Kad futbole pinigai lemia ne viską galėjo įsitikinti ne tik Europa, kuri stebėjo Anglijos „Premier“ lygoje įvykusį neįtikėtiną „Leicester City“ triumfą, tačiau ir Azijos futbolo gerbėjai. Du įspūdingas sumas transferų rinkoje išleidę Kinijos klubai Azijos Čempionų lygoje patyrė visišką fiasko.
Jau po grupių etapo varžybų su Azijos Čempionų lyga atsisveikino dvi iš keturių Kijonos ekipų – „Jiangsu Suning“ ir „Guangzhou Evergrande“. Apie šimtą milijonų eurų išleidusi ir Ramiresą bei Alexą Teixeirą prisiviliojusi „Jiangsu Suning“ ekipa į priekį praleido Japonijos „FC Tokyo“ bei Pietų Korėjos „Jeonbuk“ klubus, kurie šį tarpsezonį transferų metu ne tik neišlaidavo, tačiau ir uždirbo parduodamos savo futbolininkus. Komandos į kitą etapą neištempė ir brangiausi pirkiniai: 50 milijonų eurų kainavęs Teixeira per šešis grupių etapo mačus pelnė du įvarčius - vienu mažiau, nei tokio pačio pavadinimo turnyre Europoje, atstovaudamas „Shakhtar“ ekipai. 28 milijonus eurų kainavęs Ramiresas įvarčių taip ir nepelnė, tačiau jis savo sąskaitoje turėjo keturis rezultatyvius perdavimus.
Dar prasčiau sekėsi praėjusių metų Azijos Čempionų lygos nugalėtojams „Guangzhou Evergrande“ ir jų brangiausiems pirkiniams. Kinijos ekipa startavo nelaimėdama keturių rungtynių iš eilės ir su viltimis patekti į kitą etapą atsiveikino dar prieš paskutinį turą. Apgailėtinai šiose pirmenybėse atrodė ir du brangiausi klubo pirkiniai – 42 milijonus eurų kainavęs Jacksonas Martinezas ir už 14 milijonų eurų įsigytas Paulinho. Abu šie futbolininkai nepelnė nė vieno įvarčio ir kartu atliko vos vieną rezultatyvų perdavimą, o jų prastą žaidimą geriausiai pavaizduoja tai, jog paskutiniame ture nė vienas iš jų net nebuvo registruoti rungtynėms.
Kitos dvi Kinijos ekipos, kurios sugebėjo patekti į kitą varžybų etapą, rinkosi visiškai skirtingą taktiką. Nė viena iš jų nesivaikė Europoje žaidusių garsių žaidėjų – „Shanghai SIPG“ brangiausias pirkinys atvyko iš kito Kinijos klubo, prieš tai tinkamai užsirekomendavęs šios šalies rinkoje. Elkesonas praėjusį sezoną triumfavo Azijos čempionų lygoje ir pelnė vienintelį bei pergalingą įvartį šių varžybų finale. Šiame turnyre ne vienerius metus žaidžiantis puolėjas, skirtingai nuo šiemet į Kiniją iš Europos persikėlusių žvaigždžių, pelnė keturis įvarčius ir atliko vieną rezultatyvų perdavimą, taip padėdamas komandai užimti pirmąją vietą grupėje.
Kita Kinijos komanda – „Shandong Luneng“, kuri taip pat pateko į kitą varžybų etapą, taip pat nesidairė į Europą ir įsigijusi vos vieną gynėją iš Brazilijos bei vieną vietinėse pirmenybėse žaidusį kiną, Kinijos mąstais visiškai neišlaidavo išleisdama vos dešimt milijonų eurų. Beje, „Shandong Luneng“ taip pat pasirinko kitą taktiką ir paskirdama komandos trenerį – Mano Menezą. Palyginti su kitais keturių Azijos Čempionų lygoje žaidusių Kinijos komandų strategais (Danu Petrescu, Luizu Felipe Scolari ir Svenu-Goranu Erikssonu), jis vienintelis nėra dirbęs Europoje – prieš atvykdamas į Kiniją, visą savo karjerą brazilas praleido gimtinėje treniruodamas vietos klubus.
Panašu, jog šio sezono rezultatai tarptautinėje arenoje turėtų priversti susimąstyti milijonais besišvaisčiančius Kinijos klubus. Tiesa, nieko nenustebintų ir tai, jog tokios nesėkmės didžiausius Kinijos išlaidūnus pastumės dar labiau atverti savo piniginę ir išleisti dar didesnes sumas už vis garsesnius pasaulio futbolininkus.
Tautvydas Sakalauskas
