Sirgalių mintys: "Arsenal" sezono apžvalga © Eurofootball.lt
Pasibaigus dar vienam sezonui [link="http://www.eurofootball.lt"]"EuroFootball.lt"[/link] rubrika "Sirgalių mintys" kviečia aistruolius apžvelgti palaikomų klubų praėjusius futbolo metus bei pasidalinti idėjomis apie artimiausią ateitį. Jūsų dėmesiui - Londono "%c00041" sezono apžvalga, kurią parašė 'kanonieriams' neabejingas forumo narys Sleimas.

Kitoks sezonas

Ir vėl. Ta pati sena istorija. Vaikai prieš vyrus. „Arsenal“ lemiamu momentu eilinį kartą sulūžo. Būtent tokios mintys, ko gero, daugumai ateitų į galvą paprašius trumpai apibūdinti šį 'kanonierių' sezoną. Vėl mėginta kovoti dėl visų galimų titulų, tačiau likta be nieko.

Tačiau toks šių metų įvertinimas būtų klaida. Šis sezonas buvo kitoks, nei ankstesni. Jis buvo gerokai blogesnis. Kodėl, paklausite, Juk rezultatai beveik identiški. Ketvirta vieta lygoje – gana tradicinė, Čempionų lygoje iškrista anksti, tačiau prieš galingąją „Barcelona“, FA taurėje pralošta šių metų lygos čempionams „Manchester United“. Pralaimėjimas Lygos taurės varžybų finale buvo skaudus, tačiau tai juk antraeilis turnyras. Pergalė ten būtų mažai ką pakeitusi. Ir visgi nuotaikos palyginus su tomis, kurios tvyrojo tarp „Arsenal“ fanų po ankstesnių sausų metų, gerokai niūresnės. Galima būtų teigti, kad po šių metų fiasko sezono pabaigoje tiesiog išsiliejo visa tai, kas kaupėsi per pastaruosius keletą metų, tačiau su šiuo teiginiu drįsčiau ginčytis. Ankstesnių sezonų pralaimėjimai fanams buvo skaudūs, tačiau pasižiūrėjus racionaliau buvo galima teigti, jog vien jau „Arsenal“ įsitraukimas į kovą dėl vieno ar kito titulo buvo staigmena, o pralaimėjimas tik logiška kovos su stipresniu varžovu pabaiga. Niekas nesitikėjo, jog 2006 metais sveikų gynėjų beveik neturintis „Arsenal“ sugebės pasiekti Čempionų lygos finalą ir ten pasipriešinti „Barcelona“ klubui. Arba, kad 2007 pardavę ilgametį lyderį Thierry Henry „Arsenal“ mes iššūkį „Manchester United“ kovoje dėl „Premier“ lygos titulo. Šie metai buvo kitokie ne dėl to, kad „Arsenal“ nieko nelaimėjo, o dėl to, kaip pralaimėjo.

