© Eurofootball.lt
Futbolininkas atvirame interviu EuroFootball.lt papasakojo apie savo karjeros pradžią, įvertino Lietuvos futbolo lygį, atskleidė priežastis, kodėl „Vėtra“ prastai pradėjo Lietuvos pirmenybes ir pagrindinį šio sezono tikslą, prisiminė rungtynes su Varšuvos „Legia“, papasakojo apie savo gražiausią pelnytą įvartį ir apie norą žaisti Makedonijos rinktinėje bei stipriausiose Europos lygose.
- Papasakokite apie savo karjeros pradžią. Kodėl Jūs pasirinkote būtent futbolą?
- Jau būdamas 8-erių metų pradėjau žaisti futbolą. Be to, mano tėvas buvo geras futbolininkas, tačiau jis turėjo daug traumų. Užtat buvusioje Jugoslavijos Respublikoje jis per sezoną įmušė rekordinius 57 įvarčius, ir galbūt todėl pradėjau žaisti futbolą. Karjerą pradėjau 9-erių metų ir žaidžiau Makedonijos „Vardar“ ekipoje, o būdamas 16 metų perėjau į „Cementarnica“ klubą. Jame rungtyniavau pusę sezono ir po to išvažiavau į Graikiją. Pasirašiau pirmąjį profesionalų trejų metų kontraktą su trečios Graikijos lygos „Kassandria“ klubu. Vėliau išvykau į pirmąją lygą ir trejus metus atstovavau „Paniliakos“ ekipai. Iš viso Graikijoje žaidžiau penkerius metus. Vėliau vienam sezonui grįžau į tėvynę Makedoniją, ir šiek tiek joje pažaidęs atvykau čia, į Lietuvą.
- Į Graikiją pasukote gana anksti. Kaip sekėsi šioje šalyje?
- Taip, iš tikrųjų, labai anksti, vos 16 metų išvykau žaisti į Graikiją. Kadangi nuo mažens pradėjau žaisti futbolą, pasakiau savo tėvams, kad esu pasiruošęs iškeliauti į užsienį. Kaip visada, kai pradedi dirbti naują darbą, iš pat pradžių būna sunku, nes nežinojau šios šalies kalbos, bet labai greitai ją išmokau ir po kokių keturių ar penkių mėnesių pradėjau normaliai žaisti, mušti įvarčius. Stadionuose buvo labai daug žiūrovų ir aš jiems labai patikau, nes buvau jaunas ir aktyvus. Žodžiu viskas buvo labai gerai.
- Makedonija ir Lietuva yra labai panašios valstybės tuo, kad yra nedidelės ir tik praėjusio dešimtmečio pradžioje tapo nepriklausomos. Kaip skiriasi abiejų šalių futbolo lygis?
- Taip, abi šalys iš tiesų yra labai panašios. Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, Makedonija – Jugoslavijos. Kai Makedonija atsiskyrė nuo Jugoslavijos, šioje šalyje buvo labai stipriai išvystytas futbolas, kadangi daugelis žaidėjų sugrįžo į tėvynę iš kitų šalių. Buvo stiprus futbolas, buvo geros komandos, kurios žaidė Europos turnyruose. Kas liečia Lietuvą, tai galiu pasakyti, kad kiekvienais metais lygis kyla vis aukščiau ir aukščiau. Lietuvoje yra daug gerų futbolininkų, galinčių žaisti stipriausiose Europos komandose.
- Ko Jūsų nuomone trūksta Lietuvos futbolui?
- Net nežinau, sunku pasakyti. Galbūt vis dėlto trūksta technikos. Yra žaidėjų Lietuvoje, turinčių gerą techniką, todėl manau, kad vyriausiasis treneris tūrėtų šiek tiek daugiau dėmesio skirti technikai bei greičiui ir tada Lietuva atrodys labai galingai. Visi žinome, kad Lietuvoje yra 6 ar 7 komandos, kurios demonstruoja gerą futbolą. Todėl reiktų šiek tiek padirbėti su technika ir labiau profesionaliai, ir manau tada Lietuvoje būtų labai geras futbolas.
- Kodėl nusprendėte atvykti į Lietuvą ir rungtyniauti būtent „Vetros“ klube?
