"Karštos batalijos" (2)

2007-10-27 00:16 © Eurofootball.lt

EuroFootball.lt savo skaitytojams siūlo kiek atsipūsti nuo įprastų futbolo temų ir pateikia mūsų puslapyje jau spausdinto straipsnių ciklo "Futbolo psichologija, arba kada lietuviai žais pasaulio čempionate?" (galite rasti [link="http://www.eurofootball.lt/index.php?page=news&id=9115"]čia[/link]) autoriaus, publicisto ir literato Viliaus Litvinavičiaus naują darbą - tai fantastinis postmodernus romanas apie futbolą pavadinimu "Karštos batalijos", kuris yra pirmas tokio žanro kūrinys Lietuvoje. Šį kartą skaitykite antrąją dalį, o pirmąją galite rasti [link="http://www.eurofootball.lt/index.php?page=news&id=11761"]čia[/link]. KARŠTOS BATALIJOS (Sukrečiantis reportažas iš nepakartojamo pasaulio nepakartojamo futbolo nepakartojamo čempionato, kuriame dalyvavo ir mūsų komanda, kurios žaidimas pavergė visas širdis ir tapo toms čia paminėtoms širdims netikėtu atradimu ir aštuntuoju pasaulio stebuklu, o įvarčių lietus riedėjo į vartus lyg pergalės džiaugsmo ašaros skruostais) 2. Iš kiauro luoto... į karališką puotą! Pagaliau kažkas pasiūlė: reikia kuo skubiausiai pakeisti trenerį, o kvalifikuotas gydytojas turi ištirti sportines formos dingimo priežastis. Be to, pagalbą siūlė ir keli ekstrasensai. Paskambino ir vienas poltergeistas. Taigi tučtuojau griebėmės ryžtingų priemonių. Senąjį trenerį Žygimantą Liauką privertėme parašyti pareiškimą išeiti iš darbo pačiam įkyriai prašant, ir tai mums kainavo nepaprastai daug fizinių ir moralinių pastangų. Treneris Žygimantas Liauka nagais kabinosi į durų staktas, nukando kelias durų rankenas, teko jį net kuriam laikui pritvoti antspaudų rinkiniu, po to jis tris naktis neblaivus slampinėjo aplink komandos patalpas, kaukdamas kaip šuo ir necenzūriškai keikdamasis. Net bandė padegti rūbinę. Pasodinę buvusį trenerį penkiolikai parų už smulkų chuliganizmą, pagaliau lengviau atsikvėpėme ir galėjome imtis atkuriamojo darbo. Pasinaudoję šia sunkiai iškovota ramybe, nuvedėme visą komandą pas garsų profesorių Stupidoną Imbecilijų. Tarpdury mūsų delegaciją svetingai pasitiko med. seselė Krušytė ir visus be išimties pakvietė užeiti į kabinetą. Plačiai žinomas sportinės medicinos specialistas pačiupinėjo žaidėjų pulsą, išmatavo kraujo spaudimą, patikrino ir suderino širdies ritmą, pabeldė plaktuku per sąnarius, atliko šlapimo, kraujo ir išmatų tyrimus. Buvo skubiai nustatytas šlapimo sudėties ir sportinės formos santykis, sudaryta ir patvirtinta atitinkanti visus mokslo reikalavimus šlapinimosi diagrama ir iš jos padarytos atitinkamos išvados. Taip pat buvo nuodugniai ištirtas išmatų kvapas, spalva ir skonis. Kai tyrimų programa pasibaigė, profesorius Stupidonas Imbecilijus pakvietė į slaptą kabinetą komandos vadovybę, tai yra mus, palikęs futbolininkus med. seseles Krušytės asmeniškai priežiūrai, ir paskelbė diagnozę: "Jūsų komanda serga sunkia žvaigždžių ligos forma, kurioje nustatyti kai kurie kosminiai megalomanijos, kleptomanijos, erotomanijos, politikomanijos, piromanijos, dromomanijos, košomanijos, sodomanijos, šizofrenijos, paranojos ir