Didelių vilčių dauguma fanų nepuoselėjo ir prieš šį sezoną, sėkmės „Arsenal“ futbolininkams neprognozavo ir ekspertai. Visgi pakankamai greitai pradėjo aiškėti, kad senieji lyderiai „Chelsea“ ir „Manchester United“ padarė žingsnį atgal ir sudėtimi nebėra stipresni už „Arsenal“, o ambicingieji „Manchester City“ dar akivaizdžiai nebuvo pasiruošę konkuruoti su senaisiais grandais kovoje dėl titulo. Tai, kad 'kanonieriai' savo sudėtimi nenusileido anksčiau išvardintiems klubams patvirtina ir faktas, jog šiemet „Arsenal“ galiausiai sugebėjo jiems mesti iššūkį tarpusavio dvikovose. Gana ilgą laiką „Premier“ lygoje „Arsenal“ žaidė neblogai. Rezultatai nebuvo stebuklingi, tačiau nuo „United“ atsiliekama nebuvo. Taigi visi šansai buvo 'kanonierių' rankose, tačiau lemiamu momentu „Arsenal“ vėl sugriuvo. Sugriuvo lyg ir taip pat kaip anksčiau, tačiau šiemet „Arsenal“ ne neatlaikė kitų, irgi klupinėjančių lyderių tempo, o subyrėjo patys. Iš vidaus. Lemiamu momentu komanda neatrodė pasiruošusi, neatrodė, lyg tikėtų, kad gali laimėti. Žaidėjų kūno kalba dažname mače labai aiškiai bylojo – mes negalime. Tik ką baigėsi viso pasaulio stebėti NBA finalai. Jie baigėsi didžiuliu LeBrono Jameso fiasko. Sunku ginčytis, kad LeBronas Jamesas nėra vienas iš geriausių krepšininkų pasaulyje, tačiau lemiamu momentu jis tapo savo paties šešėliu. „Arsenal“ situacija analogiška. Tai neabejotinai labai talentinga komanda. Kaip ir kiekvienais metais buvo atkarpų, kada žiūrint „Arsenal“ žaidimą pamiršdavai kvėpuoti, nes stebėdavai fantastiško lygio futbolą. Tačiau atėjus svarbiausiems momentams talentą užgoždavo baimė. Sezoną simbolizuoti galėtų Lygos taurės finalas su „Birmingham City“. Kvailos klaidos, nerealizuotos progos. Reiškiu pagarbą Birmingemo komandai, tačiau kartu sakau – tai buvo finalas, kuris pirmiausia buvo 'kanonierių' praloštas, o ne „Birmingham City“ laimėtas. Aišku, tai nebuvo pirmas sezonas, kada „Arsenal“ buvo per silpni psichologiškai, tačiau skirtumas tarp potencialių galimybių ir rezultato, kurį pavyko pasiekti anksčiau, nebuvo toks milžiniškas.

Kokia viso to priežastis? Žvilgsnis čia, ko gero, iš karto krypsta į A. Wengerą. Negalima nuvertinti to, kad kai kurie žaidėjai nežaidė taip, kaip turėtų. Taip pat negalima nuvertinti kai kurių svarbiausių žaidėjų traumų, tačiau akivaizdžios trenerio taktinės klaidos bei nesėkmės perkant žaidėjus (arba jų neperkant, kai yra būtinybė) bado akis. Galima susitaikyti su pralaimėjimu „Barcelona“ ekipai, tačiau sunku surasti paaiškinimą sezono antroje pusėje prarastiems taškams rungtynėse prieš tokias komandas kaip „Sunderland“, „Blackburn Rovers“ ar „Bolton Wanderers“. Psichologinės problemos, kurios akivaizdžiai persekiojo komandą paskutiniais sezono mėnesiais, taip pat neabejotinai įeina į trenerio kompetenciją.

Evoliucija ar revoliucija?

Čia iškyla klausimas – ką daryti toliau? Sunku prognozuoti ateitį, bet manau, jog ateinantis sezonas bus lemtingas tiek A. Wengerui, tiek ir „Arsenal“ klubui. Nesėkmė, ko gero, reikštų A. Wengero karjeros „Arsenal“ komandoje pabaigą. Abejoju, ar šiemet bus imtasi radikalios revoliucijos. Komandos vadovai žada aktyvią vasarą ir pirkinius, tačiau visais jais bus bandoma sustiprinti dabartinį komandos branduolį. Tai neabejotinai reikštų ir tai, jog A. Wengeras ir ateinantį sezoną bus „Arsenal“ treneris. Nors ir neabejotinai įrodęs savo vertę šis strategas pastaraisiais sezonais ne visada buvo pakankamai lankstus taktiškai. Įsigyjant naujokus jis dažniausiai sugebėdavo rasti talentingus ir ne pernelyg brangius žaidėjus, tačiau klausimų gali kilti dėl nenoro atsisakyti komandos lygio neatitinkančių senbuvių paslaugų ir jų pakeitimo aukštesnio lygio futbolininkais. Šiuo metu klausimas ar A. Wengeras vis dar gali atvesti „Arsenal“ komandą į pergalių kelią lieka atviras.

