Europos čempionatų istorija: Italija 1980 m.

2008-05-28 16:16 © Eurofootball.lt

1980 m. Europos futbolo čempionate UEFA įvedė naujovę – buvo nuspręsta finaliniame turnyre leisti varžytis nebe 4, kaip buvo iki šiol, o 8 rinktinėms. Tai dar labiau pakėlė varžybų lygį ir susidomėjimą jomis. Šeštojo Europos čempionato finalo turnyras po 12 metų pertraukos vėl buvo surengtas Italijoje. Atranka Būsimoji turnyro šeimininkė Italija į finalo turnyrą pateko be kovos. Dar 31 Europos rinktinė buvo suskirstyta į 7 grupes (4 grupės po 4 komandas ir 3 – po 5), iš kurių nugalėtojai tiesiogiai pateko į finalo turnyrą. Atrankos barjerą užtikrintai įveikė nė karto nepralaimėjusios Anglijos, Belgijos ir Vakarų Vokietijos rinktinės. Kur kas sunkiau sekėsi Ispanijai ir Olandijai, kurios artimiausias persekiotojas Jugoslaviją ir Lenkiją aplenkė vos tašku. Vėl už finalo borto liko prancūzai, į priekį užleidę žemyno čempionus čekoslovakus. Bene didžiausia atrankos staigmena tapo Graikija, savo grupėje pranokusi ne tik Suomiją ar Vengriją, tačiau ir pačią SSRS. Beje sovietai laimėjo pirmąsias rungtynes prieš tuos pačius graikus, tačiau per likusias 5 varžybas pergalės džiaugsmo taip ir nepatyrė. Finalinis etapas Finalinis 1980 m. Europos futbolo čempionatas buvo surengtas birželio 11 – 22 dienomis keturiuose Italijos miestuose – Romoje, Milane, Neapolyje ir Turine. Burtai į A grupę suvedė titulą gynusią Čekoslovakiją, galingąją Vakarų Vokietiją, pasaulio vicečempionę Olandiją bei atrankos netikėtumą Graikiją. B grupėje kovėsi tuo metu gerus laikus išgyvenusi Belgija, šeimininkė Italija, bei į elitą bandžiusios sugrįžti Ispanijos ir Anglijos rinktinės. Jau pirmose rungtynėse vokiečiai susitiko su čekoslovakais ir nugalėjo juos 1-0, atsirevanšuodami už nesėkmę 1976 m. čempionato finale. Vėliau vokiečiai atakuojančio futbolo fiestoje 3-2 palaužė olandus. Europos vicečempionai po trijų Klauso Allofso įvarčių 65 min. pirmavo 3-0, tačiau pasaulio vicečempionai rungtynių pabaigoje sušvelnino rezultatą. [imgck]http://img76.imageshack.us/img76/2494/rummeniggedl2.jpg[comment]Karl-Heinzas Rummenigge muša įvartį į čekoslovakų vartus[/comment] Paskutinėse, nieko nelėmusiose rungtynėse, vokiečiai susitiko su graikais ir per daug nepersistengdami, sužaidė nulinėmis lygiosiomis. Čekoslovakai ir olandai buvo įveikę graikus, tačiau nusileidę vokiečiams. Tad tarpusavio dvikovoje turėjo išsispręsti antrosios vietos A grupėje likimas. Vis tik susitikimas baigėsi lygiosiomis 1-1, o dėl geresnio įvarčių santykio antra liko Čekoslovakija. B grupėje net trys iš šešių mačų baigėsi lygiosiomis. Po to, kai Belgija 2-1 įveikė Ispaniją, o Italija 1-0 Angliją, tapo aišku, kad grupės nugalėtojo ir kelialapio į finalą likimas spręsis belgų ir italų rungtynėse. Šeimininkams buvo būtina pergalė, nes jie turėjo kiek prastesnį įvarčių santykį. Belgai šiose rungtynėse žaidė labai ryžtingai, demonstravo