Sirgalių mintys: "Everton" sezono apžvalga © Eurofootball.lt
Pasibaigus dar vienam sezonui [link="http://www.eurofootball.lt"]"EuroFootball.lt"[/link] rubrika "Sirgalių mintys" kviečia aistruolius apžvelgti palaikomų klubų praėjusius futbolo metus bei pasidalinti idėjomis apie artimiausią ateitį. Jūsų dėmesiui - Liverpulio sezono apžvalga, kurią parašė 'irisams' neabejingas forumo narys hippopotamus. Trumpai sakant, sezonas pavykęs. Įvykdyta programa minimum – iškovota septintoji vieta, vėl pavyko tapti "best of the rest", o norint siekti aukštesnių tikslų reikėjo didelės sėkmės. Šešios aukščiau išsirikiavusios komandos savo sudėtimis ir finansais yra akivaizdžiai stipresnės, todėl belieka pasidžiaugti, kad "Everton" nenusileido tokiems klubams kaip "Aston Villa", "Fulham" ar "Sunderland". Net ir apie tokias sumas, kokias naujiems žaidėjams įsigyti išleidžia išvardinti klubai, komandos treneris Davidas Moyesas gali tik pasvajoti. Jis jau trečius metus išleidžia tik tuos pinigus, kuriuos gauna iš pardavimų. Minusą galima įrašyti už tai, kad vėl nelaimėtas trofėjus. Ypač didelis dėmesys buvo skirtas Anglijos FA taurei, bet kaip ir "Premier" lygoje sužaista Robino Hudo stiliumi – po sunkios pergalės prieš "Chelsea" buvo pralaimėta "Reading" ekipai. Sezono scenarijus buvo nuobodžiai tradicinis – silpna pirmoji pusė, kai komanda vilkosi lentelės apačioje, ir sėkminga pabaiga. Tai šiek tiek stebina, nes būtent sezono pradžioje mažiausiai pjovė traumos, o antroje pusėje su silpnesne sudėtimi pavyko pasiekti geresnių rezultatų. Pagrindinių žaidėjų įvertinimai Timas Howardas – 8. Pradėjo sezoną neužtikrintai, padarydamas keletą sau nebūdingų ir brangiai kainavusių vaikiškų klaidų, bet vėliau įsivažiavo ir jį galima drąsiai rašyti į lygos geriausių vartininkų penketuką. Be to, šį sezoną sustiprino vieną silpniausių savo vietų – kovą dėl aukštų kamuolių. Philas Jagielka – 7. Po sunkios traumos labai sunkiai grįžo į "formą", bet sezono pabaigoje jau tapo panašus į 2008-09 metų Jagielką, kai buvo plytų siena varžovų puolėjams. Sylvainas Distinas – 7. Kai atvyko į klubą, daug kas manė, kad jis bus atsarginis žaidėjas, bet nepraleido nė vienerių rungtynių ir buvo, ko gero, geriausias komandos vidurio gynėjas, o kurį laiką net buvo rimtai svarstomas kaip Baineso konkurentas kovoje dėl sezono žaidėjo vardo. Bendrą įspūdį sugadino per dažnos koncentracijos skylės, kai puikiai žaisdamas 90 minučių trumpam "užmigdavo" lemiamu momentu. Trys iš paskutinių 4 sezono pabaigoje praleistų įvarčių guli ant jo sąžinės. Leightonas Bainesas – 8.5. Dar vienas puikus kairiojo gynėjo sezonas, turbūt geriausias jo karjeroje. Geriausiu sezono žaidėju jį išrinko ir komandos draugai, ir fanai, be to, jis gavo ir sezono įvarčio apdovanojimą (už baudos smūgį į "Chelsea" vartus FA taurės rungtynėse). Eilinį kartą tapo daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikusiu EPL gynėju ir buvo svarbiausias kūrėjas komandoje. Tiesa, nusipelnė šiek tiek priekaištų už savo tiesioginį darbą, nes šiaip