D.Galkevičius: "Futbolas - mano gyvenimo kelias"

2007-12-18 23:11 © Eurofootball.lt

Panevėžio "Ekrano" komandos saugas ir Lietuvos jaunimo (U-21) rinktinės kapitonas Dominykas Galkevičius ateinančiame sezone tikisi pagaliau įsitvirtinti pagrindinėje sudėtyje ir pademonstruoti viską, ką iš tikrųjų sugeba. Apie ne itin sėkmingus metus, kapitono pareigas Lietuvos jaunimo rinktinėje ir pasirinktą gyvenimo kelią žaidėjas papasakojo interviu futbolas.lt tinklapiui. - Kaip įvertintum savo žaidimą "Ekrano" komandoje praėjusį sezoną? Ar tai buvo žingsnis į priekį, galbūt tikėjaisi daugiau? - Prieš kiekvieną sezoną būna daug lūkesčių, kažko geresnio taip pat tikėjausi ir iš praėjusio sezono. Tačiau vertinant dabar praėjusį sezoną, galiu pasakyti, kad jis nebuvo toks, kokio tikėjausi, nes žaidžiau nedaug. Kol kas visus tris sezonus, kol esu "Ekrane", nesijaučiu, kad jau būčiau atsiskleidęs. Tikiuosi, kad ateinančiame sezone parodysiu viską, ką iš tikrųjų sugebu. - Kas sutrukdė atsiskleisti - traumos ar kažkas kita? - Turėjau keletą nesunkių traumų, tačiau nemanau, kad jos neleido pademonstruoti savo sugebėjimų. Tiesiog buvo konkurencija. Vienose rungtynėse pavykdavo geriau sužaisti, kitose - blogiau, o sužaidus prasčiau turi užleisti vietą aikštėje kitam. - Praėjusį sezoną "Ekrano" komanda patyrė kelis itin skaudžius pralaimėjimus dideliais skirtumais. Tavo nuomone, kas tai galėjo nulemti? - Tiesiog tai yra sportas - kartais sekasi, kartais nesiseka. Į krūvą susidėjo daug faktorių, kažko vieno kaltinti negalima. Visiems būna juodų dienų, kurių praėjusiame sezone pasitaikė ir mums. Manau, jas reikia pamiršti ir žiūrėti į ateitį. - Koks vaidmuo aikštėje tau labiausiai patinka - mušti įvarčius, atlikti perdavimus, organizuoti žaidimą? - Visų pirma, man labiausiai patinka tiesiog būti aikštėje. Žinoma, malonu ir gerą perdavimą atlikti, ir įvartį įmušti, kurio A lygoje jau seniai neįmušiau. Tačiau svarbiausia būti aikštėje ir jausti malonumą gerai žaidžiant. - Jau aišku, kad "Ekraną" palieka Mantas Savėnas. Kitame sezone galbūt tau teks imtis daugiau atsakomybės organizuojant komandos žaidimą. Ar esi tam pasirengęs? - Iš tikrųjų dabar daug kas apie tai kalba. Stengiuosi kreipti mažiau dėmesio į kalbas ir ruošiuosi tam. O kaip pavyks pasiruošti - pamatysime. Visų pirma, reikia išsikovoti vietą komandoje. Ar galėsiu atlikti tokį vaidmenį, parodys laikas. - Ką galėtum pasakyti apie Lietuvos jaunimo (U-21) rinktinės žaidimą, kodėl, tavo nuomone, komandai taip nesiseka? - Visi vaikinai labai stengiasi, tačiau mums trūksta žaidimo aukštame lygyje praktikos. Labai nedaug mūsų jaunimo gauna progą pažaisti stipriausių A lygos klubų pagrindinėse sudėtyse. Meistriškumo lygis išryškėja, kai žaidžiame su škotais ar danais, nes visi jie rungtyniauja kartu su vyrais pagrindinėse savo klubų sudėtyse ir turi daugiau patirties. Išėję į aikštę, kovojame su visais, bet galutinis rezultatas gaunasi toks, koks gaunasi. - Esi jaunimo rinktinės kapitonas. Kuo užsitarnavai komandos draugų pagarbą? - Taip jau atsitiko. Kai susirinkome į pirmą treniruočių stovyklą prieš varžybas Slovėnijoje, rinkome tris rinktinės kapitonus. Daugiausiai balsų surinko Andrius Bartkus, kuris kapitono pareigas ėjo pirmose rungtynėse, antru kapitonu tapo Evaldas Razulis, trečiu - aš. Bartkui ir Razuliui gavus traumas, garbė paimti kapitono raištį teko man. - Su kuriuo jaunimo rinktinės futbolininku labiausiai suprantate vienas kitą aikštėje? - Rinktinėje nėra atskirų lyderių, stengiamės žaisti komandinį futbolą, tad išskirti tiesiog nėra ko. Apskritai rinktinėje vyrauja labai draugiška ir pakili atmosfera, vaikinai vieni kitus labai palaiko. - Tau pirmam iš Lietuvos futbolininkų teko išbandyti naują Europos čempionato kamuolį. Kokį įspūdį jis tau paliko? - Man patiko naujas kamuolys, jis gerai "limpa" prie kojų. Šis kamuolys yra kitoks nei prieš tai buvę. Jis pagamintas naudojant naujausias technologijas, todėl, mano nuomone, yra geresnis už ankstesnius kamuolius. Aišku, jį dar reikia išbandyti per varžybas, tačiau man jis patiko. - Ar esi išsikėlęs sau kokius nors tikslus? - Norėdamas eiti į priekį kiekvienas žmogus, taip pat ir futbolininkas, turi turėti tikslą. Aš taip pat tuos tikslus turiu, bet dabar labai toli ir labai aukštai nežiūriu. Dabartinis mano tikslas - kitą sezoną įsitvirtinti "Ekrano" sudėtyje. - "Ekrano" komandos tinklalapyje pažymėta, kad tavo gyvenimo kredo yra "Nemesk kelio dėl takelio". Gal galėtum tai paaiškinti plačiau? - Manau, yra vienas kelias, kurį aš turiu, - tai yra futbolas. Takelių, tokių kaip diskotekos ir panašiai, yra daug ir į visas puses. Dėl tokių takelių neverta pamest futbolo kelio, nes jis yra visas mano gyvenimas ir tik šiuo keliu noriu eiti.