© Eurofootball.lt
Kas atsitiko, kad puikų žaidimą demonstravęs "Real" buvo sutriuškintas net 5-0?
Kodėl taktinėje dvikovoje buvo nugalėtas šios srities specialistas Jose Mourinho? "Zonal Marking" analitikai sako: "Portugalas iš klaidų mokosi ir jų nekartoja".
Ar tikrai?
Ištrauka iš rugsėjo pradžioje "fcbarcelona.lt" tinklapyje spausdinto interviu "Mourinho kodas. Iššifruoti "Barcą".
Grėblys, ant kurio užlipo Mourinho
"... Aš žinau, kaip žaisti prieš "Barcą". Aš atsimenu. "Barcą" neutralizuoti galima tik primetant jiems savo žaidimą. Jei tik tu pamėginsi žaisti kaip jie, tu iškart pralaimėsi. Man tai aišku kaip du kart du. Jie nori ir laukia, kad varžovai pasijus su jais lygūs, kai pradės su jais žaisti ir atakuoti... ir tada "Barca" triuškina visus. Jie neturi lygių, kai reikia žaisti atvirą futbolą. Jie geresni už bet ką žaisdami kaip komanda ir varžydamiesi individualiose dvikovose..."
"Barcelona" sužaidė taip, kad 2010 metų lapkričio 29 dienos "El Clasico" tikrai pateks į klubo istoriją. Madrido "Real" pažemintas ir nustumtas į antrą planą. Ir į antrąją vietą Ispanijos pirmenybėse.
"Barcos" treneris Josepas Guardiola nesiruošė eksperimentuoti ir rungtynėms pasirinko standartinę sudėtį. Ericas Abidalis užėmė vietą kairiajame gynybos flange, Gerardas Pique ir Carlesas Puyolis žaidė centre, o dešiniajame flange - Danielis Alvesas.
Atraminio saugo pozicija ir vėl buvo patikėta Sergio Busquetsui, o ne Javierui Mascherano. Aikštės viduryje sau įprastas vietas užėmė Xavi ir Andresas Iniesta. Nedideli pokyčiai buvo tik puolimo linijoje - vietą centre užėmė Lionelis Messi, kairiajame flange – Davidas Villa, o dešiniajame - Pedro. Įprasta "Barcai" taktika – 4-3-3.
Jose Mourinho taip pat nesiruošė rizikuoti ir pasirinko išbandytą ir iki tol puikiai veikusią schemą 4-2-3-1. Tiesa, ispanų komentatoriai spėliojo, kad portugalas neleis į aikštę Mesuto Ozilo, o vietoje jo pasirinks žaidėją, sugebantį aikštės viduryje aršiau kovoti su varžovais. Tačiau buvo pasirinktas labiau atakuojantis Ozilas.
Vienintelė "Real" netektis buvo Gonzalo Higuainas, mačo išvakarėse negavęs medikų leidimo žaisti. Jį pakeitė prancūzas Karimas Benzema.
"Barca" laimėjo. Ne dėl taktinių naujovių, ne dėl žaidimo niuansų. Laimėjo, nes buvo susižaidusi kaip komanda ir kur kas geriau judėjo aikštės viduryje. "Real" tiesiog neturėjo galimybių nutraukti begalinę trumpų "Barcos" žaidėjų perdavimų seriją.
Beje, "Real" pasirinktoje taktikoje galima įžvelgti keletą silpnų vietų. Šios klaidos gal ir nebuvo lemiamomis, tačiau palengvino "Barcos" žaidėjams kelius link Ikero Casillaso vartų.
"Real" atakuojantys saugai
Mourinho nieko nenustebino, kai flangais atakuojančiais žaidėjais pasirinko Angelį Di Maria kairėje ir Cristiano Ronaldo dešinėje. Argentiniečio uždavinys, matyt, buvo neutralizuoti Dani Alvesą, nes Di Maria ginasi geriau nei portugalas. Šiam būtų tekę kur kas mažiau dirbti gynyboje prieš Ericą Abidalį, o tai reiškia, kad Ronaldo būtų galėjęs daugiau laiko ir jėgų skirti atakoms.
Guardiola, privertęs Mourinho sukeisti šiuos abu žaidėjus vietomis, jau laimėjo pirmą tašką trenerių dvikovoje.
Ronaldo dešiniajame flange, žinoma, ne naujokas, nes šioje pozicijoje jis žaisdavo dar Mančesteryje. Tačiau Madride Ronaldo greitai rado bendrą kalbą Ozilu. Vokietis iš aikštės vidurio pasislinkdavo šiek tiek į kairę ir duodavo erdvės portugalui, arba maitindavo jį perdavimais. Šio dueto išardymas atsiliepė "Real" atakoms - Ozilas nebuvo efektyvus, o be jo perdavimų ir be paliekamų laisvų plotų duso ir Ronaldo.
