Straipsnis: Naujasis vokiečių vunderkindas © Eurofootball.lt
Gerdas Mülleris sako, kad jis sulaukęs 21 metų bus pasaulinio lygio žvaigždė, jį nori įsigyti Miuncheno , o klubo gerbėjams jis yra tiesiog "Princas". Iš arčiau pažvelgsime į naująją Vokietijos futbolo viltį, vunderkindą puolėją Lukasą Podolskį . "Kaizeris", "Bombonešis", "Princas Poldi". Vokietijos laikraščiai mėgsta naudoti skambias pravardes. Jas galima gauti dviem būdais: įgyti prieštaringą reputaciją arba bėgant laikui užsitarnauti savo pasiekimais. Pastaruoju būdu "Bombonešiu" visiems laikams tapo Gerdas Mülleris, o Franzas Beckenbaueris visada bus "Kaizeriu", kurio Vokietija nebeturi. Jeigu 20-ies metų "Köln" ekipos puolėjas Lukasas Podolskis išnaudos savo neįtikėtiną potencialą, jo dabartinė pravardė spaudoje, "Princas Poldis", turės būti pakeista kuo nors įspūdingesniu. Gimęs Lenkijoje, jaunasis Lukas savo futbolo kelionę pradėjo būdamas šešerių metų, kai pateko į Bergheimo "Jugend" vaikų komandą. Po ketverių metų triskart Vokietijos čempionas "Köln", vienas iš tradicinių šalies klubų, persiviliojo berniuką Podolskį į savo gretas ir praėjo ugdyti ne pagal metus subrendusį talentą. Jo progresas tęsėsi ir šoktelėjo iki tokio lygio, kad 2003 metais jis jau tapo pagrindinės aukščiausioje lygoje rungtyniaujančios komandos nariu. Žaidėjo pirmasis pasirodymas pirmojoje Bundesligoje buvo stulbinantis. 10 įvarčių per 19 rungtynių ekipoje, kuri per sezoną įmušė vos 32 kartus ir užėmė paskutinę vietą lygoje buvo nepakartojamas pasiekimas, kurio galėtų pavydėti net patyrę puolėjai. Faktas, kad Podolskiui tai pavyko būnant vos 18-os, kalba pats už save. Nepaisant pagalbos trūkumo iš komandos draugų, Poldis, kaip jį mėgo vadinti žiniasklaida ir sirgaliai, mušė paprastus ir įspūdingus įvarčius iš visų pozicijų. Nei vienas būdas užbaigti ataką jam buvo per sunkus ar per daug paprastas. Nacionalinės ekipos treneris Rudi Völleris naujoką įtraukė į sudėtį 2004 metų Europos čempionatui, ir jaunajam žaidėjui, debiutavusiam rinktinėje nelemtose rungtynėse su Čekija, vos nepavyko pasukti mačo komandai naudinga linkme. "Köln" gerbėjų dievinamu Podolskiu iš karto susidomėjo ir "Bayern", tačiau jis nusprendė likti ištikimas klubui, kuriame praleido paskutinius aštuonerius metus. Pasaulyje, kur korumpuoti klubų vadovai apgaudinėja ištikimus sirgalius, sukčiai agentai šnibžda į ausį ir tuo pat metu ieško geriausio, ir žiedus bučiuojantys superžvaigždės vaikėzai prašo žiūrovų liaupsių tuo pačiu galvodami apie kitą naują klubą, jo sprendimas leido įkvėpti šviežio oro nuodingoje aplinkoje, kurioje 18 metų Wayne'as Rooney buvo meldžiamas persikelti kitur savo klubo, agento ir spaudos dėl priežaščių, susijusių daugiau su bailiu egoizmu, negu futbolu ir asmeniniu tobulėjimu. Neskubėdamas pasinaudoti pirma pasitaikusia proga, Podolskis atsilygino jį išauginusio klubo gerbėjams. Persikeldamas žaisti į antrąją Bundesligą, jis savo pastangomis sugebėjo atgaivinti klubą - toliau sekė 24 įvarčiai, "Köln" tapo antros lygos čempionu bei grįžo į šalies elitą. Už tai jis buvo mylimas - ir ne be pagrindo. Stipraus, puikiai sudėto, greito ir techniško žaidėjo geriausia savybė turbūt yra bebaimiškumas. Greitai ir lengvai pritapęs prie tarptautinio futbolo jis patvirtino viltis tų, kurie matė jį debiutuojant Bundesligoje vos 18-os metų. Pasauliui savo talentą Podolskis pademonstravo per 2005 metų Konfederacijų taurės turnyrą, kur įmušė tris įvarčius, vieną iš jų į planetos čempionų brazilų vartus, ir kartu su komandos kapitonu Michaeliu Ballacku padėjo Vokietijos rinktinei turnyre iškovoti trečią vietą. Neseniai vunderkindas draugiškose rungtynėse prieš Pietų Afrikos respubliką atliko "hat-tricką", ir per 14 rungtynių reprezentacinėje ekipoje yra pelnęs jau 10 įvarčių, o tai daug ką pasako. Turėdamas galingą smūgį, Podolskis yra itin pavojingas varžovų vartams. Paskutinį ingredientą šlovei jam suteikia psichologinė stiprybė. "Princas Poldis", kuriam prieš pat Pasaulio čempionato pradžią Miunchene sukaks 21-eri, tikrai turėtų būti pagrindinės sudėties žaidėjas rinktinėje šalies, turinčios turtingą puikių puolėjų tradiciją. Draugystė su Bastianu Schweinsteigeriu bus pagrindinis pamatas futbolo partnerystei, kuri bus labai svarbi turnyro šeimininkės Vokietijos rinktinės galimybėms Pasaulio čempionate. Akivaizdu, kad be dinamiško dueto Jürgeno Klinsmanno ekipai trūksta kūrybingumo, įkvėpimo ir jaunojo energingumo. Nepaisant to, kaip susiklostys 2006 metų vasara, Podolskis su Schweinstegeriu greičiausiai taps komandos draugais ir klubiniame lygyje, nes "Bayern" atvirai reiškia norą turėti talentingąjį puolėją savo gretose. Jo išvykimas turėtų būti liūdna diena "Köln" klubui ir tiems, kurie su nostalgija prisimina dienas, kai futbolas nebuvo valdomas superklubų, ir tokie talentai kaip jis galėjo klestėti ir kuklesnėse komandose. Kad ir kaip būtų, niekas Podolskio negalės kaltinti išdavyste. Kaip ir visada savo karjeroje iki šiol, jis pasiekdavo tikslus su jo amžiui nebūdingu grakštumu ir lengvumu.