© Eurofootball.lt
- Pats stebėjai taurės finalą, buvai stadione, kas, tavo manymu, buvo arčiau pergalės tiek per pagrindinį rungtynių laiką, tiek per pratęsimą?
- Finalas toks, kokio ir buvo galima tikėtis, jie dažnai nebūna labai gražūs. Komandos nerizikavo pulti, nenorėjo varžovams suteikti daug erdvių kontratakoms. Pagal žaidimą galbūt geriau atrodė „Ekranas“, tačiau rungtynės iš esmės buvo apylygės. Tokių dalykų, kurie galėtų nustebinti abiejų komandų žaidime nebuvo. Andrius Skerla tikrai labai gerai pakeitė Algį Jankauską ir buvo geriausias savo ekipoje kartu su Armandu Vitkausku. Kalbant apie Ramūną Radavičių, jis iš esmės neblogai žaidžia aikštės viduryje, tačiau Mantas Savėnas ten yra tikras „bosas“. Marko Andelkovičiaus trauma taip pat išbalansavo ekipą. „Ekranas“ ieškojo savojo žaidimo, matėme, Giedrius Tomkevičius žaidė ir kaip gynėjas, ir kaip atraminis saugas, kraštuose Uchenna Umeh buvo kaitaliojamas, Adama Fofana nepademonstravo gero žaidimo, traumos išbalansavo ekipą ir buvo sunkiau rungtyniauti.
- Tai traumuotų žaidėjų netektys, tavo nuomone, būtų pagrindinė priežastis, lėmusi „Ekrano“ nesėkmę?
- Visgi sunku pasakyti, ar dėl to „Ekranas“ pralaimėjo. Komanda turi žaidėjų ant atsarginių suolelio, kurie gali gerai pasirodyti po keitimo, tačiau tai turėjo įtakos finalui. Tai yra faktas. Žaidimas aikštės viduryje nesiklijavo, trūko kuriamosios jėgos. Taip pat trūko ir Andriaus Veličkos, nes A. Fofana sudarė pakankamai blankų įspūdį. A. Velička buvo pasiekęs neblogą sportinę formą, „užsikabindavo“ už kamuolių, o A. Fofana yra šiek tiek mažesnis žaidėjas, skirtas greitam žaidimui. Jautėsi, jog finale „Ekranui“ žaidimas nesiklijavo.
- Kodėl nepavyko patyrusiems žaidėjams realizuoti 11 metrų baudinių?
- Na, toks keistas, įdomus sutapimas, jog Čempionų lygos finale „Bayern“ vilkėjo raudona apranga, „Ekranas“ taip pat, ir abejos ekipos nelaimėjo 11 metrų baudinių serijose. Pritarčiau nuomonei, jog 11 metrų baudiniai yra loterija, nors teko skaityti užsienio spaudoje įdomių straipsnių, jog vartininkai analizuoja kaip muša baudinius priešininkai ir pagal tai atspėja kamuolio spyrimo kryptį. Tačiau tai daugiau sėkmės dalykas. „Ekranui“ tiesiog pritrūko tos sėkmės, galbūt „Žalgiris“ labiau norėjo laimėti, bent jau taip sakoma apie nugalėtojus. Norėčiau išskirti ir pagirti Emilijų Zubą, man patiko jo žaidimas finale, jis net neleido pagalvoti priešininkams po standartinių situacijų apie galimybę pasižymėti arba kai Kalumas Eliotas smūgiavo iš 8-10 metrų puikiai sureagavo ir atmušė kamuolį, galiausiai atrėmė vieną 11 metrų baudinį. Jis sužaidė puikiai, gaila, jog jam nepavyko laimėti.
- Šį penktadienį šios ekipos vėl susitiks A lygos čempionate, kokių rungtynių galime tikėtis?
- Šias rungtynes greičiausiai pačiam teks komentuoti, manau, jos bus visai kitokia kova, negu taurės finale. Komandos nebeprivalės žaisti tokio gynybinio futbolo, koks buvo sekmadienį. Matėsi, jog tiek „Žalgiris“, tiek „Ekranas“ nenorėjo labai rizikuoti ir eiti į priekį, klaidos kaina buvo didžiulė. Lygos rungtynėse turėtų būti visai kitaip. „Ekranas“ norės pasiekti revanšą. Kitas dalykas, mačas vyks futbolo federacijos stadione, ten „Žalgiris“ jaučiasi šeimininkais. Teko ten beveik visas „Žalgirio“ rungtynes matyti, jie žaidžia kur kas geriau, nei bet kuriame kitame stadione išvykos rungtynėse. Specifinė danga, kamuolio skriejimo trajektorija, kai atlieki perdavimus, nuolat kinta. Kitos ekipos prie to nebūna pripratusios, o jie įpratę. Jiems tai yra nemažas koziris. „Žalgiris“ namie žaidžia geriau, tačiau „Ekranas“ turės didžiulį sportinį pyktį ir antrą kartą palikti aikštę nuleistomis galvomis nenorės. Laukia labai įdomios rungtynės.
- Kaip galėtum apibūdinti atmosferą stadione, tvyrojusią finalo metu?
- Na, buvau nustebintas „Žalgirio“ fanų, kurių buvo labai daug. Jie puikiai palaikė savo ekipą, kitą vertus, juos aš geriau ir girdėjau, nes jie buvo apsistoję priešingoje tribūnoje. „Ekrano“ fanai buvo toje pačioje pusėje kaip aš, todėl jų keliamas triukšmas sklido į kitą pusę. Teko prieiti prie jų arčiau ir įsitikinau, jog ir jų palaikymas buvo pakankamai garsus, taip pat ir vizualiniai efektai buvo įspūdingi. Gal sekmadienį sirgalių dvikovą laimėjo „Žalgiris“. Bet kokiu atveju, atmosfera buvo fantastiška, galėtų prilygti Lenkijai. Tą Lietuvoje pakankamai retai pajausi.
Dar vienas pastebėjimas: „Ekranas“ neatėjo atsiimti antros vietos apdovanojimų ir jų dėl to nesmerkiu. Kaip supratau, „Ekrano“ žaidėjų pozicija buvo tokia: „eisime atsiimti apdovanojimų su sąlyga, jei „Žalgirio“ aistruoliai pasitrauks iš aikštelės“. Eiti atsiimti apdovanojimų, kai šalia yra beveik 200 priešininkų komandos aistruolių yra kiek rizikinga, maža kas gali nutikti. Juolab kai kurios skanduotės apie „Ekraną“ nebuvo pačios gražiausios. Pateisinu juos, jog jie nusprendė likti rūbinėje.
