© Eurofootball.lt
Olandai degdami noru reabilituotis prieš savo gerbėjus ir patekti į kitą etapą, atsidavė puolimui. Viduryje gyvybės įnešė Rafaelis van der Vaartas, dešinėje itin racionaliai, nesavanaudiškai žaidė Arjenas Robbenas. Tai davė vaisių, olandai prispaudė priešininkus jų aikštės pusėje, kamuolys gerai judėjo tarp „oranžinių“. Jie atrodė daug gyvesni nei pirmosiose varžybose, turėjo aiškią kryptį – judėti link varžovų vartų. Neilgai trukus, tas pats R.van der Vaartas pelnė įvartį po A.Robbeno perdavimo. Portugalai sugebėjo atsakyti tik keliais netiksliais smūgiais, nors susikurtos progos buvo geros.
Tinkamai aikštėje dirbę olandų saugai teikė vilties, tačiau puolėjų nesimatė, o gynėjai žaidė blogai. Toks susiskaldymas tarp pozicijų, susižaidimo trūkumas tapo akivaizdus olandų žaidime nuo 16 min. Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, kodėl taip atsitiko. Žinoma, prie to prisidėjo aktyvi portugalų saugų linija, kurie spaudė olandų įžaidžiančius saugus ir netgi gynėjus. R.van der Vaartas buvo „išjungtas“ iš žaidimo, Klaas-Jan Huntelaaras pasirodė tik pačioje rungtynių pabaigoje, Robinas van Persie žaidė pernelyg žemai, kad keltų pavojų, Wesley Sneijderis buvo gerai dengiamas gynėjo Joao Pereira, saugo Miguelio Veloso, kiek aktyvesnis Arjenas Robbenas negavo kamuolių. Kalbant apie „oranžinių“ gynėjus, reikia pasakyti, kad jie žaidė ne blogai, bet tragiškai. Jetro Willems tikriausiai neatliko nei vieno tikslaus perdavimo, o kelis kartus netgi pavojingai „atkirto“ visą komandą, kitame krašte žaidusiam Gregory van der Wiel nepasisekė, nes šį vakarą puikiai žaidė Cristiano Ronaldo. Jaunasis olandas akivaizdžiai pralaiminėjo dvikovas, centro gynėjai nuolat vėlavo jam padėti. Tad nieko keisto, kad po jų klaidos, C.Ronaldo pelnė įvartį.
Vėlesnis portugalų pavojus kildavo kraštuose, kur buvo aktyvus Nani, C.Ronaldo, visa komanda greitai judėjo kontr-atakose. Svarbiausia tai, jog J.Pinto auklėtiniai atrodė kaip vienas darinys, puikiai jungęsi atakose ir tinkamai gynęsi, pasaugoję vienas kitą. Tuo tarpu olandai, nebuvo panašūs į save, nors aikštėje žaidė net 8 žaidėjai dalyvavę Pasaulio futbolo čempionato 2010 m. finale.
Po pertraukos B.van Marwijkas pakeitė žaidėjų išsidėstymą puolime: A.Robbeną perstūmė į dešinį kraštą, kairiajame palikęs R.van Persie, W.Sneijderis pradėjo žaisti centre. Tačiau tai nedavė naudos, žaidimą vis tiek kontroliavo portugalai. Pastarieji tai paspausdavo varžovus ir pasipildavo varžovų klaidos, tai atsitraukdavo ir išlaukdavo puikios progos kontr-atakoms. Portugalai daugiau judėjo aikštėje be kamuolio, jungėsi iš gilumos, tad nuolat atsirasdavo plotai, kur jie gaudavo kamuolį. Tuo metu olandai išliko padalinti į dvi linijas: besiginančiųjų ir puolančiųjų. Tik pirmosiomis varžybų minutėmis „oranžiniai“ atrodė vieningi ir ištroškę pergalės, vėliau jie pratūnojo portugalų, o svarbiausia – savo pačių šešėlyje.
Dar nėra buvę atvejo, kad oficialaus turnyro metu olandai neiškovotų nei taško grupės varžybose. Trys varžybos – trys pralaimėjimai. Neabejojame, kad B.van Marwijkas paliks savo postą. Ateis naujas treneris, kuris turės išspręsti asmenybių ego klausimą ir priversti kiekvieną jų dirbti komandos labui. Ukrainoje pamatėme „oranžinių“ šešėlį. O portugalai pademonstravo kovingumą, drausmę, komandinį žaidimą ir kūrybiškumą.
