© Eurofootball.lt
1958 m. Švedija. Skubėkite aplankyti madam Rasundą.
Šį pavasarį Švedijos Karalystėje buvo paskelbtas pirmas mirties nuosprendis nuo 1867 metų... Jis žiaurus ir galutinis, jis neskundžiamas nei apeliacine nei kasacine tvarka, jo vykdymą atidedant penkiems metams... Šis nuosprendis nuskambėjo ne gyvūnui, ne žmogui ir net ne juridiniam asmeniui. Jis buvo adresuotas senajai gerajai poniai Rasundai... Todėl šis rašinys yra tarsi ankstyvas nekrologas arenai, kurios žūtis tėra netolimo laiko klausimas...
Kartais atrodo, jog stadionai tokie pat dvasingi kaip ir mes - žmonės. Su jais galima kalbėtis, jais džiaugtis, juos užjausti ir gailėti, galbūt net nekęsti. O ir patys stadionai tarpusavyje bendrauja, tiesa, tik jiems vieniems suprantama kalba. Kartais ji – broliška ir vieninga, kartais – nepermaldaujama ir klastinga. Tokiais atvejais, prisiminus Plauto išmintį, stadionas stadionui tarsi tampa vilku, kovojančiu dėl dominuojančių pozicijų nacionalinių klubų ir valstybinių susitikimų rinkoje.
Rasunda – viena iš tokių „vilkių“. Legendinė vikingų žemės arena savo ilgą ir šlovingą gyvenimą pradėjo 1937 metais, perkąsdama gerklę senutėliui Stokholmo Olimpiniam stadionui. Beveik 70 metų ji viešpatavo Švedijos Karalystėje, sutikdama ir išlydėdama aukščiausios klasės futbolo talentus bei puoselėdama nacionalinės futbolo vienuolikės garbę. Tačiau laikas negailestingas tiek nugalėtojams, tiek nugalėtiesiems. Anksčiau ar vėliau prireikia naujo vado...
„Subalansuota“ Pasaulio Čempionatui
Iki 1937 metų Švedijoje visas nacionalinio futbolo vadžias laikė 1910 m. pastatytas 14 tūkstančių vietų Stokholmo Olimpinis stadionas. Per beveik trisdešimties metų laikotarpį senolio galimybės pradėjo nebeatitikti populiarėjančių sporto šakų poreikių. 1937 m. Stokholmo Solnos rajone iškilusi Rasunda iš Olimpinio stadiono beregint atėmė visą šlovės duoną – sostinės ekipų „AIK“ ir „Djurgardens“ derbius bei nacionalinės rinktinės namų rungtynes. Tiesa, stadiono inauguracija gerokai apkarto: atidarymo draugiškose rungtynėse viešėję anglai, nepaisydami svetingumo papročių, į vienus vartus suspardė šeimininkus rezultatu 4-0.Naujojo stadiono vietų skaičius siekė 37000 ir gerokai viršijo kitų Švedijos miestų – Goteborgo, Viborgo, Malmės, Odensės arenas. 1934 metais pralaimėję konkurencinę kovą italams dėl PČ organizavimo teisės, švedai nenuleido rankų. Rasunda virto Švedijos futbolo arenų „flagmanu“, turėjusiu pateisinti švedų ambicijas XX amžiaus penktajame dešimtmetyje tapti vieno iš pasaulio čempionatų globėja. Deja II-asis pasaulinis karas šias svajones atidėjo neapibrėžtam laikotarpiui. Karo metu švedų neutralitetas daugiausiai prisidėjo prie to, kad Stokholmas, o kartu ir Rasunda išvengtų visa griaunančių bombardavimų ir apsiausčių.
Geriau vėliau nei niekada – priežodis taikliai apibūdinantis Rasundos kelią į futbolo aukštumas. 1958 m. Švedijoje įvykęs pasaulio futbolo čempionatas galiausiai Rasundos vardą įrašė amžinuose futbolo šlovės metraščiuose. Plačiau neminint čempionato eigos pabrėšiu, jog Stokholme futbolo aistruoliai turėjo progą matyti ryškiausių to meto ekipų – Brazilijos ir Prancūzijos triuškinamas pergales ir galiausiai – jų susidūrimą „amžiaus“ pusfinalyje. Pele ir Garrinchos bei Fonteno ir Kopos duetai Rasundos vejoje pasauliui dovanojo keletą neįtikėtinų futbolo rekordų:
1. Justas Fontaine`as tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju, įmušusiu 13 (!) įvarčių arba 2,2 įvarčio per rungtynes. Šis rezultatas iki šiol nepagerintas ir nepakartotas. Turint omenyje, jog tiek įvarčių jis pelnė vos per 6 rungtynes, „Galijos buliaus“ rekordas šiandieną atrodo tarsi stebuklingas miražas.
2. Fenomenalusis Pele tapo vieninteliu žaidėju pelniusiu hat-trick‘ą pasaulio pirmenybių istorijoje, tuo metu būdamas vos 17 metų ir 11 mėnesių amžiaus.
3. Rasundoje prasidėjo istorijoje neturinti precedentų Brazilijos pergalių virtinė. Kartu su Pele ir Garrincha, Selecao nepralaimėjo net 8 metus iš eilės (!!!), per tą laiką sužaidusi 65 tarpvalstybines rungtynes.
