Čempionų lygos finalas be ispaniškos vaidybos – tik kietas futbolas: „Bayern“ ar „Chelsea“? © Eurofootball.lt
Nerijus Mazėtis, 15min.lt

Šeštadienį Miuchene, „Allianz“ stadione, vyks svarbiausias pasaulio futbolo klubų mūšis – Čempionų lygos finalas tarp Londono „Chelsea“ ir Miuncheno „Bayern“ vienuolikių. Ar bus lemta išsipildyti „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus svajonei, o galbūt jau penktą kartą per klubo istoriją trofėjų į viršų kels bavarai?

Pralaimėtojų šokis

Kalbant apie čempionų lygos finalus ir Miuncheno futbolininkus, nori nenori prisimeni 1999–tuosius, „Camp Nou“ stadioną ir tris pridėto laiko minutes antrajame kėlinyje. Taip, tai druska ant žaizdos „Bayern“ gerbėjams, bet mažiau besidomintiems futbolu priminsiu, kad tuomet „Bayern“ ekipa žaisdama finale su „Manchesterio United“ vienuolike dominavo varžybose ir rungtynių pabaigoje pirmaudami 1-0 turėjo pergalę savo rankose.

Tačiau futbolas – žiaurus sportas. Per kelias pridėtas antro kėlinio minutes Mančesterio vyrai sugebėjo ne tik išlyginti rezultatą, bet ir jį persverti, kuomet jau trečią pridėtą antro kėlinio minutę į vartus kamuolį pasiuntė „Manchester United“ legenda norvegas Ole Gunnaras Solskjaeras. Po rungtynių tuometinis UEFA prezidentas kalbėjo: „Negaliu tuo patikėti – laimėtojai verkia, o pralaimėjusieji šoka“.

„Bayern“ klubas Čempionų lygos finale paskutinį kartą žaidė prieš porą metų, kai Madride tuometinio trenerio Louiso van Gaalo auklėtiniai nusileido Jose Mourinho treniruojamiems Milano „Inter“ futbolininkams.

Vokiečiai dvigubai ilgiau kontroliavo kamuolį, bet atsimušė į italų gynybinę sieną ir nesugebėjo rasti kelių link varžovų vartų. Tuo tarpu „Inter“ komandoje dviejų greitų kontratakų metu pasižymėjo Diego Milito. 2–0 ten, antras J. Mourinho triumfas Čempionų lygoje bei dar kartą sudužusios vokiečių sirgalių viltys.

Bandant prisiminti Londono „Chelsea“ finalus, taip pat toli dairytis nereikia. 2007–2008 metų sezonas, Maskva, varžovas – „Manchesterio United“. Manau, daug kas gerai prisimena neištesėtus pažadus nudažyti raudonąją aikštę mėlynai (mėlyna yra oficiali „Chelsea“ klubo spalva).

Tada pagrindinis rungtynių laikas ir pratęsimas baigėsi vienodu rezultatu 1-1, o baudinių serijoje savo pranašumą įrodė „raudonieji velniai“. Verta paminėti, kad „Chelsea“ klubas buvo labai arti pergalės, bet lemiamą baudinį komandos kapitonas Johnas Terry paleido į virpstą.

Šių metų gegužės 19-tą dieną šios abi komandos turės po dar vieną šansą. „Chelsea“ tai bus tik antrasis Čempionų lygos finalas, o „Bayern“ – net devintas. Keturi jų baigėsi pergale (1974, 1975, 1976 ir 2001 m.).

Trys pagrindinės sudėties „Bayern“ žaidėjai Holgeris Badstuberis, Davidas Alaba bei Luizas Gustavo turės praleisti finalą dėl kortelių. Klausimas, ar atsiras kas juo pakeis? Manau, taip.

Pirmas šiame sąraše – Thomasas Mulleris. Tai žaidėjas, kuris rungtyniavo nedaug pusfinalio mūšiuose su Madrido „Real“, bet greičiausiai tik todėl, kad yra labiau kūrėjas nei griovėjas, o būtent tokių žaidėjų Miuncheno vienuolikei prieš „Real“ ir reikėjo labiau.

Kitas sąraše – gynėjas Diego Contento, jaunas, bet svarbių dvikovų patirties jau turintis futbolininkas.

Nuo sosto nuversta futbolo karalienė „Barcelona“

Ar „Chelsea“ pusfinalis su „Barcelona“ atspindi dabartinį komandos pajėgumą? Manau, kad taip.