ar taip yra gynėjas, o gynyboje, kaip jau įprasta, neblizgėjo. Philas Neville'as –7. Kapitonas jau atšventė 34 gimtadienį, bet sendamas tik gerėja. Labai stabiliai žaidė visą sezoną, o jo lyderio savybės ir darbo etika yra neįkainojami. Kaip žaidėjas jis yra Baineso priešingybė – patikimas gynyboje, bet beveik neduodantis naudos puolime. Tiesa, visiškas nulis nebuvo ir puolant, o jo įvartis į Wolverhamptono "Wanderers" vartus buvo turbūt gražiausias jo karjeroje. Tony Hibbertas – 6. Žaidė nedaug, bet kai žaidė, vaizdo negadino. Buvo tas pats senas geras Hibbo – ne pats techniškiausias žaidėjas pasaulyje, bet tikras lojalumo ir profesionalumo pavyzdys, darbštus ir neverkšlenantis, kad sėdi ant suolo. Mikelis Arteta – 5.5. Tragiškas sezonas komandos lyderiui ir brangiausiai apmokamam žaidėjui. Po to kai nusitraukė kryžminius kelio raiščius, taip ir nebeatgavo buvusios formos ir buvo savo paties šešėlis. Marouane'as Fellaini – 7. Grįžęs po sunkios traumos nelengvai įėjo į vėžes, bet buvo rungtynių, kai vėl buvo tikras monstras ir akivaizdžiai geriausias komandos žaidėjas. Deja, kur buvęs, kur nebuvęs vėl gavo rimtą traumą ir sezoną baigė sugipsuotas. Leonas Osmanas – 7. Akademijos auklėtinis ir klubo senbuvis pirmoje sezono pusėje dažnai šildė suolą, bet komandą išretinus traumoms atsiskleidė visu gražumu. Buvo pagrindinė kūrybinė jėga - kūrė progas kitiems, mušė pats ir dviese su Bainesu tempė komandą į viršutinę lentelės pusę. Stevenas Pienaaras – 6. Pirmą sezono pusę, iki išvykstant į Londono "Tottenham", buvo svarbus žaidėjas, nors dažnai erzino jo amžinos bėdos – daug darbo, technikos ir gražių perdavimų aikštės viduryje ir nulis rezultato baigiamojoje atakos stadijoje. Johnny Heitinga – 5. Vienas labiausiai nuvylusių žaidėjų. Po labai gero debiutinio sezono, kai tapo fanų numylėtiniu, ir sėkmingo Pasaulio čempionato su Olandijos rinktine, grįžo traumuotas, pavargęs, užleido vietą pagrindinėje sudėtyje, laiką leido šnekėdamas nesąmones laikraščiams ir po to jas paneiginėdamas ir tik sezono pabaigoje, dėl kitų žaidėjų traumų grįžo į pagrindinę sudėtį, kur nelabai blizgėjo. Gal ir dėl to, kad žaidė atraminiu saugu, o ne savo mėgiamiausioje vidurio gynėjo pozicijoje. Jackas Rodwellas – 5. Dar vienas nusivylimas. Vienas didžiausių ir labiausiai reklamuojamų Anglijos jaunųjų talentų šį sezoną tikėjosi įsitvirtinti pagrindinėje sudėtyje, bet to padaryti nesugebėjo. Tam labai trukdė ir dažnos traumos. Seamusas Colemanas – 7. Už 60 000 svarų pirktas niekam nežinomas žaidėjas tapo tikru atradimu sau naujoje krašto saugo pozicijoje ir buvo nominuotas geriausio EPL jaunojo žaidėjo kategorijoje. Timas Cahillas –7.5. Už pirmąją sezono dalį būtų galima drąsiai rašyti 9, nes tada australas buvo visiškai nesustabdomas ir mušė įvarčius už visus "tylinčius" puolėjus. Bet tada mėnesiui išvyko į nelemtą Azijos čempionatą, ten gavo traumą, po kurios neatsigavo iki sezono pabaigos, nors net ir viena koja žaisdamas davė naudos, ypač pergalingose rungtynėse su "Man City". Diniyaras Bilyaletdinovas - 4. Rusijos totorius su neištariama pavarde, nepaisant pavyzdingo charakterio ir darbštumo, pasirodė blogiau, negu debiutiniame sezone ir net didžiausius savo gerbėjus įtikino, kad "Premier" lyga – ne jam. Louisas Saha – 6.5. Sezono pradžioje žaidė netikėtai silpnai, o kai tik įsibėgėjo ir pradėjo mušti įvarčius, padarė tai, ką moka geriausiai – gavo traumą. Jermaine'as Beckfordas – 6. 