyje žaisti nebegalėjęs jo tėvas – Dondinho Nascimento. Kiek ūgtelėjęs „Dico“ jau atstovavo įvairioms regioninėms komandoms, tokioms kaip „Baquinho“ ar „Sete Setembro“, o kai nežaisdavo futbolo – valydavo batus ir taip prisidėdavo prie šeimos gerovės. Tramplynu žaidėjo karjeroje tapo 1951-ieji metai – tuomet dar vienuolikmetį Edsoną rungtyniaujantį regioninėje komandoje pastebėjo vienas geriausių tų laikų Brazilijos žaidėjų – Waldemaras de Brito. Būtent Brito nusprendė pristatyti jaunąjį vunderkindą Brazilijos superklubo „Santos“ vadovams. Tuomet Brito vadovams pasakė: „Šis berniukas taps geriausiu pasaulio futbolininku“.
Brito žodžiai buvo pranašiški. Pele debiutavo „Santos“ gretose 1956 metų rugsėjo 7 dieną, nesulaukęs šešiolikos, ir jau 36-ą savo debiutinių rungtynių minutę įmušė įvartį į vieno didžiausių „Santos“ priešininkų „Corinthians“ vartus. Nors Pele baudos aikštelėje buvo apsuptas gynėjų, jis sugebėjo taikliai smūgiuoti į vartus. Tai buvo tik vienas iš septynių įvarčių, kuriuos tą vakarą įmušė „Santos“ puikioje 7-1 pergalėje. Nuo tada šis jaunasis talentas nuolat stebino futbolo sirgalius – jau pirmose Brazilijos čempionato rungtynėse jis įmušė keturis įvarčius. O sekančiame sezone jis tapo rezultatyviausiu čempionato, kuriame žaidė „Santos“, žaidėju, įmušęs 32 įvarčius.
Netrukus po to, jis buvo pakviestas į Brazilijos rinktinę ir savo debiutinėse rungtynėse įmušė įvartį į Argentinos vartus, tačiau tą kart Brazilija pralaimėjo 2-1. Nuo tada Pele Brazilijos rinktinei atstovavo keturiuose pasaulio čempionatuose: 1958 Švedijoje, 1962 Čilėje, 1966 Anglijoje ir 1970 Meksikoje.
1958-ieji. Švedija
Pirmosios Pasaulio čempionato rungtynės, kuriose žaidė Pele, buvo trečiosios Brazilijos rinktinei. Tai buvo principinis susitikimas su SSRS rinktine. Pele tame mače žaidė dėl to, kad keli rinktinės lyderiai paprašė trenerio leisti pasireikšti šiai Brazilijos fanų vilčiai. Jų nusivylimui, Pele tose rungtynėse įvarčio neįmušė, tačiau tai jis padarė jau sekančiose rungtynėse. To čempionato pusfinalyje su Prancūzijos rinktine, kurią brazilai nugalėjo 5-2, Pele įmušė taip vadinamą „hat-trick“ – trys įvarčiai per vienerias rungtynes. Finale, kuriame brazilai 5-2 nugalėjo turnyro šeimininkus švedus, Pele įmušė du įvarčius.
1962-ieji. Čilė
Jau pirmose šio čempionato rungtynėse su Meksika Pele įmušė vienintelį rungtynių įvarti ir padėjo savo šaliai iškovoti pergalę. Deja, šis čempionatas, turėjęs būti jo šou arena, greitai pasibaigė 22-ių metų žaidėjui – dešimtąją rungtynių su tuometine Čekoslovakija minutę Pele pasitempė kojos raumenį ir buvo priverstas stebėti likusias rungtynes sėdėdamas stadiono tribūnose.
1966-ieji. Anglija
Šiame čempionate viskas klostėsi blogai Brazilijos rinktinei. Nors į tą čempionatą brazilai atsivežė net 43 žaidėjus, prieš pat jo startą traumas patyrė du ekipos lyderiai – vartininkas Valdiras ir puolėjas Servelio. Nors pirmąsias rungtynes su Bulgarija brazilai laimėjo 2-0, o vieną įvartį įmušė Pele, jau antrose rungtynėse su Vengrija brazilai pralaimėjo net 1-3, o Pele patyrė traumą ir nebegalėjo žaisti.
1970-ieji. Meksika
Šis čempionatas buvo sėkmingas Brazilijos rinktinei. Jau pirmose rungtynėse jie 4-1 nugalėjo Čekoslovakus, o Pele įmušė vieną įvartį. Sekančiose rungtynėse brazilai 1-0 nugalėjo anglus. Tame mače Pele turėjo tris labai puikias progas pasižymėti, o Anglijos vartininkas Banksas, už vieną sustabdytą Pele smūgį, buvo tituluotas geriausio futbolo istorijoje atsaugojimo autoriumi. Sekančiose rungtynėse 3-2 buvo nugalėti rumunai, o Pele prie pergalės prisidėjo dviem įvarčiais. Kita galingai žygiavusių brazilų auka tapo Peru, kuri buvo nugalėta 4-2. Pusfinalyje brazilai 3-1 nugalėjo Urugvajaus rinktinę, o finale Brazilija 4-1 nugalėjo italus, o Pele pelnė vieną įvartį, kuris buvo šimtasis Brazilijos įvartis pasaulio čempionatuose. Apie šį įvartį Pele kalbėjo: “Tai labiausiai mano atmintyje įstrigęs įvartis, kadangi aš jį įmušiau galva. Mano tėvas buvo vienas geriausių mušėjų galvą ir vienose rungtynėse buvo įmušęs penkis įvarčius – ir visus būtent galva! Šio rekordo man niekad nepavyko pagerinti”.