Tai buvo sunkus ir nuoseklus darbas gynyboje ir bandymai griebtis kiekvieno šiaudo kontratakose. Rezultatas – nuo Europos futbolo sosto nuversta nenugalimoji „Blaugrana“. Ir nors finale vartuose stovės nebe „Barcelona“ vartininkas Victoras Valdesas, dėl prasto žaidimo tapęs pajuokos objektu, bet po įvarčių bado atsigaunantis Fernando Torresas turėtų teikti vilčių aristokratų gerbėjams.

Nuostoliai – jų „Chelsea“ taip pat turi. Visų pirma, tai fantastišką formą pastaruoju metu demonstruojantis, bet kortelių prisirinkęs brazilas Ramiresas, tiesiog žibėjęs pusfinalio dvikovose su „Barcelona“.

Dėl geltonų kortelių nežais ir „Chelsea“ saugas portugalas Raulis Meirelesas. Dėl tos pačios priežasties rungtynes stebės tik iš tribūnų ir Branislavas Ivanovičius. Šalia vieta rezervuota ir komandos kapitonui Johnui Terry, kuris dėl nesportiško elgesio buvo išvarytas iš aikštės per atsakomąsias varžybas su „Barcelona“.

Taip, sąrašas ilgas, bet nieko čia nebepakeisi – žaidimas turi taisykles, teisėjas – korteles. O kalbant apie J.Terry galime tik pajuokauti, kad „Chelsea“ gerbėjai dabar galės lengviau atsidusti, jei finalo laimėtoją vėl, kaip 2008 metais, lemtų baudinių serija.

Finalas

Kokio finalo tikėtis? Galime net neabejoti, jog Miuncheno „Bayern“ futbolininkai žaisdami namų arenoje jau nuo pirmųjų rungtynių minučių atakuos ir negailestingai smaugs savo varžovus. O atakuojančios vokiečių pajėgos atrodo itin galingai.

Visų pirma, puolėjas Mario Gomezas – žmogus įvartis, mušantis praktiškai visuose mačuose be išimties. Jis kartu su savo talkininkų kompanija – saugais Franku Ribery, Arjenu Robbenu bei Toni Kroosu – turėtų užkurti tikrą pirtį „mėlyniesiems“. Taip pat spėčiau, jog finale turėtume pamatyti ir mano jau minėtą Th.Mullerį bei po traumos į rikiuotę grįžusį Vokietijos futbolo rinktinės žvaigždę Bastianą Schweinsteigerį.

Kietas riešutėlis svečiams iš Londono? Be abejonės. Bet „Chelsea“ šį sezoną jau parodė, kad griauti gali net būdami ne pilnos sudėties. Ir nors labai trūks žaidėjų, kurie finalą turės praleisti dėl drausminių nuobaudų, bet aristokratų suolelis ilgas, o keitimai – lygiaverčiai.

Puolime „mėlynųjų“ pagrindinis ginklas turėtų būti kontratakos, kurių smaigalyje greičiausiai išvysime Didier Drogba. Tai žaidėjas, kuris, visų pirma, galės pakovoti dėl aukštų kamuolių iš aikštės gilumos. Kas bus šalia D.Drogba, sunku pasakyti. Juanas Mata ar Danielis Sturridge? Manau, kad galime aikštelėje pamatyti abu, išretinta „Chelsea“ saugų linija gali priversti trenerį Roberto Di Matteo atitraukti J.Mata arčiau aikštės centro. Tas pats F.Torresas taip pat laukia savojo šanso.

Atspėti rungtynių rezultatą – nelengva užduotis. Jei „Bayern“ pavyktų įmušti greitą įvartį ir „Chelsea“ būtų priversti atidengti savo gynybinius plotus, įvarčių rungtynėse galime išvysti ir tris, ir keturis. Kitu atveju, rungtynėms artėjant prie pabaigos, abi komandos stengsis žaisti vis atsargiau ir saugoti rezultatą. Jei pirmi pasižymėtų „Chelsea“ futbolininkai, vien tokiam scenarijui iš Londono į vartus būtų atvarytas dviaukštis autobusas, na, o „Bayern“ futbolininkai gautų progą įrodyti, kad jie moka kurti geriau nei kamuolio burtininkai iš Barselonos. Visgi, manau, kad bavarai turėtų susigrąžinti stipriausio Europos klubo vardą rezultatu 2–0.

Ir nors daug kas nusimena, kad šį sezoną nebeišvysime dar vieno „El Clasico“, toks finalas, kurį turime dabar, turėtų būti ne ką mažiau įdomus. Aikštelėje nebebus ispanų futbolo grandų aktorystės pamokų, o tik kietas ir, tikėkimės, akiai gražus futbolas.