Kitas didelis klaustukas iškylą prakalbus apie komandos kapitoną C. Fabregasą. Ir ne, neatspėjote, tas klaustukas nėra susijęs su „Barcelona“ klubu. Pats Cescas nepanašu, kad ruošiasi padaryti viską, kad tik ištrūktų iš „Arsenal“, o A. Wengeras laikysis įsikibęs savo superžvaigždės tol, kol tai leis situacija. Didesnį nerimą turėtų kelti du sezonus iš eilės C. Fabregasą kamuojančios traumos. Atrodo, kad lyderio vaidmuo „Arsenal“ ekipoje, kuris be kita ko pasireiškė ir milžinišku sužaistų mačų kiekiu bei ilgos vasaros su Ispanijos rinktine, C. Fabregaso kūnui neišėjo į naudą. Galbūt laisva vasara padės ispanui atsigauti ir išspręsti įsisenėjusias bėdas, tačiau kirkšnies traumos, kurios yra pagrindinė Cesco problema, ne taip jau retai būna chroniškos ir sunkiai išsprendžiamos. Klaustukai kyla ir dėl C. Fabregaso tinkamumo būti „Arsenal“ kapitonu. Nors per šiuos kelerius metus Cescas neabejotinai stengėsi tapti tikru komandos lyderiu, tačiau jis dar iki galo neįrodė, kad gali aplink save suburti komandos draugus ir tapti komandą vienijančiu bei į priekį vedančiu žmogumi.

Ne visiškai aiški situacija ir su klubo valdymu. S. Kroenkei pavyko perimti kontrolinį akcijų paketą ir įgyti klubo kontrolę. Kartu šis amerikietis pareiškė, kad kryptis, kuria eina klubas, nesikeis. Tikslas – iš savo pajamų išgyvenantis, savarankiškas futbolo klubas. Visgi dauguma fanų į S. Kroenkę kol kas žiūri atsargiai ir nėra tikri dėl jo siekių klube. Bilietų kainų „Emirates“ stadione padidinimas sukėlė pasipiktinimo bangą, o tuo viešųjų ryšių tikslams sėkmingai naudojasi A. Usmanovas – antras pagal dydį „Arsenal“ akcininkas. Dabartinei klubo vadovybei teks įdėti nemažai darbo, kad įtikintų fanus savo veiksmų teisingumu ir įgytų visišką jų pasitikėjimą.

Galiausiai reiktų nepamiršti ir akivaizdžių skylių dabartinėje „Arsenal“ sudėtyje. Komandai akivaizdžiai trūksta bent vieno pajėgaus centro gynėjo. Tai puikiai parodo tiesiog tragiška „Arsenal“ gynyba standartinių situacijų metu. Su tuo susijusi ir vartininko problema. W. Szczeszny parodė, jog yra tikrai talentingas žaidėjas, tačiau to, kad kitąmet jis sugebės susitvarkyti su pagrindinio vartininko vaidmeniu, garantuoti negalima. Galiausiai naujo kontrakto su „Arsenal“ vis dar nepasirašė ir vienas iš šių metų geriausių futbolininkų – S. Nasri. Jo praradimas klubui reikštų reikštų didžiulį žingsnį atgal, o fanus paskatintų ieškoti kaltininkų vadovybės tarpe.

Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad „Arsenal“ šią vasarą laukia rimtos, tačiau ne radikalios permainos. Gali būti, jog ateinantis sezonas bus paskutinis, kuriame A. Wengeras galės įrodyti, kad vis dar yra tinkamas žmogus vadovauti klubui. Neaišku, kokia linkme pasektų klubo rezultatai išėjus šiam žmogui, tačiau tai neabejotinai būtų jau visiškai naujas „Arsenal“ istorijos etapas.



Norite prisidėti prie šios rubrikos? Visą reikiamą informaciją apie dalyvavimą "Sirgalių mintyse" sužinosite paspaudę [link="http://www.eurofootball.lt/forum/viewtopic.php?f=15&t=3534"]čia[/link].