- Geras klausimas. Kai žaidžiau Makedonijoje, atvyko Aleksejus Prudnikovas, dabartinis mūsų agentas, ir pradėjęs dirbti „Vėtroje“ pasakė man: „Važiuokime į Lietuvą“. Tada dar gerai nepažinojau Lietuvos, tik žinojau, kad tai buvusi šalis Sovietų Sąjungos sudėtyje ir šalis garsėjanti krepšiniu (juokiasi). Pamatęs dabartinį mūsų stadioną, pasikalbėjau su agentu, jis patikino, kad viskas bus gerai, todėl ir nusprendžiau atvažiuoti čia. Kai atvykau į Lietuvą, man čia labai patiko, ypač Vilniaus miestas, bei „Vėtra“ kaip komanda. Čia žaidžiu jau du sezonus ir jaučiuosi lyg būčiau namuose. Manau, kad rungtyniaudamas Lietuvoje gali išvažiuoti į kitas šalis kaip Rusija, Ukraina, Baltarusija, kuriose galima gerai uždirbti. Atvykau būtent į Lietuvą todėl, kad po to būtų lengviau karjerą tęsti kitose šalyje.
- Kokį įspūdį paliko gyvenimas Vilniuje, ir apskritai, Lietuvoje?
- Paliko labai gerus įspūdžius. Pirmą kartą kai atvykau į Vilnių, buvo žiema ir buvo labai šalta, kažkur apie minus 20 laipsnių šalčio, bet Vilnius man labai patiko kaip miestas, o Lietuva, kaip šalis, ir manau, kad Vilnius yra pats geriausias miestas visoje Europoje. Mano šeima gyvena Graikijoje, bet kai ji kartu su dukterimi atvyko čia, sakė, kad tai nuostabus miestas.
- Atvykęs į „Vėtrą“ Jūs greitai tapote vienu ekipos lyderių. Kaip pavyko taip sėkmingai įsilieti į komandą?
- Kai atvykau į „Vėtrą“ mūsų komandoje buvo labai gerų žaidėjų: Aidas Preikšaitis, Donatas Vencevičius, kuris yra dabartinis mūsų treneris. Būtent šie žaidėjai įdėjo didžiulį indėlį, kad tapčiau komandos lyderiu todėl, kad jautėsi, jog tai jiems yra paskutinis ar priešpaskutinis sezonas „Vėtroje“, ir jie pasistengė, jog tapčiau lyderiu, nes pamatė, jog turiu tam dvasią. Manau, kad praėjusį sezoną sužaidžiau gerai, buvau komandos lyderis ir padėjau „Vėtrai“ iškovoti Lietuvos čempionato bronzos medalius.
- Praėjusį sezoną minėjote, kad Jumis domisi Makedonijos nacionalinės rinktinės treneris. Ar patekti į rinktinę sutrukdė traumos, patirtos šio sezono pradžioje, ar tai lėmė kitos priežastys?
- Taip, apie tai aš jau daug kartų kalbėjau su Makedonijos rinktinės treneriu, bet mūsų futbolo federacijoje yra tokia politika. Mano tėvas buvo Makedonijos jaunimo (U-19) rinktinės treneris, ir manau, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad mano tėvas šiek tiek susikivirčijo su Makedonijos futbolo federacija, o antra, tai traumos, bet praėjusį sezoną neturėjau nei vienos, todėl nežinau. Rinktinė turi problemų, ir daugelyje Makedonijos sporto laikraščių klausiama, kodėl Milošeskis nėra kviečiamas į rinktinę, nors yra „Vėtros“ kapitonas, muša įvarčius beveik kiekvienose rungtynėse. Rinktinės treneris po rungtynių su Nigerija spaudos konferencijoje teigė, kad yra mane matęs ir aš esu geras žaidėjas ir tikisi mane pamatyti rinktinėje kitame atrankos cikle. Labai noriu atstovauti savo šaliai, ir tai yra labai didelis pliusas, norint žaisti stipriausiose Europos klubų lygose.
- Šį sezoną „Vėtros“ klubas pradėjo su vyriausiuoju treneriu Aleksandru Tarchanovu, bet komandai taip ir nepavyko atrasti savo žaidimo. Ar sutiktumėte, kad tai galėjo lemti prastas fizinis pasirengimas?
- Taip, tai tiesa. Iš tikrųjų, komanda neatrado savo žaidimo, ir labai prastai pasiruošėme prieš šį sezoną. Du mėnesius buvome Turkijoje, kurioje buvo labai puikios sąlygos gerai pasiruošti prieš Lietuvos čempionatą, ir kovoti dėl 1-osios arba 2-osios vietos. Bet trenerio A.Tarchanovo politika buvo visai kitokia. Jis norėjo, kad mes gerai žaistume, bet taip pat troško gauti daug pinigų. Kai pradėjome sezoną, mūsų komandą kamavo traumos, iš rikiuotės iškrito trys, keturi žaidėjai. Be to, žaidėme neteisinga schema 3-5-2, tad mūsų žaidėjai nebuvo tam pasiruošę. Praeitą sezoną mes rungtyniavome taktika 4-4-1-1 arba 4-4-2, ir tada žaidėme labai gerai bei patikimai. Bet šįmet sezoną pradėjome prastai, ir todėl dabar užimame tik 6-ąją poziciją.
