Wengeras - žmogus, pakeitęs futbolą

2009-10-23 15:46 © Eurofootball.lt

Arsene'as Wengeras ketvirtadienį, spalio 22 dieną, atšventė jubiliejinį 60-ąjį gimtadienį. Ta proga BBC pateikė straipsnį, kuriame bando atskleisti vieno labiausiai gerbiamų pasaulio trenerių sėkmės receptą. Kai Londono "” 1996 metų rugsėjį paskelbė, kas tapo naujuoju komandos treneriu, "The Evening Standart" dienraštis neslėpė nuostabos ir retoriškai klausė: "Arsene‘as. Kas jis toks?" Dabar šio prancūzo, kuriam būtų atviros kone kiekvieno garsiausio pasaulio klubo durys, indėlį į futbolo vystimąsi apskaičiuoti būtų be galo sunku. Nors jam nepavyko laimėti nei vieno trofėjaus jau ketverius metus, kas bet kokiam specialistui reikštų didelius nemalonumus ir greičiausiai bedarbio dalią, Gerardas Houllier tiksliai apibūdino Wengero situaciją: "Tad kodėl gi jį vis dar kviečiasi Madrido "Real"? 60 metų jubiliejų ketvirtadienį atšventęs Wengeras apvertė trenerio vertinimo kriterijus aukštyn kojomis ir įrodė, kad darbo rezultatai gali būti skaičiuojami ne tik iškovotų taurių skaičiumi. "Arsenal" klube jis sukėlė tikrą revoliuciją, o saldūs jos vaisiai akivaizdūs – daugiau nei solidi finansinė situacija bei šviesios perspektyvos futbolo aikštėje. "Arsene‘as yra geriausias treneris tiek Europoje, tiek visame pasaulyje",- sakė garsus strategas Guy‘us Rouxas, pažįstantis kolegą daugiau nei keturis dešimtmečius. Wengeras tapo ilgiausiai prie "Arsenal" vairo stovinčiu treneriu, kuriam pavyko dukart triumfuoti Anglijos čempionate (viename sezone nepralaimėjus nė vienerių rungtynių) bei šalies taurės turnyre, taip pat pasiekti UEFA Čempionų lygos finalą. Jam vadovaujant buvo pastatytas naujas treniruočių kompleksas ir stadionas. Nepaisant to, kad šios statybos reikalavo milžiniškų investicijų, ekipa išliko konkurencinga visuose turnyruose, mat rėmėsi savais auklėtiniais arba perspektyviais futbolininkais, už kuriuos neturėjo sumokėti beprotiškų sumų, priešingai nei darė daugelis pagrindinių konkurentų. "Arsenal" apyvarta nuo 21 milijono svaro sterlingų (1996 metais) išaugo iki įspūdingų 313 milijonų (2009 m.). Ir visa tai buvo pasiekta demonstruojant savotiška komandos vizite kortele tapusį akiai patrauklų atakuojantį futbolą. Wengeras, kaip ir Rouxas, kuris vadovavo "Auxerre" net 44 metus, įrodė, kokius įspūdingus rezultatus gali pasiekti klubas, ilgus metus pasitikintis treneriu ir neieškantis radikalių sprendimų po kiekvieno nesėkmingo ruožo. "Arsene‘ą išskirtiniu daro jo vizija tiek klubui, tiek futbolininkams,- kalbėjo anksčiau "Liverpool" vadovavęs Houllier, šiuo metu dirbantis Prancūzijos Futbolo Federacijoje. – Jam tą viziją pavyko įgyvendinti nepaprastai sėkmingai. "Šiame darbe sėkmė aplanko tik jeigu esi 100 procentų susikoncentravęs. Turi sekti futbolo tendencijas, kaitą, evoliucionavimą. Wengeras yra atviras visiems šiems dalykams." Prancūzas pakeitė ne tik "Arsenal". Sunku būtų paneigti, kad jis ypatingai sąlygojo talentų paieškos sistemą, treniruočių, mitybos, statistinės analizės metodus, kuriuos perėmė daugelis garsiausių klubų. Tačiau buvusiam trenerio auklėtiniui Emanueliui Petit pagrindinis Wengerą išskiriantis bruožas – žmoniškosios savybės ir sugebėjimas vadovauti kolektyvui. Petit vis dar atsimena 1999 metų epizodą, kuomet strategas nusprendė leisti futbolininkui pailsėti ir nežaisti svarbiame mače išvykoje, mat jo draugė buvo neseniai patyrusi persileidimą. Petit pareiškė Wengerui, kad jo mintys yra kitur, ir buvo suprastas – treneris patikino, jog šeima yra visuomet svarbiau už futbolą, todėl jokios kaltės saugas neturėtų jausti. "Jis – kaip tėvas, padaro tave geresniu žaidėju ir žmogumi,- kalbėjo Petit. – Todėl stengiesi už tai atsidėkoti atiduodamas visa save aikštėje." Tačiau Arsene‘as įkopė jau į septintą dešimtmetį ir daugelis "Arsenal" sirgalių turbūt susimąsto – kas toliau? Retas abejoja, kad Wengeras nesutiks pratęsti 2011 metais besibaigiančios galioti sutarties, juolab, kad šią vasarą prancūzas atmetė pelningą "Real" pasiūlymą. "Subūriau šią komandą ir noriu su ja pasiekti rezultatų. Išvykdamas išduočiau save",- kalbėjo jis. Pridurdamas, kad trauktis iš futbolo tikrai neketina, treneris neneigė, jog vadovavimo stilius bėgant metams turės keistis. "Keturi paskutiniai darbo metai – nuo 63 iki 67-erių – man buvo geriausi, nes turėjau nepaprastai daug patirties. Gal balsas nebebuvo toks stiprus, tačiau galva dirbo daug geriau nei anksčiau. Tas pats bus ir Arsene‘ui",- kalbėjo Rouxas. "Be to, kuo esi vyresnis, tuo daugiau pagarbos susilauki iš futbolininkų. Kuomet buvau jaunas, jie į mane žiūrėjo kaip į brolį, vėliau – kaip į vyriausiąjį brolį, dar vėliau – kaip į tėvą, o galiausiai – į senelį. Kuomet sulaukiau 68-ojo gimtadienio, man jau buvo sunku motyvuoti save, tačiau kiekvienam būna kitaip." Buvęs "Arsenal" gynėjas Lee Dixonas pareiškė, kad komandos "Achilo kulnas" gali būti nenumaldomas noras eiti į priekį, kurti ir atakuoti, taip apnuoginant užnugarį ir paliekant varžovams erdvės. Bet Wengeras argumentą atremia teigdamas, jog niekada nemalšins atakuojančio instinkto. O ar tai atves į naujas didžias pergales, parodys laikas. Aišku viena – stebėti "Arsenal" žaidimą visuomet yra šventė.