© Eurofootball.lt
Charizmatiškasis portugalas, niekuomet neviniojęs žodžių į vatą, nebuvo populiariausias ir gerbiamiausias tarp savo kolegų Anglijos klubuose, o teisėjai surauktais veidais kitą dieną po rungtynių spaudoje skaitydavo atvirą, kandžią, bet kartu ir savotiškai žavingą bei išskirtinai kitokią nei paprastas keiksnojimas kritiką dėl skirto/neskirto 11 metrų baudinio, būtos ar nebūtos nuošalės.
Nesvarbu, kad ir mane patį, palaikantį kitą klubą, neretai pykdydavo kritiški ir užgaulūs portugalo, pakėlusio psichologinę kovą žiniasklaidoje prieš svarbius mačus į kitą lygį, pareiškimai. Tai tapo neatsiejama žaidimo dalimi, o spaudos konferencijos tapdavo kur kas įdomesnės ir laukiamesnės, nes visuomet žinodavai - standartinių bei šimtus kartų kartotų frazių bus nedaug, o ir jos pačios bus pateiktos subtiliai.
Ir "Chelsea" jį mylėjo. Mylėjo ir šiek tiek nerimaujantys tikrieji (ne prisiplakėliai) sirgaliai, stadione kėlę palaikančius šūkius. Mylėjo (o gal tiksliau pasakius, dievino) ir tokie pagrindiniai komandos lyderiai kaip Johnas Terry, Frankas Lampardas. Vakar, gavę sms žinutes iš savo trenerio su žinia apie radikalias permainas, jie vargu ar iškart pagalvojo: klubui tai žūt būt reikalingas sprendimas. Vargu, ar treniruotėje šiandien išvysime įprastus juokelius ir futbolininkų šypsenas.
"J.Mourinho man buvo be galo geras. Tikiuosi, klubas su juo pasielgs teisingai,- kadaise yra sakęs J.Terry. - Esame labai artima šeima ir noriu, kad viskas taip ir liktų dar ilgus metus".
Be abejo, "Chelsea" sezoną pradėjo ne taip, kaip tikėtasi. Pralaimėjimas Birmingemo "Aston Villa", lygiosios su "Blackburn" ir dar vienas netikėtai skaudus smūgis namie šią savaitę - 1-1 pasibaigusi Čempionų lygos dvikova su kuklia Trondhaimo "Rosenborg" vienuolike iš Norvegijos. Dar daugiau - pastarajame mače "Stamford Bridge" stadione buvo išparduota tik kiek daugiau nei pusė bilietų - faktas, sutinkamas be galo retai.
Tačiau ar būtent šie rezultatai buvo pagrindinė kontrakto nutraukimo priežastis? Mano subjektyvia nuomone, tikrai ne. Juolab, kad "Chelsea" dar nieko neprarado - Čempionų lygoje sužaistas vos vienas mačas, Anglijos pirmenybėse, net ir išbarstę taškų, 'mėlynieji' žengia pakankamai normalioje sezono startui penktoje vietoje bei turi surinkę tiek pat taškų kiek čempionų titulą ginantis "Man Utd" ir vos rungtynėmis mažiau sužaidęs kitas favoritas "Liverpool".
Atrodo, R.Abramovičiui nepatiko akiai ne itin gražus ypač pastaruoju metu komandos demonstruotas žaidimo stilius. Bet vargu ar dėl to galima kaltinti vien J.Mourinho, nors jis ir yra vyriausiasis treneris. Spaudimas laimėti (nėra trofėjų - nėra trenerio), buvęs visus tris metus, norom nenorom priverčia ieškoti racionalių sprendimų ir kur kas rečiau improvizuoti ar rizikuoti. "Chelsea" turėjo savo taktiką, iš gana pažiūros primityvią, bet tikrai veiksmingą - tą parodo solidūs ir pastovūs rezultatai. Galbūt Londono klubas ne visada žaidė gražiai, ne visuomet džiugino fantastišku puolimu, o šį sezoną vertė griebtis už galvų dėl niekaip 'neįstumiamų' taip reikalingų įvarčių, bet tam, kad iškovotum trofėjų, reikia turėti dar vieną talentą - laimėti rungtynes, kuriose vidutinis varžovas žaidžia labai gerai, o tavo ekipa - toli gražu ne. Tokių rungtynių paprastai nebūna labai daug, bet neretai jos lemia, kas iškovos skambiausius titulus.
Praėjusį sezoną "Man Utd" žaidė fantastiškai, o "Chelsea" buksavo. J.Mourinho dėl traumų netgi turėjo saugus ne iš gero gyvenimo statyti į gynybos grandį. Viso puikiai žinome, dėl ko sausį kilo didžiulis trenerio ir R.Abramovičiaus konfliktas, kuris, kaip paaiškėjo, buvo pirmas didelis žigsnis į žinią rugsėjo 20 dienos rytą.
Ir koks gi viso to rezultatas? Kova "Premier" lygoje vyko beveik iki pat paskutiniojo turo, o Sero Alekso Fergusono komanda susigrąžino čempionų titulą aplenkdama "Chelsea" kukliais 6 taškais. Net ir nesėkmingame sezone Londono ekipa turėjo pakankamai charakterio ir stiprybės kovai iki paskutinio kraujo lašo. O to įkvėpėjas - J.Mourinho.
Yra pakankamai daug pavyzdžių, įrodančių, jog net ir išleidęs daug pinigų garsiems žaidėjams pergalių garanto nenusipirksi. Tam, kad per tris metus niekuo pernelyg neišsiskiriantį šiek tiek didesnį nei vidutinį klubą, net ir gavusį tiek lėšų, iškeltum į dabartines aukštumas, reikia turėti be galo daug talento. Ir šiandien bedarbiu tapęs garsusis specialistas jo tikrai turėjo - 185 rungtynės, 124 pergalės, 40 lygiųjų, tik 21 pralaimėjimas ir 60 iš eilės nepralaimėtų rungtynių namie per trejus metus - daugiau ne įspūdinga.
Naujas treneris, pakeisiąs J.Mourinho, bus perėmęs ekipą su didžiuliu įdirbiu ir, ko gero, išugdytu nugalėtojų mentalitetu. Kad ir kokias pergales jis pasieks (jeigu įstengs), didele dalimi prie tada fotografų blykstes trauksiančios R.Abramovičiaus šypsenos bus pridėjęs būtent dabar paliktas už borto, o gal ir pats pasitraukti nusprendęs portugalas.
"Šiuo metu esame viršūnėje ne dėl finansinių pajėgumų. Kovojame dėl garbingiausių titulų dėl sunkaus mano darbo",- kadaise sakė treneris, gal ir ne veltui tituluojantis save 'The Special One' (išvertus - 'Išskirtinis').
Kad ir kaip būtų, didžiausios sėkmės ir iki, J.Mourinho. Mums tavęs trūks.
Iš EuroFootball.lt archyvų:
Straipsnis: Pasaulis pagal J.Mourinho [link="http://www.eurofootball.lt/index.php?page=news&id=4152"]I dalis[/link] [link="http://www.eurofootball.lt/index.php?page=news&id=4162"]II dalis[/link]