- Kokie pasikeitimai įvyko komandoje, kai ekipai vadovauti ėmėsi Donatas Vencevičius?
- Labai dideli. Vaikinai pradėjo demonstruoti savo žaidimą, kurį moka, daugelis žaidėjų kėlė savo žaidimo lygį aukštyn ir jautėsi, kad mūsų rungtynių ateidavo pasižiūrėti daugiau žiūrovų, gerai atrodėme ir Intertoto Taurės varžybose. Kai atėjo D.Vencevičius, „Vėtra“ išvykoje palaužė „Kauną, taip pat įveikė Panevėžio „Ekraną“. Patys komandos žaidėjai norėjo, kad treneriu būtų Donatas, ir aš kaip kapitonas, pritariau komandos nariams, nes jis buvo tinkamas žmogus, kadangi jis myli „Vėtrą“. Kalbant apie A.Tarchanovą, tai jis nemėgo komandos, ir dirbo joje tik dėl naudos sau. Dabar jau matosi, kad „Vėtra“ gerai žaidžia, bet dar trūksta dviejų, trijų žaidėjų, kurie šiame sezone mums pagelbėtų. Vis dėlto mes stengsimės iš visų jėgų garbingai užbaigti Lietuvos pirmenybes.
- Praėjusį sezoną su D.Vencevičiumi Jūs dar buvote komandos draugai, o dabar jis yra treneris. Ar pasikeitė Jūsų santykiai?
- Mes kaip ir praėjusį sezoną išlikome draugais, bet dabar jaučiasi šioks toks skirtumas, kadangi jis yra vyriausiasis treneris, o aš - žaidėjas. Vis dėlto Donatui aš jaučiu didžiulę pagarbą, kadangi atvykęs į „Vėtrą“ buvau dar ganėtinai jaunas, o jis buvo labai patyręs, žaidęs Lietuvos rinktinėje. Mano manymu, jis yra pats geriausias Lietuvos žaidėjas, kuris turi puikią techniką bei koordinaciją. Pasikeitė tik tai, kad jis tapo treneriu, bet šiaip mes visada išliksime draugais.
- Su kuriais „Vėtros“ žaidėjais Jūs geriausiai sutariate?
- Mūsų komandoje vyrauja labai gera atmosfera. Su daugeliu žaidėjų sutariu gerai. Galėčiau išskirti kaip draugą Darvydą Šerną, patį geriausią draugą Bobi Božinovskį, Gjoko Cvetanovskį, kuris neseniai papildė mūsų komandą, Andrių Skerlą, su kuriuo mes dažnai bendraujame, po rungtynių pasikalbame. Taip pat nepamirškime ir Rolando Karčemarsko. Jie visi labai geri draugai ir nuostabūs žmonės.
- Sezonui įpusėjus tapote „Vėtros“ komandos kapitonu ir esate vienintelis legionierius A Lygoje, kuriam suteiktos tokios pareigos. Ką Jums tai reiškia?
- Man nėra malonu, kad esu vienintelis Lietuvoje legionierius, atliekantis šias pareigas. Esu komandos lyderis ir turiu daryti viską, kas geriausia aikštėje. Kapitonas aikštelėje visada turi atrodyti geriausiai, turi užvesti komandą, bet taip pat turi būti kaip geras žmogus ir už aikštės ribų. Vis dėlto labai malonu, kad tapau kapitonu. Mano draugai iškėlė mano kandidatūrą į šį postą, todėl kaip kapitonas stengsiuos padėti „Vėtrai“ iš visų jėgų.
- Kaip vertinate savo ir „Vėtros“ žaidimą A lygos čempionate ir Intertoto Taurėje?
