Italų gerbėjai gali būti patenkinti. Jų pageidavimai įtraukti į šalies rinktinės sudėtį Roberto Baggio pagaliau įtikino trenerį Giovanni Trapatonni. Kaip praneša La Gazzetta dello Sport, vyriausiasis strategas patvirtino, kad "Uodegėlė", kaip žaidėjas yra vadinamas dėl įsimintinos šukuosenos, yra pakviestas į rinktinės sudėtį rungtynėms su Ispanija. "Aš jau su juo kalbėjau", - prisipažino Trapas, kuris taipogi pridūrė, kad negalėjo nepažymėti šio "charizmatiškojo žaidėjo" pasiekimų tokiu prisipažinimu. - Baggio bus komandoje rungtynėse su Ispanija".
Baggio - legendinis žaidėjas, ir ne tik Italijos futbolo mąsteliu. Atėjęs į "%c00038", jis nuo Platini nostalgijos kenčiančius "senosios senjoros" gerbėjus privertė patikėti: yra futbolininkų, kurie net po Mišelio gali vilkėti dryžuotą maikutę su dešimtuoju numeriu, ir būti to verti. Ir, kas labiausiai vertinga, tai vietiniai žaidėjai. Vėliau šią estafetę "Juvėje" perims %p01433, tačiau Alessandro nepavyko Italijoje tapti tuo, kuo jai buvo (ir vis dar lieka) Roberto.
Būdamas budistu, Baggio nepademonstravo šios religijos taikingų kanonų, kuomet 1994 metų Pasaulio čempionate praktiškai vienas sudraskė visus priešininkus ir ištempė blyškiai atrodančią "Squadra Azzura" į atrkrintamąsias varžybas.
Būtų jis įmušęs baudinį į brazilų vartus - ir paminklas jam, dar esant gyvam, būtų garantuotas. Be to, ne vieninteliame egzemplioriuje. Bet Robbis prašovė. Ir tauta, kuri su purvais sumaišytų kiekvieną nevykelį, jam atleido.
1998 metų čempionatas, kaip buvo tikėtasi, turėjo praeiti po Del Pierro ženklu. Per du sezonus jaunas italas, pakeitęs Baggio "Juvėje", pakeitė šiuolaikinio futbolo supratimą. Tačiau Cesare Maldini, dirbęs Italijos rinktinėje, vietos joje rado ir labiau patyrusiam Roberto. Tiesa, iškart dviejų "žvaigždžių" į aikštę neleido - kai tik į žaidimą įsitraukdavo vienas, kitas atsisėsdavo ant atsarginių suolo. Bet Prancūzijoje būtent Baggio parodė save kaip tikras lyderis. Jeigu ne eilinė nesekmė 11 metrų baudinių serijoje, jis laisvai būtų galėjęs tapti Pasaulio čempionu.
Atėjus į rinktinę Trapattoni, Roberto Baggio situacija, rodės, įgavo aiškų statusą. Trapas - ekscentriška asmenybė. Daugėlis reperių galėtų pavydėti jam jo rankų judesių, kuriuos jis demonstruoja rungtynių metu, bandydamas futbolininkams išaiškinti savo mintis. Be to treneris turi labai aiškią poziciją, kaip turi žaisti jo komandą. Ir jei jis turi numylėtinių, tai jis visus juos įtrauks į sudėtį.
Būtent taip nutiko 2002 metų Pasaulio čempionate. Viskas prasidėjo nuo to, kad %p01797 gavo Alessandrui Del Pierro priklausiusį dešimtąjį Italijos rinktinės numerį, o baigėsi tuo, kad "%c00028" žaidėjas išstūmė savo konkurentą iš pagrindinės sudeties. To priežastis buvo ne tik puikus Totti žaidimas, bet ir šilti jo ir Trapattoni santykiai. Del Pierro gi visavertės progos pasireikšti Japonijoje ir Korėjoje neturėjo, nors ir išgelbėjo komandą, įmuždamas įvartį į Meksikos vartus.
Su Baggio susiklostė tokia pati situacija. Jį myli visos Italijos sirgaliai. Ir paskutiniųjų metų eigoje Trapattoni pastoviai tekdavo aiškintis, kodėl jis į sudėtį neįtraukia žaidėjo, kuris nežiūrint savo veterano amžiaus, rodo tokį gerą žaidimą, kad pakvietimo nors draugiškoms rungtynėms tikrai nusipelno. Treneris turi savo argumentą. "Brescia" klube Baggio atlieka laisvo kūrėjo vaidmenį. Dėl fizinių ir amžiaus aplinkybių reikalauti iš jo ko nors daugiau būtų netikslinga - Roberto žaidžia būtent tą žaidimą, kurį jis moka geriausiai. Rinktinėje jau yra du šiek tiek atsitraukę puolėjai - tie patys Del Pierro ir Totti. 2002 metų čempionate Trapas dažniausiai puolime naudodavo porą Francesco Totti - %p01344. Dabar dažnai į aikštę išleidžia atakuojantį trikampį, atrasdamas vietos ir Del Pierro. Sunku tikėtis, kad į Portugaliją jis paims dar vieną futbolininką, puolantį šiek tiek tiek atsitraukus.
Taigi, tikriausiai tai bus paskutiniosios Roberto Baggio rungtynės vilkint mėlynuosius Italijos rinktinės marškinėlius. Žinoma, kartais atsitinka, žaidėjas gali pasirodyti tiek ryškiai, kad treneris paliktų jį sudėtyje. Tifoziai labai norėtų pamatyti savo mėgiamą futbolininką Euro-2004. Tik štai šansų, kad nepalaužiamasis Trapas pakeis savo nuomonę, yra nedaug. Na ir pats žaidėjas pasibaugus šiam sezonui ketino "rišti" su futbolu.