© Eurofootball.lt
„Besišypsantis vaikinas“ – taip naująjį klubo pirkinį tuomet apibūdino komandai vadovavęs Kenny Dalglishas. Klubas už puolėją „Ajax“ sumokėjo 22,8 mln. svarų sterlingų.
Šiandien būtų sunku abejoti, kad šis vaikinas buvo to vertas. Jo istorija ne itin skiriasi nuo Pelenės.
Luisui Suarezui vaikystėje teko atsisakyti pasiūlymo žaisti Urugvajaus jaunimo komandoje, nes jis neišgalėjo nusipirkti poros sportinių batelių. Jam dėl visko, ką pasiekė, teko kovoti dantimis ir nagais.
Urugvajietis gimė prieš 26-erius metus – 1987 metų sausio 24 dieną – ir buvo pavadintas Luisu Alberto Suarezu Diazu. Jis buvo vidurinysis tarp septynių vaikų.
Jo motina išsiskyrė su tėvu ir su menkomis pajamomis užaugino septynis vaikus. Kai talentingam vaikui sukako septyneri, jis persikėlė į sostinę, Montevidėją, būtent ten ir išryškėjo Luiso talentas.
„Augant turėjau daug sunkumų. Kaip galite įsivaizduoti, didelėje šeimoje nebuvo didelių pajamų, todėl gyvenome paprastą, pilną pasiaukojimo gyvenimą. Persikėlimas į sostinę, kai man buvo septyneri, man buvo pirmas šansas, nuo to laiko mano gyvenime buvo daug daugiau galimybių“, – apie savo kelią „Liverpool Echo“ pasakojo vaikinas.
Luisas buvo vienuolikos, kai Urugvajaus nacionalinės jaunimo rinktinės vadovai pakvietė vaikiną prisijungti prie komandos. Tačiau jis negalėjo priimti pasiūlymo.
Nepriteklius atidėjo futbolininko kelią į sėkmę: „Tai buvo mano svajonė, bet aš turėjau jos atsisakyti, nes tai buvo per brangu. Aš tuomet net normalių batų negalėjau nusipirkti. Tačiau galiausiai svajonė išsipildė, kai 14-os pradėjau žaisti „Nacional de Montevideo“ – sėkmingiausiame šalies klube.“
Jau tuomet vaikinas pradėjo laužyti taisykles. Jis buvo užkluptas geriantis ir besilinksminantis visą naktį, bet treneris jį sudrausmino. Jis pagrasino neleisti Luisui žaisti, jei šis elgsis netinkamai.
Šešiolikos jis jau žaidė pagrindinėje komandoje ir 2006 metais su klubu laimėjo nacionalinį čempionatą.
Nors vaikinui Urugvajuje sekėsi puikiai, jis nekantravo išvykti į Europą. To priežastis buvo ne daug žadanti karjera, bet mergina. Sofija, kurią Luisas vedė 2009 metais, tuomet persikėlė į Barseloną ir Luisas nusprendė priimti olandų Groningeno miesto klubo pasiūlymą. Už 19-metį vaikiną klubas sumokėjo 800 tūkst. eurų.
„Nors laimėjau titulą, mano laimė nebuvo nuoširdi, – prisipažino Luisas Suarezas. – Mes su Sofija turėjome tęsti mūsų santykius per atstumą metus. Nors tai ir buvo nelengva, bet aš negalėjau pasiduoti. Kai sulaukiau pasiūlymo keliauti į Europą, nedvejojau. Tik norėjau būti šalia jos. Taip prasidėjo mano Europos nuotykis.“
Futbolininkui nebuvo lengva prisitaikyti Nyderlanduose – jis nekalbėjo nei angliškai, nei olandiškai. Jis iš pradžių nežaidė pirmoje Groningeno komandoje, bet greitai gavo progą įrodyti savo vertę ir žaidė pirmoje šalies lygoje.
„Kai pasižiūriu atgal, negaliu patikėti, kad žaidžiau purvinose Montevidėjaus gatvėse. Dabar galiu didžiuotis tuo, ką pasiekiau“, – vaikystę prisiminė futbolininkas.
Pirmame sezone Europoje jis įmušė 17 įvarčių, o „Groningen“ užėmė aštuntąją vietą čempionate.
2007 metais jis debiutavo ir Urugvajaus rinktinėje. Jo komanda nugalėjo, tačiau Luisas surinko dvi geltonas korteles ir buvo išvytas iš aikštės.
Vėliau tais pačiais metais Luisas Suarezas persikėlė žaisti į garsiausią Nyderlandų klubą – „Ajax“.
Futbolininkas netruko įrodyti savo vertę ir čia – 20 įvarčių per 40 rungtynių. Tačiau, deja, jis pirmuosiuose laikraščių puslapiuose atsidūrė ne tik dėl savo talento, bet ir karšto būdo.
Klubas suspendavo žaidėją, po to, kai jis rungtynių metu susiginčijo su komandos draugu, kas turėtų atlikti baudos smūgį. Ir po šio incidento Luisas Suarezas nuolat užsidirbdavo geltonas korteles ir varė iš kantrybės trenerį Marco van Basteną.
Jo elgesys pasitaisė tik tuomet, kai jam buvo patikėtas klubo kapitono raištis. Jis tapo pastovesnis ir ramesnis. Žaidėjas surimtėjo ir todėl, kad tapo vyru ir tėvu – jis vedė Sofija ir jie susilaukė dukros Delfinos.
Po to urugvajietis ypatingai pasižymėjo 2010 metų pasaulio čempionate. Jis padėjo Urugavajui nukeliauti iki ketvirtfinalio rungtynių su Gana, kuriose L.Suarezas užsidirbo raudoną kortelę, kai nuo varžovų smūgio gynėsi ranka.
Tuomet Ganos rinktinės žaidėjas Asamoah Gyanas smūgiavo 11 metrų baudinį, tačiau nepataikė ir Urugvajus laimėjo baudinių seriją 4:2.
Urugvajus pateko į varžybų pusfinalį pirmą kartą nuo 1970 metų. Vieniems Luisas buvo didvyris, kitiems – paprasčiausias sukčius.
Būdamas Pietų Afrikoje, žaidėjas ne tik kėlė audras čempionate, bet ir užsiėmė labdara. Futbolininkas tuomet tikino, kad jis yra už lygybę ir prieš rasinę, religinę ir socialinę diskriminaciją.
Grįžęs į Nyderlandus, jis vėl įsivėlė į skandalą. Šįkart jis įkando Otmanui Bakkalui po to, kai šis užmynė jam ant kojos. Žurnalistai jį pašventino „Ajax‘o kanibalu“.
Galiausiai, 2011 metais futbolininkas persikėlė į „Liverpool“ klubą. Jis greitai įsitvirtino komandoje ir žaidė rezultatyviai, bet ir toliau neišvengė skandalų. Buvo suspenduotas dėl rasistinių komentarų Patrice‘o Evra atžvilgiu.
Šiame sezone urugvajietis iš Montevidėjo ir toliau muša įvarčius ir veda „Liverpool“ aukštyn „Premier“ lygoje, tačiau skandalas visuomet už kampo. Paskutinį kartą jis ranka pelnė įvartį rungtynėse su „Mansfield” Anglijos taurėje.
Nežinia, kas laukia ateityje, tačiau kuklus vaikinas iš Urugvajaus kažkada į Europą persikėlęs iš meilės, dabar yra pasaulinio lygio žaidėjas, kurį visi stebi ir yra pasiruošę pasmerkti arba atleisti. Tačiau jis yra puolėjas, kuris muša įvarčius ir to niekas negali paneigti.