"Barca" pasinaudojo varžovų suteikta erdve dešiniajame flange: Iniesta dėl Ronaldo pasyvumo ginantis nuolat veržėsi į pastarojo paliekamus laisvus plotus.
"Barcelona" vidurio gynėjai
Du vidurio gynėjai keičiasi pozicijomis. Atrodo, kad tai tėra nelabai reikšminga smulkmena. Gerardas Pique dažniausiai žaidžia labiau dešinėje, o Carlesas Puyolis – arčiau kairiojo flango. Tačiau "El Clasico" mače "Barcos" centro gynėjai nuolat keitėsi pozicijomis. Tai priklausė tik nuo to, iš kurio flango atakuoja Ronaldo.
Prieš portugalą, nesvarbu iš kurios pusės jis veržtųsi, visada atsidurdavo kur kas kibiau besiginantis Puyolis. Guardiola suprato, kad Pique, kurio užduotis yra išmušti iš po varžovų kojų kamuolį, gali nesusidoroti su greitu Ronaldo arba uždirbti pražangas pavojingose situacijose.
Treneris labiau pasitikėjo fizinio kontakto "petys į petį" nevengiančiu "Barcos" kapitonu ir puikiai žinojo, kad Ronaldo kaip tik nemėgsta tokio stiliaus.
Guardiola, įsitikinęs, kad "Real" visomis jėgomis atakuoti nesiveržia, išmėgino dar vieną savo ginklą - pasiuntė Dani Alvesą kursuoti dešiniuoju flangu. Nuo sezono pradžios atakuojant krašto gynėjams, atgal pasislinkdavo atraminis saugas, tačiau Sergio Busquetsui užteko darbo aikštės viduryje.
Šį kartą gynyboje likdavo tik trys gynėjai: Abidalis, centre Pique ir dešinį flangą, kol Dani Alves sugrįš, prižiūrintis Puyolis. Kaip parodė rungtynės, "Barcos" gynėjų trejeto prieš pasyviai žaidusius Karimą Benzema ir Cristiano Ronaldo visiškai pakako. Dani Alveso reidai padėdavo ištampyti "Real" gynybą bei nukreipdavo Madrido komandos saugų dėmesį.
Greiti įvarčiai pakeitė planus
Greitai praleistas pirmasis įvartis pakeitė "Real" rungtynių planus. Mourinho gal ir planavo, kad jo komandos gynėjai turi žaisti arčiau savo vartų, tad penki "Real" saugai tiesiog privalėjo susitvarkyti su trimis "Barcos" saugais.
Tačiau Busquetsas, Xavi ir Iniesta aikštės viduryje nuolat buvo pranašesni už oponentus. Daug judėdami jie atsiplėšdavo nuo "Real" žaidėjų, kad galėtų priimti kamuolį, o išlavinta technika ir susižaidimas leisdavo jį tuoj pat perduoti kitam laisvam komandos draugui.
"Real" žaidėjai, nespėdami paskui "Barcos" saugus, leido jiems kontroliuoti kamuolį ir kurti atakas.
Įmuštas įvartis, o netrukus ir antrasis, reiškė, jog Mourinho yra priverstas atsisakyti mėgiamos aklinos gynybos ir greitų kontratakų taktikos.
"Real" buvo priverstas atakuoti ir atsidengti. Atsivėrė laisvi plotai. Į priekį pasislinkę "Real" gynėjai atvėrė tuščias erdves Ikero Casillaso baudos aikštelėje "Barcos" puolėjams.
Mūšis aikštės viduryje
Busquetsas ne tik susidorojo su užduotimi "nepraleisti" ilgų perdavimų ir greitų "Realo" žaidėjų kontratakų. Jis buvo tas, kuris atkovojęs kamuolį iš karto jį siųsdavo ten, kur būdavo laisvas "Barcos" žaidėjas.
Ozilo užduotis buvo uždengti Xavi. Tačiau "Barcos" lyderis su savo oponentu susitvarkė paprastai - pasislinko arčiau "Real" baudos aikštelės. Ozilas, nemokantis žaisti taip giliai, dažnai nė neatsitraukdavo, tikėdamasis, kad Xavi globą perims kuris nors iš atraminių saugų - Xabi Alonso arba Sami Khedira.
Tačiau šiems užteko problemų su giliau nei įprasta žaidusiu Messi - šis nuolat judėdavo ir prie savęs pritraukdavo po kelis varžovus.
Alonso negalėjo išspręsti dilemos - ar nuolat vaikytis Messi, ar palikti jį veržtis, tikintis, kad mažąjį argentinietį sustabdys Ricardo Carvalho ir Pepe.
Taip ir atsirado proga pirmajam įvarčiui: Iniesta, nespaudžiamas Ronaldo, ramiai ir tiksliai perduoda kamuolį Xavi, kuris atsidūrė sau neįprastoje centro puolėjo pozicijoje.