27 metų puolėjas, nemokamai atėjęs iš trečiojo diviziono, nustebino daugelį (tarp jų ir mane), o jo sėkmingą sezoną vainikavo pergalingas Maradonos stiliaus įvartis paskutinėse rungtynėse su "Chelsea", kai pasiėmęs kamuolį prie savo baudos aikštelės, vienas išmaudė pusę varžovų komandos. Dažniausiai aikštėje pasirodydavęs nuo suolo, sugebėjo tapti vienu rezultatyviausių komandos žaidėjų. Trūkumų jis turi nemažai - norėtųsi, kad ne tik muštų iš bet kur, vos tik gavęs kamuolį, bet tokio egoistiško ir puikiai judančio aikštėje puolėjo 'irisams' kaip tik ir trūko. Yakubu Aiyegbeni – 4. Dar vienas žaidėjas neatsigavęs po sunkios traumos (šiuo atveju – trūkusios Achilo sausgyslės). Nors labiau už traumą jam trukdė afrikietiški kaprizai. Sezono viduryje nuomos pagrindais išsiųstas atgaivinti karjeros į antrojo diviziono Lesterio "City" ir ateities "Everton" klube tikriausiai nebeturi. Victoras Anichebe – 4. Šis sezonas akademijos auklėtiniui turėjo tapti persilaužimu, bet tapo eiliniu nusivylimu. Kaip vieną iš priežasčių galima pakartoti jau nusibodusį žodį "traumos". Ateities planai Prieš kiekvieną sezoną galima pasakyti tą patį – norint kopti aukštyn ar bent išsilaikyti dabartiniame lygyje reikia pinigų, kurių ir vėl beveik garantuotai nebus. Tiesa, dabar yra keli atliekami žaidėjai, kuriuos sėkmingai pardavus galima tikėtis sustiprinti sudėtį net ir be investicijų. Komandą tikriausiai paliks Yakubu, Yobo ir Vaughanas. Logiška būtų parduoti Bilyaletdinovą, kuris per du metus nesugebėjo įsitvirtinti pagrindinėje sudėtyje ir Heitingą, kurį laikyti ant suolo būtų per didelė prabanga. Nelabai nusiteikęs atsarginiu vartininku būti Janas Mucha. Visus pelningai pardavus galima būtų surinkti iki 30 milijonų svarų. Prioritetai aiškūs – greitas krašto saugas ir puolėjas, kuris ilgiau kaip pusę sezono sugebėtų išbūti netraumuotas ir muštų ne tik per šventes. Taip pat reikės 2-3 atsarginių žaidėjų. Moyesas jau ne kartą įrodė, kad moka elgtis su riboto biudžetu, todėl į ateitį galima žiūrėti su nedrąsiu optimizmu. Vis dėlto norint kokybinio šuolio, akivaizdu, kad reikalingas rimtesnis finansavimas, kurio dabartinis savininkas Bilas Kenwrightas užtikrinti negali. O rasti gerą pirkėją šiais laikais nėra lengva. Reikia pasidžiaugti bent tuo, kad Kenwrightas, kaip senas klubo fanas, tikrai neatiduos savo gyvenimo kūrinio pirmam pasitaikiusiam juokdariui ir "Everton" netaps dar vienu "Portsmouth". Norite prisidėti prie šios rubrikos? Visą reikiamą informaciją apie dalyvavimą "Sirgalių mintyse" sužinosite paspaudę [link="http://www.eurofootball.lt/forum/viewtopic.php?f=15&t=3534"]čia[/link].