net delirium tremens simptomai, kurie dar atvira forma nepasireiškė, bet ateityje jiems būdinga simptomatizuotis visame ligos plane. Yra tik vienintelis būdas išgydyti jūsų komandą. Tai pasaulio čempionatas. Tik šitas dalykas sugebės pažadinti miegančias futbolininkų sportines ambicijas ir atvers kelią nežinomybėje už horizonto slypintiems rezervams." Po to profesorius Stupidonas Imbecilijus išrašė mūsų komandai receptą į pasaulio futbolo čempionatą. Tą pačią akimirką atsirado džiugi ir kūrybinga nuotaika, kuria drumstė vienintelė abejonė: kur rasti gerą trenerį? Pagaliau vienas mano pažįstamo pažįstamo pažįstamo pažįstamas pasiūlė didžiai nusipelniusio ir ne ką mažiau gerbiamo Jono Petro Algimanto Vytauto Ferdinando Rosinanto Mundialio kandidatūrą. Jis buvo pasiekęs gausybę sportinių laimėjimų ir kilęs iš garsios futbolininkų dinastijos. Šio didžiai gerbiamo trenerio dėdės dėdės dėdė Anupras Mundelis dar baudžiavos laikais, ganydamas pono žąsis, spardė kamuolį. Kai kurios kronikos rašo, kad žąsyčius į kūdrą, idant jie greičiau išmoktų plaukioti. O apgaulingų judesių mokėsi išsisukinėdamas nuo šnypščiančių, raudonų ir žnybių žąsinų snapų. Nesant kokybiškų kamuolių ir trūkstant sportinio inventoriaus tokia sunki tais laikais buvo mūsų šalies futbolo pradžia! Ilgą laiką, neįvertintas pagal savo kompetenciją, treneris Jonas Petras Algimantas Vytautas Ferdinandas Rosinantas Mundialis mokino cirke meškas šokti Vienos valsą. Pikti liežuviai jį pravardžiavo "meškų diskžokėjumi". Vėliau jo klasikinių trupė šokių buvo reorganizuota į meškų regbio komandą, jis pats paskirtas žaidžiančiu treneriu. Šiai sporto šakai nesuradus žiūrovų širdyse pasisekimo, cirko vadovybė jam pasiūlė dalyvauti meškų bušido kovose. Tad mūsų pasiūlymas jį labai nudžiugino, nors cirko finansiniai reikalai jo atkaklių pastangų dėka jau buvo ženkliai pagerėję. Nors pažiūrėjęs į jo figūrą, primenančią nelygintą lininį kostiumą, galėjai manyti, kad jam dar tenka nuolat susidurti su nemenkais sunkumais. Pirmasis įspūdis nebuvo apgaulingas. Atkreipėme į dėmesį į jo tris kartus persuktą nosį, bet jis paguodė, kad kitoje dvikovoje ji grįš į vietą. Vos atvykęs į susitikimą su komanda, trumpai drūtai rėžė: "Anksčiau jūs iš priešininkų spausdavote sūrį. Dabar, atsiradus modernesnei metodikai ir skaitmeninėms technologijoms, mes juos turėsime sumalti į miltus. Tad apsišarvokime kantrybe ir girnapusėmis! Nudžiuginkime savo gerbėjus nuostabiais laimėjimais pasaulio futbolo čempionate!" Visi žino, kad pasaulio čempionatų istorija yra dramatiška ir pamokanti. Nestokojanti ir kurioziškų įvykių. Taip pat gražių sportinių rezultatų. Turbūt ne kiekvienas žino, kad tai turėjo būti jau dvidešimt pirmosios tokio masto varžybos. Trumpai drūtai priminsime jų istoriją šia lentele: I 1930 Montevideo Urugvajus - Argentina 4 : 2 II 1934 Roma Italija - Čekoslovakija 2 : 1 III 1938 Paryžius Italija - Vengrija 4 : 2 IV 1942 Osvencimas Šungaudija - Psichodelija 72 : 0 V 1946 Krasnovodka Kanibalizija - Skeletonija 73 : 65 VI 1950 Rio-De-Žaneiras Urugvajus - Brazilija 2 : 1 VII 1954 Ciurichas