© Eurofootball.lt
Yra vilties..? Ne, jeigu Rafa Benitezas bus priverstas išeiti.
Kas įvyko su "Liverpool" per paskutiniuosius keletą metų, nebuvo revoliucija. Tai buvo – jau žiniasklaidoje prigijęs terminas – Rafaliucija (Rafalution – past.). Tai prasidėjo garsiausiomis fanfaromis, suspindėjo nepajudinamu optimizmu ir, nors pradžioje atrodė, kad senasis pasaulis nušluotas vienu įspūdingu judesiu, dabar jau darosi panašu, kad prasidėjo chaosas ir tuoj pasipils kraujas..
.
Kažkada plona, popieriniais viršeliais knyga "Kaip NEvadovauti futbolo klubui" dabar galėtų būti Encyclopaedia Britannica dydžio. Prisiminkim "Leicester", "Coventry", abu Šefyldo futbolo klubus, seną gerą "Newcastle", "Leeds", tai kas liko iš "Luton"... "Liverpool" būtų labai prabangus papildymas, bet, jei dar kurį laiką klubą valdys tie patys savininkai, tituluočiausias Anglijos klubas užims garbingą vietą ir milžinišką skyrių "Kaip NE vadovauti futbolo klubui" smagiausių istorijų rinkinyje... Dabartinėje situacijoje dažniau užduodamas ne klausimas "ar gali Rafą Benitezą atleisti?" o "kada amerikiečiai išspirs Rafą Benitezą pro duris?"
Bet. Vienas "BET". Jei R. Benitezas išeis – klubas išeis su juo. Nesupraskite neteisingai. Ne garbus vardas futbolo istorijoje. "Liverpool" tebežais "Anfield" raudonais marškinėliais. Bent kurį laiką. Bet paskutinių ketverių metų filosofijos, kurios pagrindu buvo valdomas šis klubas, kokia komanda buvo surinkta, - nebeliks, metodų, kurių pagalba buvo laimėta penktoji Europos Čempionų taurė, FA taurė, per žingsnį atsidurta nuo šeštojo triumfo Europoje – nebeliks. Vėl viskas nuo "0"...
Dabar "Liverpool" – puikus atspindys ir pavyzdys – kas galėjo nutikti su "Arsenal", jei Arsene'as Wengeras būtų pastumtas į šalį pusiaukelėje. Visiška sumaištis, kuri nublokštų klubą į dinozaurų laikus...
Per paskutiniuosius 12 metų Arsenalo savininkai įgyvendino mažiausiai 2 nuostabias idėjas. Pirmoji – paskirti vadovauti (manager) Arsene'ą Wengerą (Anglijoje yra manager ir coach – kažkodėl į lietuvių kalbą abu žodžiai verčiami "treneris", nors tarp tų dviejų angliškų terminų – milžiniškas skirtumas. Kaip pasakė Harry Redknappas – ne managerio darbas išmokyti pvz. Steveną Gerrardą mušti baudinius, arba skirstyti perdavimus...)
Antra – netrukdyti (arba bent akivaizdžiai, atvirai ir viešai netrukdyti) vadovauti komandai ilgiau nei vidutinis managerio darbo ciklas. Jeigu kam nors leidžiama pakeisti klubo struktūrą nuo "apačios iki viršaus", visada yra protinga palaikyti tą viziją, kitaip, kokia prasmė tą pertvarką pradėti? Wengeras sugriovė "Arsenal", koks jis buvo ir sukūrė naują "Arsenal", vadovaudamasis savo filosofija. Jeigu pusiaukelėje kas nors iš savininkų būtų blokavęs kokius nors Wengero veiksmus, būtų įvykusi katastrofa.
Kai "Arsenal" revoliucija pirmą kartą prie Wengero pakilo į aukštumas, kapitonas buvo prancūzas ir pagrindiniai žaidėjai buvo prancūzai. "Manchester United" tuo metu nežibėjo ir visi aplink bambėjo, kad anglai pas "Arsenal" ignoruojami. Turbūt, ne vienam direktorių valdybos nariui buvo kilęs noras pasipriešinti tokiai neteisybei, turbūt, neapsieita ir be sąmokslų prieš Wengero transferų politiką, kosmopolitinę futbolo akademiją, taip pat tikrai buvo norinčių sugražinti "Arsenal" į pre-frankiškus laikus...