Carvalho apskritai sužaidė vienas iš blogesnių rungtynių savo karjeroje. Anksčiau Ispanijos čempionate pelnyti įvarčiai jam padarė meškos paslaugą, nes gynėjas dažnai palikdavo savo zoną, nuolat silpnindamas ir taip beviltiškai žaidusią "Real" gynybos liniją.
Pirminis "Barcos" planas buvo paprastas: perdavimas atakos smaigalyje esančiam Messi, kuris sugeba apeiti pirmąjį varžovą ir atlikti perdavimą Davidui Villai. Arba - jei šis pritraukia gynėjus, į baudos aikštelę įsiveržiantiems Pedro Rodriguezui, Xavi ar Iniestai.
Davidas Villa pirmajame kėlinyje dažnai atsidurdavo nuošalėje. Po pertraukos jis sugebėjo atidžiau planuoti momentus, kada galima spurtuoti. Už tai jam buvo atlyginta dviem Messi perdavimais ir dviem pelnytais įvarčiais.
Dirbtines nuošales bandę kurti "Real" gynėjai darė klaidas. Tačiau kaltę turi prisiimti ir "Real" saugai, kurie leido "Barcos" žaidėjams ramiai perdavinėti kamuolį ir planuoti atakas taip, kad būtų išvengta nuošalių, o kamuolys siunčiamas gerose pozicijose esantiems puolėjams.
Mourinho klaida
Visi žino, kad Messi nepaprastai sunku sustabdyti. Kaip "Real" strategas galėjo išspręsti šią problemą?
Jis galėjo išleisti Lassaną Diarrą, kuris būtų įsikabinęs į argentinietį. Ozilo pakeitimas antrajame kėlinyje liudija, kad Mourinho pagaliau suprato savo klaidą.
Jis suprato, kad Xabi Alonso nesugebės uždengti greito ir judraus "Barcos" puolėjo. Xabi Alonso ne toks mobilus, ne toks greitas ir jis nemoka taip atiminėti kamuolio, kaip kiti jo komandos draugai.
Diarra buvo reikalingas rungtynių pradžioje, kai dar galėjo neleisti įmušti "Barcai" įvarčio, bet ne tada, kai "Real" pačiam reikėjo atakuoti.
Pasirodžius Diarra, "Real" pradėjo žaisti schema 4-3-3. "Barcai" sumažėjo erdvės aikštės viduryje, tačiau svečių komandoje neliko tris puolėjus su saugais jungiančio žaidėjo.
Di Maria, Benzema ir Ronaldo buvo atkirsti nuo likusių komandos draugų. Neliko žaidėjo, kuris perduotų jiems kamuolį, kad šie panaudotų savo ginklą - greitį ar tolimus smūgius. Pirmajame kėlinyje dar šiokį tokį pavojų kėlęs Ronaldo po pertraukos buvo visiškai nepastebimas.
"Barca" puikiai spaudė varžovus. Pirmajame kėlinyje jie netrukdė atraminiams saugams perdavinėti kamuolio arba siųsti jo atgal gynėjams. Tačiau vos tik "Real" norėdavo pasiųsti kamuolį į priekį, visi jį turėdavę gauti atakuojantys žaidėjai būdavo uždengiami.
Kai po praleistų įvarčių "Real" gynybos linija pasislinko tolyn nuo Casillaso vartų, "Barca" ėmė spausti ir kamuolį turinčius svečių gynėjus. Dar vienas argumentas, kad žaisti prieš "Barcą" aukštai pastumta gynybos linija yra savižudybė.
Su ja varžytis galima tik paslinkus gynybą arčiau savų vartų ir uždengus prieigas prie savo baudos aikštelės.
Išvados
Sunku pasakyti, ar tokia taktika būtų padėjusi prieš "Barcelona", tačiau Mourinho, pasirinkdamas Ozilą vietoje Diarra, padarė klaidą.
Reikia pasakyti, kad Guardiola puikiai tai perprato, atspėjo Madrido komandos žaidimo planą ir pasirinko ne Maxwellą, o Abidalį. Prancūzas leido keistis gynėjams vietomis ir tai įgalino patikimai uždengti Ronaldo.
Abidalis, kuriam teko dalis vidurio gynėjų funkcijų, netiesiogiai sustiprino "Barcos" ataką – būtent jis atrišo rankas Dani Alvesui ir "pasaugodavo" gynybos vidurį.
Jei Mourinho ką nors ir sugeba, tai labiausiai mokytis iš savo klaidų. Jis dar niekada nebuvo patyręs tokio skaudaus pralaimėjimo. Prieš metus jo vadovaujamas "Inter" Barselonoje nusileido 2-0 ir buvo visiškai palaužtas.
Tačiau balandžio mėnesį Milane Mourinho jau žinojo, kaip negalima žaisti prieš "Barcą" ir surado ginklų, kaip ją įveikti.
Kitas "El Clasico" įvyks Madride balandžio 17 dieną. Mourinho turi lygiai tiek pat laiko, kaip ir pernai, kad sužaistų su "Barca" dar vieną partiją.