4. Švedijos rinktinė tapo vyriausia ekipa, pelniusia sidabro medalius pasaulio čempionate (amžiaus vidurkis – 30,5 metų).
Ašaromis ir krauju aplaistyta skandinavų tvirtovė
Pasibaigus pasaulio futbolo čempionatui, Rasundos šlovės istorija nesibaigė. Bėgant metams ir dešimtmečiams arenos sienos regėjo daugybę aukščiausio lygio nacionalinės rinktinės susitikimų (iš viso 174) ir klubinių mačų. Garsiausi jų: 1965 metais šeimininkai lemiamose atrankos rungtynėse rezultatu 2-3 nusileido Vakarų Vokietijos vienuolikei. Šį mačą stebėjo ir apraudojo rekordinė 53000 žiūrovų minia.
Dar po 27 metų nacionalinės tragedijos scenarijus pasikartojo 1992 metais Europos Čempionato finale, kai Rasundoje šeimininkai vėlgi turėjo pripažinti vokiečių pranašumą žūtbūtiniame pusfinalio mūšyje.
1989 metais atrankinėse PČ rungtynėse žaidybinėje situacijoje sunkią traumą patyrus anglų gynėjui T.Butcher‘iui, medikų brigada tiesiog Rasundos vejoje kovojo dėl atleto gyvybės.
1995 metais Rasundoje įvyko ir moterų Pasaulio Čempionatas, kuriame nugalėjo kaimyninė Norvegijos „vikingaičių“ vienuolikė. Taip Rasunda tapo pirmuoju pasaulyje stadionu, kuriame įvyko ir vyrų ir moterų elitinės futbolo pirmenybės.
Dar po trijų metų (1998 m.) senoji geroji Rasunda tapo „Chelsea“ triumfo prieš „Stuttgart“ Europos taurių laimėtojų taurės finale liudininke.
Vieta, kurią.... reikia išgirsti
2001 metais Rasundoje buvo įdiegta tuo metu pažangiausia Bose Series II 802R/402R/ Bose Panaray LT/R audio sistema. Iš daugiau nei 800 į „multi/surround anti-echoe“ sistemą integruotų įvairių garsiakalbių išgaunama garso kokybė ir galia (bendras nominalas 17000W) nustebino ne tik stadiono šeimininkus, sirgalius, tačiau ir pačius Bose inžinierius. Anot Rasundos vadybininko L.Richt‘o, garso efektai šiaip jau ramius skandinavus taip sužadina per rungtynes, jog tarpvalstybinių susitikimų metu dažnai peržengiamos žmogaus klausai neskausmingo triukšmo ribos. Nenuostabu, jog tokia atmosfera įkaitina ir pačius žaidėjus. Anot Henriko Larsson‘o, 2002 metais pirmą kartą išgirdus tokį puikų Švedijos nacionalinio himno išpildymą, jėgų būsimoms rungtynės tarsi padvigubėjo...Plačiau apie Bose instaliacijas Rasundoje
Mirties nuosprendžio belaukiant...
Nors kalbų apie naujos Stokholmo sporto arenos statybą paskutiniu metu būta nemažai, ko gero net didžiausias Rasundos priešas negalėjo patikėti 2006 m. balandį Švedijos Futbolo Asociacijos pranešta žinia. Joje paskelbta apie naujo stadiono – „Nacionalinės arenos“ statybos bei senosios Rasundos nugriovimo planus. Nepaisant to, jog naujasis stadionas būtų statomas kitoje Solnos vietoje, jau dabar nuspręsta jį įrengus, Rasundą uždaryti. Šiuo metu vykdomi naujojo stadiono statybvietės infrastruktūros parengimo darbai. Jį planuojama atidaryti 2011 metais. Stadiono eksterjeras iš tiesų įspūdingas ir futuristinis, paženklintas keturiais šviesos minaretais. Darbų finansinė sąmata – 290 milijonų eurų. Projekte numatyta pastatyti 50000 vietų tribūnas, įrengti slankiojantį tefloninį stogą, reabilitacinį kompleksą, 300 vietų viešbutį, 2000 vietų konferencijų salę su restoranu ir parduotuvėmis. Ko gero didžiausia projekto įdomybė – šildoma arenos veja, leisianti geriau vegetuoti žolei vėsiuoju metų laiku.
Visi šie būsimo šedevro privalumai daugelį švedų verčia su neslepiamu troškimu skaičiuoti laiką iki jo inauguracijos dienos. Nelaukia jos tik viena esybė, sunkiai susitaikanti su savo tragiška dalia. Juk lemčiai išsipildžius, žmonėms teliks tik migloti prisiminimai... Todėl nepalikime jos užmarštyje, mielieji futbolo aistruoliai. Esant progai aplankykime, pakalbinkime ir padrąsinkime senąją gerąją ponią Rasundą...
Pirmasis ciklo straipsnis:
1930 m. Urugvajus. Estadio Centenario – valstybės simbolis.
Antrasis ciklo straipsnis:
1934 ir 1990 m. Italija. Stadio Nazionale/Olimpico.
Stadionas mirė, tegyvuoja stadionas!
Trečiasis ciklo straipsnis:
1938 m. Prancūzija. Visų pamirštas Colombes...
Ketvirtasis ciklo straipsnis:
1950 m. Brazilija. Tiesiog Maracana.
Penktasis ciklo straipsnis:
1954 m. Šveicarija. Wankdorfas. Bjaurusis ančiukas virsta gulbe.