1971-ais metais Pele sužaidė paskutines savo rungtynes Brazilijos rinktinės sudėtyje. Tai buvo rungtynės su Jugoslavijos rinktine, kurias stebėjo 200 tūkstančių žiūrovų.
“1971 metais, kai aš su “Santos” buvau Jamaikoje, su manim susitiko trys vyrai – Clive Toye, Niujorko “Cosmos” vadovas, bei JAV futbolo federacijos vadovai Woosnamas ir Lahmas. Jie norėjo sužinoti ar aš sutikčiau atstovauti „Cosmos“ tada, kai paliksiu „Santos“. Kai profesorius Mazzei išvertė jų žodžius, aš tariau: „Profesoriau, pasakykite jiems, kad jie turbūt išprotėjo – aš neatstovausiu jokiai kitai komandai, išskyrus „Santos“! Tačiau po trijų metų su manimi vėl susisiekė vienas iš tų vyrų ir paklausė ar aš neapsigalvojau. Po daugiau nei pusmetį trukusių skambučiu, telegramų siuntinėjimų bei susitikimų, aš vis tik sutikau atstovauti „Cosmos“ trejus metus,“ – pasakojo Pele.
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad žaidėjas, turėjęs finansinių sunkumų dėl nepasiteisinusių investicijų, susigundė „Cosmos“ pasiūlytu 7 milijonų JAV dolerių kontraktu.
Atstovaudamas „Santos“ žaidėjas pagerino ne vieną pasaulio rekordą. Jis yra žaidėjas, įmušęs daugiausią įvarčių per vienas rungtynes – tai jis padarė net 8 kartus įmušęs į „Botafago“ vartus. Jis taip pat yra daugiausiai „hat-trick“ atlikęs žaidėjas – net 92. Statistikai niekaip nesutaria, kiek tiksliai įvarčių yra įmušęs Pele, tačiau bet kokiu atveju šis skaičius yra įspūdingas – per 1363 rungtynes Pele yra įmušęs 1281 (arba 1284) įvarčius. O 1959 metais jis per vieną sezoną sugebėjo įmušti net 126 įvarčius. 1969 metų lapkričio 19 dieną realizavęs vienuolikos metrų baudinį Pele įmušė tūkstantąjį įvartį savo karjeroje ir jį dedikavo „vargstantiems Brazilijos vaikams“.
Dažniausiai Pele būdavo įvarčius mušantis įžaidėjas, tačiau buvo sakoma, kad jis yra nuostabus kiekvienoje pozicijoje. Kartą Pele bandė įtikinti „Santos“ trenerį leisti jam žaisti vartininko pozicijoje. 1964-ų metų sausio 19 dieną Pele likus penkioms minutėms iki rungtynių pabaigos pakeitė iš aikštės išvarytą vartininką Gilmarą. Tose Brazilijos taurės pusfinalio rungtynėse spėjęs įmušti tris įvarčius, Pele vilkėdamas vartininko uniformą du kartus nuostabiai „ištraukė“ priešininkų smūgiuotus kamuolius. Nuostabus šio „futbolo Karaliaus“ žaidimas iškovojo „Santos“ vietą finale.
Kai 77-aisiais metais Pele nusprendė baigti profesionalo karjerą, UNICEF prezidentas kalbėjo, kad per 22 savo karjeros metus Pele „padarė daugiau gero, nei visi kiti ambasadoriai kartu sudėjus“.
Pele yra lengvai bendraujantis ir gyvenimą mylintis žmogus. Nors būdamas tokia žvaigžde jis galėjo būti arogantiškas, tačiau jis toks nebuvo. Priešingai, jis visada žinojo iš kur yra kilęs. Pasinaudodamas savo populiarumu ir šlove jis dalyvavo daugelyje labdaringų akcijų, kurios buvo skirtos padėti vargstantiems žmonėms. Pele per savo gyvenimą yra parašęs 7-ias autobiografijas, kai kurios iš jų tapo bestseleriais. Taip pat šis brazilas yra filmavęsis ne viename dokumentiniame filme.
Pele dar buvo vadinamas „Karaliumi“, „Gazolinu“ dėl savo greičio, „Egzekutorium“ dėl sugebėjimo užbaigti atakas bei „Juoduoju perlu“ dėl neįtikėtino tikslumo. Jis visada būdavo ramaus būdo ir niekad nesiskundė moterų dėmesiu.
2000-iais metais "Futbolo Karalius" užėmė antrą vietą "Šimtmečio sportininko" rinkimuose, nusileidęs garsiajam boksininkui Mohamedui Ali, o apie save Pele kartą yra pasakęs: „Turbūt Dievas mane į Žemę atsiuntė tam, kad žaisčiau futbolą“.