- Manau, kad nuo tada, kai prieš dvejus metus čia atvykau, „Vėtra“ šiame sezone Europos turnyruose pasirodė geriausiai iš Lietuvos komandų. Mes gerai žaidėme, mus stebėjo daugybė žiūrovų. Pirmasis mačas ir antrojo mačo pirmasis kėlinys su Velso „Llanelli“ klubu buvo geri, kadangi sugebėjome įmušti po tris įvarčius. Išvykoje jie žaidė tikrą britų futbolą. Su Varšuvos „Legia“ ekipa mes atrodėme labai stipriai. Žaidėjai pasirodė stulbinančiai. Apie „Blackburn“ daug pasako tai, kad tai yra Anglijos „Premier“ lygos klubas. Labai gaila, kad mums nepavyko pasiekti gero rezultato, kadangi „Blackburn“ klube žaidžia geri žaidėjai, turintys pelningus kontraktus.Pirmose rungtynėse jie turėjo dvi progas, ir jas kuo puikiausiai išnaudojo. Kai išvykome į Angliją jau buvo viskas aišku. Išvažiavome ten, kad tik žaistume futbolą. Kai rezultatas buvo 0-0, mes turėjome labai gerą progą įmušti, bet deja jos neišnaudojome. Jeigu būtume įmušę, galbūt viskas būtų apsivertę aukštyn kojomis. Aš tada gavau raudoną kortelę, ir dėl to labai atsiprašau, kadangi palikau savo komandos draugus baigti mačą dešimtyje. Na, bet tai yra futbolas.
- Kokia, Jūsų manymu, yra stipriausia „Vėtros“ pusė?
- Manau, kad stipriausia mūsų klubo pusė yra saugų grandis. Na, galbūt dar ir gynėjai, kurie yra labai stiprūs. Šiame sezone mūsų komandai trūko krašte rungtyniaujančių futbolininkų, ir be abejo patikimų puolėjų. A.Tarchanovas į komandą prisiviliojo daug žaidėjų, bet jie buvo labai jauni, o mums reikėjo tokių, kurie muštų įvarčius. Praėjusį sezoną mūsų komandoje žaidė Sergejus Kuznetsovas, kuris mušdavo labai daug įvarčių. Mums šį sezoną trūksta būtent tokio žaidėjo.
- Su kuria A lygos komanda buvo sunkiausia žaisti?
- Manau, kad tai Vilniaus „Žalgirio“ klubas. Jis yra labai stiprus, jame žaidžia kovingi žaidėjai, ir tai yra principinis mūsų varžovas. Neseniai namuose iškovota pergalė rezultatu 2-1 buvo pirmoji „Vėtros“ pergalė prieš „Žalgirį“ per paskutiniuosius dvejus metus. Todėl „Žalgiris“ yra sunkiausiai įveikiamas priešininkas.
- Jūsų nuomone, kas yra geriausias Lietuvos čempionato žaidėjas?
- Lietuvos čempionate man labai patinka Andrius Skerla. Jis yra labai patikimas žaidėjas, manau, kad yra pats geriausias gynėjas Lietuvoje. Taip pat „Ekrano“ klubo lyderis Mantas Savėnas, kuris yra įvaldęs gerą kamuolio valdymo techniką, bet šiame sezone jis yra kamuojamas traumų, todėl jam dar neapvyko parodyti to, ką jis moka daryti būdamas sveikas. Kaip legionierius, geriausias mano manymu yra Bobi Božinovskis, kuris šiame sezone išsigydė traumą ir gerai atrodo aikštėje, taip pat labai geras yra „Kauno“ klubo žaidėjas Rafaelis Ledesma su puikia technika, dar pajėgus kauniečių saugai Edinas Pehličius ir Givi Kvaratskhelia. Yra daug gerų žaidėjų, bet šie trys, keturi žaidėjai, kuriuos išvardinau, mano nuomone yra geriausi.
- Šiemet apskritai turbūt labiausiai įsiminė rungtynės su Lenkijos sostinės Varšuvos „Legia“ klubu...
- (Juokiasi). Šį mačą visada prisiminsiu kaip gerai mūsų vyrų sužaistas rungtynes ir be abejo įvykusį incidentą. Bet prieš varžybas treneris pasakė, kad einame žaisti futbolą, turime gerą komandą, aukštą lygį ir esame pajėgūs nugalėti „Legia“. Išeidami į aikštę galvojome tiktais apie pergalę, ir aš, kaip kapitonas, maniau tą patį. Sužaidėme tiktai vieną kėlinį, antrasis taip ir neįvyko, todėl nežinia, kas būtų įvykę po to. Gal mes dar daugiau įmuštume, o gal ir praleistume. Trumpai tariant, buvo geros rungtynės. Pirmąjį įvartį įmušė Lima Severino, po to įmušiau aš, po fantastiško Mindaugo Pankos perdavimo. Ypač gerai sužaidėme paskutines 10 pirmojo kėlinio minučių. Buvo daug momentų, rungtyniavome gerai.