Jei taip buvo, tai niekada neišlindo į viešumą. Matyt, savininkai pripažino ir suprato, kad, jei Wengeras išeis, paskui jį išeis ir bent pusė pagrindinės sudėties žaidėjų. Taigi, direktoriai rėmė Wengerą, kai jis pakeitė visą treniruočių bazės struktūrą ir net gi tam tikra prasme leido jam dalinai kontroliuoti naująjį stadioną... Ir dabar ta vizija beveik įgyvendinta. "Arsenal" komandos pagrindas ir toliau išlieka – tarptautinis. Bet nauja auganti "Arsenal" jaunųjų žaidėjų karta – daugiausia – namuose išaugintas produktas. Prireikė daugiau nei dekados tai pasiekti, bet tai žydės dar ilgai, kai kada nors Wengeras vis dėlto paliks Arsenalą... Ir jau dabar nebeatsiejama, kad "Arsenal" žaidžia labai kūrybišką ir malonų akiai futbolą. Visi futbolininkai, turintys šių savybių, visada bus laukiami Londone, pas "Arsenal"... Wengeras pakeitė futbolo klubo kultūrą. Bet svarbiausia – jam ne tik niekas netrukdė (bent viešai), bet, greičiausiai ir skatino tai daryti...
"Liverpool" sklando katastrofos nuojauta. Paprasta – Benitezas, kuriam buvo duota vėliava į rankas beveik 4 sezonus, gali būti nušalintas dar anksčiau nei maždaug pusiaukelėje (lyginant su Wengeru). Jei Benitezą privers pasitraukti, su juo išeis tai, kas įvyko su "Liverpool" per paskutiniuosius 4 metus, ir paliks neužpildoma tuštuma. Akivaizdu, kad šiuo metu "Liverpool" laikosi tik dėl Benitezo, jo ispanų ir Gerrardo su Carragheriu...
Benitezui buvo leista paversti "Liverpool" ispanų kolonija ir be jo tai nebeteks prasmės. Ar kas nors bent slapčiausiose svajonėse įsivaizdavo, kad, pvz Xavieras Mascherano, ignoruotas "West Ham", iki šiol dar būtų "Premier" lygos žaidėjas, jei jam nevadovautų ispanas? Natūraliai skyrybos įvyks, kai tik (ir jeigu tik) Benitezas išeis. Mažiausia anksčiau minėtasis Javieras Mascherano, Fernando Torresas, Xabi Alonso, Alvaro Arbeloa ir Pepe Reina bus išgraibstyti kaip karšti pyragėliai šaltą žiemos rytą. Steveno Gerrardo neverta net minėti. Rafai buvo leista ir jis tuo labai pasinaudojo – nėra jo – nėra komandos branduolio. Hicksas ir Gilletas turėtų susimąstyti.
Žinoma – galima prieštarauti – štai – pažiūrėkite į "Chelsea" po Mourinho. Bet – "Chelsea" nebuvo komplektuota nacionalioniu pagrindu, priedo – treneris asistentas ten – vienas ilgiausiai klubą atstovaujančių žmonių – anglas – Steve‘as Clarke‘as.
Mourinho niekuomet nepavertė "Stamford Bridge" portugalų kolonija. Benitezas kitoks. "Liverpool" dabar toks pat ispaniškas, kaip Wengero "Arsenal" buvo prancūziškas, ir, kas, kaip, beje, kažkada Tonis Adamsas išsireiškė – tai šiuolaikinio futbolo realija.
Ir ne tik pagrindinė sudėtis buvo pertvarkyta iš pagrindų. Benitezo skautų viršininkas – Eduardo Marcia – prisiviliojo į akademiją mažiausia 20 geriausių jaunųjų talentų iš viso pasaulio. Palygint – nebrangi investicija, kuri turėtų atnešti vaisius, kai milžiniškos investicijos bus metamos į naująjį stadioną, o ne naujiems žaidėjams įsigyti = vėl "Arsenal"...
Kas atsitiks, jei šio plano įgyvendinimas bus nutrauktas jam įpusėjus? O kas būtų atsitikę, jei amerikiečiai savininkai būtų paskyrę manageriu Jurgeną Klinsmanną? Priedo, kas netelpa galvoje – tuo metu "Liverpool" buvo dar nepralaimėjęs "Premier" lygoje. Koks rezonansas būtų į tai? Ispanus būtų pradėję keist vokiečiai? Kaip kad Benitezas pamažu atsikratė Gerardo Houlier kontingento (per pirmąjį sezoną tai buvo visi prancūzakalbiai)?
Nekalbant jau apie "Arsenal" ir "Manchester United" – "Chelsea", "Aston Villa" ir "Manchester City" mažų mažiausiai dabar atrodo ne tik stabilūs, bet ir judantys kylančia kreive aukštyn. Martinas O‘Neillas ir Svenas Goranas Erikssonas rūpinasi rezultatais, o ne viešu santykių aiškinimusi su savo darbdaviais. Tikėkimės, kad Hicksas su Gilletu vis dėl to suprato, kad mažų mažiausia šito jie negali sau leisti.