komandinį nusiteikimą ir dvasią. Jie sukūrė ne vieną pavojingą progą prie varžovų vartų, kuriuos gelbėjo 38 metų Dino Zoffas. Vis tik Italijos rinktinė turėjo idealią galimybę išplėšti pergalę, bet to nepadarė – Franco Causio muštą 11 metrų baudinį atrėmė Jeanas Marie Pfaffas. Rungtynės baigėsi be įvarčių. Italai per trejas grupės varžybas įvarčių nepraleido, tačiau įmušė tik kartą. To, norint užimti pirmąją vietą B grupėje, nepakako. Šiose pirmenybėse galiojo keista taisyklė – nebuvo pusfinalio etapo, tad abiejų grupių nugalėtojai iš karto susitiko finale, tuo tarpu antrąsias vietas užėmusios rinktinės kovojo dėl trečios vietos. Mače dėl bronzos Neapolyje susitiko italai ir čekoslovakai. Šeimininkams grėsė dar vienas antausis, kai 54 min.po kampinio pasižymėjo Ladislavas Jurkemikas, tačiau 73 min. Francesco Grazianiui pavyko išlyginti skirtumą. Daugiau įvarčių įmušta nebuvo ir komandų laukė 11 metrų baudinių serija. Neįtikėtina, tačiau net 16 abiejų rinktinių žaidėjų smūgių iš eilės buvo tikslūs. Galų gale Jaroslavas Netolicka atmušė Fulvio Collovati smūgį, netrukus baudinį realizavo Jozefas Barmosas ir Čekoslovakija baudinių loterijoje triumfavo 9-8. Buvę Europos čempionai šį kartą tenkinosi bronza. Finale birželio 22 dieną Romos Olimpiniame stadione į aikštę išbėgo Vakarų Vokietijos ir Belgijos rinktinės. Nuo rungtynių pradžios belgus pavojingais ir žaibiškais savo reidais į neviltį varė vokiečių saugas Berndas Schusteris. Būtent jis pradėjo ataką 10 min., kurią tiksliu smūgiu užbaigė Horstas Hrubeschas. Pirmajame kėlinyje Hansi Mulleris pataikė į skersinį, o J.M.Pfaffas gelbėjo savo rinktinė po labai pavojingų B.Schusterio ir Klauso Allofso smūgių. [imgck]http://img528.imageshack.us/img528/1930/cempionai80wa8.jpg[comment]1980 m. Europos čempionai[/comment] Po pertraukos belgams pavyko atgauti jėgas ir pakeisti mačo eigą. 75 min. rezultatas tapo lygus, kai 11 metrų baudinį realizavo Rene Vandereyckenas. Tačiau tai buvo dar ne viskas. 88 min. Karl-Heinzas Rummenigge kėlė kampinį. J.M.Pfaffas neapdairiai paliko savo vartus, ir tuo pasinaudojęs H.Hrubeschas galva pelnė pergalingą įvartį – 2-1. Per likusias kelias minutes Vakarų Vokietijos rinktinė apsigynė ir po 8 metų pertraukos vėl tapo Europos čempione. Statistika Dėl 1980 m. Europos čempionų vardo varžėsi 32 rinktinės. Finaliniame etape kovojo 8 komandos. Jame buvo sužaistos 14 rungtynių, įmušti 27 įvarčiai (vid. 1,93). Rezultatyviausias čempionato žaidėjas – Klausas Allofsas (Vakarų Vokietija) – 3 įvarčiai. Horstas Hrubeschas (Vakarų Vokietija), Zdenekas Nehoda (Čekoslovakija) ir Keesas Kistas (Olandija) – po 2. Galutinė 1980 m. Europos čempionato rikiuotė: 1. Vakarų Vokietija 2. Belgija 3. Čekoslovakija Nugalėtojų sudėtis: Haraldas Schumacheris, Manfredas Kaltzas, Karl-Heinzas Forsteris, Uli Stielike, Bernhardas Dietzas, Berndas Schusteris, Hansas-Peteris Briegelis, Hansi