Vokietija - Vengrija 3 : 2 VIII 1958 Stokholmas Brazilija - Švedija 5 : 2 IX 1962 Santjagas Brazilija - Čekoslovakija 3 : 1 X 1966 Londonas Anglija - Vokietija 4 : 2 XI 1970 Mechikas Brazilija - Italija 4 : 1 XII 1974 Miunchenas Vokietija - Olandija 2 : 1 XIII 1978 Buenos Aires Argentina - Olandija 3 : 1 XIV 1982 Madridas Italija - Vokietija 3 : 1 XV 1986 Mechikas Argentina - Vokietija 3 : 2 XVI 1990 Roma Vokietija - Argentina 1 : 0 XVII 1994 Los Andželas Brazilija - Italija 0 : 0 (3 : 2) XVIII 1998 Paryžius Prancūzija - Brazilija 3 : 0 XIX 2002 Jokohama Brazilija - Vokietija 2 : 0 XX 2006 Berlynas Italija – Prancūzija 1 : 1 (5 : 3) XXI ??? ??? "FK Grabvinės" - ??? 111 : 1 Taigi kaipo iš šiosios lenteles akivaizdžiai mato mūsų ištikimieji sirgaliai, šiame, dvidešimt pirmajame čempionate liko aiškiai neatsakyta tik į tris klausimus: kokia šalis mums surengs čempionatą ir prideramai paruoš vietovę, kur mūsų komanda žais finalines rungtynes ir ką mes ten nugalėsime. Na, ir šiek tiek tikslesnė tos istorinės akimirkos data, nes siaubingai nekantravome. Kadangi 1942 ir 1946 m. čempionatai vyko geografiškai sunkiai identifikuojamose vietose, tai net nebuvome tikri, kad ir šis gali įvykti laiku, ten datos parašytos iš akies. Laikas turėjo pateikti atsakymą į šiuos tris svarbius mūsų komandai aspektus. Tik vartininkas Stogverkša Mirdžius bandė formuluoti ketvirtąjį klausimą dėl rungtynių rezultato – jis žūtbūtinai troško vartus per visas rungtynes išsaugoti sausus. Mes labai uoliai jam aiškinome, kad siekiame ne trumpalaikių laimėjimų, kad apvalią ir sausą krepšinio šimtinę mušime tik kitose pirmenybėse, gindami pasaulio čempionų titulus, kitaip paprasčiausiai neturėtume ką veikti tolesnėse pasaulinio lygio varžybose... Bet jis mūsų nesiklausė, kadangi buvo atsitempęs ir visą savo istorinę biblioteką, tai pradėjo vieną po kito jos tomus mėtyti Jonui Petrui Algimantui Vytautui Ferdinandui Rosinantui Mundialiui į galvą. Būtume taip ir palaidoję žymųjį savo futbolo specialistą, bet Stogverkša Mirdžius knygas laidė ne ką tiksliau negu ranka paprastai išmesdavo kamuolį į aikštę, tai yra visada kuriam nors savo varžovui į kojas, tad intelektualioji sportinės aprangos dalis skriejo saugui Krūvdedai Lišiui būtent į koją. Manėme, kad komandos veteranas turės žaisti pasaulio pirmenybes invalido vežimėlyje, bet visa laimė, kad tie kaip iš katapulto šaižiai zvimbiantys tomai kaip vienas pataikė ne į sveikąją koją. Tiesą sakant, į šipulius sudaužė protezą, kurį, savaime suprantama, pakeitėme kitu, o garbusis saugas įniko treniruotis, kad prišaudytų į vartus jo taikiklį. Mes tuo metu išsiuntėme į FIFA patvirtinti aukščiau pateiktąją ataskaitą. Aludėse surinkome šimtą aštuonis tūkstančius savo potencialių sirgalių parašų. Vartininkas Stogverkša Mirdžius tokius veiksmus pavadino užkulisinėmis intrigomis ir pagrasino pasikarti ant vartų skersinio. Bet mes jau buvome susitarę su puolėju Dūdošiumi Vokla, kad pastarasis paskutiniąją finalinių rungtynių minutę įmuštų varžovų naudai į mūsų vartus garbės įvartį. Turėjome nemenkų rūpesčių dėl vartininko kaprizų.