- Kokių dar tikslų turite šiam sezonui?
- Na, šiame sezone jau pasitraukėme iš kovos Baltijos Futbolo Lygoje, kovą Lietuvos A lygos čempionate dėl pirmos ir antros vietos taip pat pralaimėjome, bet manau, kad dėl trečios ar ketvirtos vietos vis dar galime pakovoti, kadangi dabar žaidžiame neblogai. Užtenka kokių penkių sėkmingai sužaistų rungtynių, ir turnyrinėje lentelėje pakiltume šiek tiek aukščiau. Dar liko ir Lietuvos Futbolo Federacijos Taurės turnyras, kuris šiuo metu ir yra mūsų pagrindinis tikslas. Iškritome iš Intertoto Taurės, kur trečiajame etape turėjome pripažinti „Blackburn“ pranašumą, todėl visas jėgas dabar mesime į kovą dėl Lietuvos Taurės. Pasistengsime patekti į finalą ir jį laimėti, nes iškovoję šį trofėjų gautume teisę kitą sezoną žaisti UEFA Taurėje. Būtų labai gerai.
- Žaisdamas už „Vėtrą“ Jūs įmušėte ne vieną įspūdingą įvartį. Kuris Jums buvo pats gražiausias?
- (Šypsosi). Manau, kad pats gražiausias įvartis buvo mače su „Llanelli“. Būtent su šia komanda todėl, kad aš turėjau daug traumų šiame sezone ir nežaidžiau tris mėnesius. Įvartis rungtynėse su „Llanelli“ buvo labai gražus ir svarbus, nes tą mačą stebėjo daug žiūrovų kartu su mano žmona ir dukra, kurie pirmą kartą atvyko stebėti mano žaidimo, kai išsigydžiau traumas. Rungtynėse su „Žalgiriu“, kurias laimėjome 2-1, buvo taip pat labai gražus įvartis, kuris atnešė mums pergalę. Kiekvienas įvartis, kurį įmuši, yra savotiškai gražus.
- Kurioje šalyje Jūs norėtumėte labiausiai sužaisti?
- Norėčiau sužaisti Ispanijoje. Italijos futbolą nelabai mėgstu, tačiau Ispanijoje yra labai gerai išvystyta technika, gražūs stadionai, kuriuose susirenka begalė žiūrovų. Labiausiai norėčiau žaisti „Villarreal“ klube. Šioje komandoje yra labai geri žaidėjai, ir joje žaidžia toks žaidėjas kaip Juanas Romanas Riquelme.
- Įprastinis klausimas – Jūsų mėgstamiausias klubas, žaidėjas ir rinktinė?
- Mėgstamiausia komanda yra Madrido „Real“, kadangi šiame klube rungtyniauja aukščiausios klasės žaidėjai, o labiausiai patinka J.R.Riquelme. Aš daug kartų stebėjau jo žaidimą, ir jis yra tiesiog fantastiškas, turintis nuostabią techniką, puikų perdavimą bei smūgį. Jis turėjo blogą sezoną „Barcelona“ ekipoje, bet po to išvykęs į „Villarreal“ jis parodė savo vertę. Mėgstamiausia rinktinė yra Argentinos. Tiktai aišku, po Lietuvos (juokiasi).
- Ką planuojate daryti kitą sezoną? Ar norėtumėte likti „Vėtroje“?
- Dabar turiu keletą gerų pasiūlymų iš kitų šalių. Bet galiu patikinti, kad šiuo likusius tris mėnesius žaisiu „Vėtroje“, ir stengsiuosi padėti komandai gerai finišuoti Lietuvos čempionate. Taip pat jau kalbėjausi su „Vėtros“ vadovybe dėl to, kad dar likčiau komandoje kitą sezoną. Nematau nieko blogo, jeigu čia dar liksiu ir kitais metais, nes myliu „Vėtros“ klubą, Vilnių, Lietuvą, todėl būtų šaunu čia dar likti bent metus.
- Na ir paskutinis bei tradicinis klausimas. Ko palinkėtumėte portalui EuroFootball.lt ir jo skaitytojams?
- Norėčiau palinkėti, kad portalas taip ir toliau sėkmingai dirbtų, ir būtų kuo daugiau skaitytojų, kurie domėtųsi futbolu. Norėčiau padėkoti Jums už šį laiką, kurį praleidome kartu, kadangi buvo labai įdomu duoti interviu. Ačiū Jums labai.