Mulleris, Karl-Heinzas Rummenigge, Horstas Hrubeschas, Klausas Allofsas, Bernhardas Cullmannas, Felixas Magathas, Lotharas Matthausas, Miroslavas Votava, Calle Del‘haye. Treneris – Juppas Derwellas. Simbolinė čempionato rinktinė: Vartininkas - Dino Zoffas (Italija); Gynėjai – Claudio Gentile (Italija), Gaetano Scirea (Italija), Karl-Heinzas Forsteris (Vakarų Vokietija); Saugai – Hansas-Peteris Briegelis (Vakarų Vokietija), Marco Tardelli (Italija), Janas Ceulemansas (Belgija), Berndas Schusteris (Vakarų Vokietija), Hansi Mulleris (Vakrų Vokietija); Puolėjai – Karl-Heinzas Rummenigge (Vakarų Vokietija), Horstas Hruneschas (Vakarų Vokietija). Žvaigždė Horstas Hrubeschas tapo 1980 m. Europos futbolo čempionato finalo didvyriu. Tuomet 29 metų puolėjas pelnė du įvarčius ir išplėšė Vakarų Vokietijai aukso medalius. [imgck]http://img76.imageshack.us/img76/7006/hrubeschbo2.jpg[comment] H.Hrubeschas su Bundesligos čempionų taure[/comment] Tiesa, H.Hrubeschas apie panašią sėkmę prieš pirmenybes galėjo tik pasvajoti. "Hamburg" puolėjas patyrė kulkšnies traumą ir turėjo praleisti Čempionų lygos finalo rungtynes su "Nottingham Forest". Treneris Juppas Derwallis iš pradžių neįtraukė jo į rinktinės žaidėjų, vyksiančių į Europos pirmenybes, sąrašą. Ir tik tada, kai Klausas Fischeris susilaužė koją, į jo vietą buvo pakviestas H.Hrubeschas. Finalo rungtynės su Belgija jam tebuvo penktosios atstovaujant rinktinei, tačiau Horstas susitvarkė su įtampa ir tapo tautos didvyriu. Karjerą pradėjęs kukliame Eseno "Rot-Weiss" klube, H.Hrubeschas 1975 m. persikėlė į "Hamburg". Su šiuo klubu yra susijusios didžiausios jo pergalės – trys Vokietijos čempionų titulai ir pergalė 1983 m. UEFA Čempionų lygoje, kai finale buvo parklupdytas garsusis Turino "Juventus". H.Hrubeschas Vokietijos Bundesligoje per 224 rungtynes įmušė 136 įvarčius. Šalies rinktinei atstovavo 21 kartą, pelnė 6 įvarčius. Įdomūs faktai ● 1980 m. Čempionų lygą laimėjo "Nottingham Forest" (Anglija), geriausiu metų Europos futbolininku pripažintas vokietis Karl-Heinzas Rummenigge. ● Du kartus Europos čempionatą rengė tik dvi šalys – Italija (1968 ir 1980 m.) bei Prancūzija (1964 ir 1984 m.). ● 1980 m. čempionatas buvo vienintelis, kuriame nebuvo pusfinalio barjero. Daugiau UEFA tokio "akibrokšto" nekartojo. Šios pirmenybės Italijoje taip pat buvo paskutinės, kuriose aiškinamasi trečiosios vietos laimėtojas. Nuo 1984 m. pusfinaliuose suklupusioms komandoms varžybos baigdavosi iš karto. ● Vakarų Vokietija 1980 m. pateko į trečiąjį Europos čempionato finalą iš eilės. Vėliau vokiečiai iki 1990 m. net tris kartus iš eilės žaidė pasaulio čempionato finale. ● 1980 m. Europos čempionato grupės rungtynėse su Olandija Vokietijos rinktinėje debiutavo po keitimo aikštėje pasirodęs Lotharas Matthausas. Jam tada tebuvo 19 metų. Tiesa, debiutas nenusisekė – gynėjas užsidirbo 11 metrų baudinį į savo vartus.