Eurofootball.lt Eurofootball.lt
Premier League Čempionų Lyga Bundesliga La Liga
  2. Naujienos
  3. Pasaulio čempionatų stadionai: Maracana

Pasaulio čempionatų stadionai: Maracana

Pasaulio čempionatų stadionai: Maracana © Eurofootball.lt
"Tribūnoje" - ketvirto straipsnių ciklo apie istorinius Pasaulio čempionato stadionus dalis. Šį kartą tinklapio lankytojas JC Denton Jūsų dėmesiui pateikia straipsnį apie vieną garsiausių pasaulio stadionų - įžymiąją brazilų Maracaną. 1950 m. Brazilija. Tiesiog Maracana. Rašant šį straipsnį daugiausiai laiko sugaišta... renkant jam pavadinimą. Juk šioje arenoje įvyko tiek daug, sukrečiančių istorijų. Čia kilo pirmo ryškumo brazilų futbolo žvaigždės – Baltazaras, Jairo, Didi, Vava, Amarildo, Zagallo, Garrincha, Pele, Tostao, Gersonas, Rivelino, Jairzinho, Zico, Socrates, Falcao, Junioras, Careca, Romario, Bebeto, Rivaldo, Cafu, Aldairas, Roberto Carlosas, Ronaldo ir daugelis kitų. Čia penkis kartus buvo pagerbti ir numylėti "pentacampeones". Čia – didžiausia pasaulyje futbolo aistruolių auditorija. Čia – geriausios pasaulio rinktinės namų arena. Čia 1969 m. futbolo karalius Pele pelnė savo tūkstantąjį įvartį. Čia 1980 m. su popiežiumi Jonu Pauliumi II-uoju susitiko 800000 tikinčiųjų. Čia 1983 m. ilsėjosi torsidos džiaugsmo – dieviškojo Garrinchos palaikai. Čia 1980 - 1991 m. legendiniai "Queen", Tina Turner, Michaelas Jacksonas, Frankas Sinatra ir Paulas McCartney surengė didžiausius pasaulyje pop muzikos koncertus. Galiausiai būtent čia 1950 m. įvyko didžiausia Brazilijos futbolo tragedija... Toks stadionas savo šlove yra neprilygstamas ir nenusakomas. Tai - tiesiog Maracana. Stadiono architektūra ir infrastruktūra. Brazilų delegatas J.Machado, 1946 m. FIFA kongresui pažadėjęs ketvirtąsias planetos futbolo pirmenybes suorganizuoti 200000 vietų (!!!) "super" stadione, valstybės ekonomikai iškėlė nepaprastai aukštą uždavinį. Skirtingai nei Centenario, tai turėjo būti ne tik didžiausias tačiau ir prabangiausias pasaulyje stadionas. Architektai R.Galvao, P. P.Bernardes Bastos, Or.Azevedo ir A.D.Carneiro kartu praleido šimtus valandų projektuodami statinį, kurį pasaulis turėjo pažinti kaip ateities "super" stadioną. Po 230 tonų sveriantys 60 Y raidės formos 24 metrų aukščio stulpai laikė giganto tribūnas ir bemaž 30 metrų link aikštės nusidriekiantį stacionarų stogą. Arenoje buvo įrengtos modernios žaidėjų poilsio ir reabilitacijos patalpos su ledo voniomis ir deguonies kaukėmis tiems atletams, kuriems per pertraukas reikėjo atsigauti nuo itin drėgno Rio de Žaneiro oro. Stadiono VIP ložes aptarnavo atskiras personalas, o žmonės į jas tiesiai iš požemio pakildavo greitaeigiais liftais. Statinyje veikė didelis viešbutis, vaikų žaidimų aikštė, keliolika restoranų, barų ir parduotuvių. Be prabangos, projektuotojai arenai kėlė ir aukštus reikalavimus žaidėjų bei žiūrovų saugumui. Siekiant išvengti galimo sirgalių antplūdžio į aikštę, aplink jos perimetrą buvo iškastas trijų metrų gylio ir keturių metrų pločio griovys. Varžybų dalyviai ir aptarnaujamasis personalas į aikštę patekdavo tilteliais, kurie vėliau būdavo nustumiami nuo aikštės. Tam, jog patys aistruoliai galėtų greitai ir saugiai palikti stadioną, abiejuose arenos aukštuose buvo įrengti platūs tuneliai. Pro juos žmonės iš karto patekdavo į lauką. Stadiono panorama primena apverstą gigantišką lėkštę. Aikštės ir tribūnų linijos yra visiškai apvalios. Žvelgiant iš paukščio skrydžio aukštumų arena atrodo lyg kelių taisyklingų žiedų derinys. Viršutinio aukšto tribūnos, pakibusios virš pirmojo aukšto eilių yra tarsi antras arenos stogas. Arenos plotas – 110 x 75, aukštingumas – 15 metrų. Stadioną juosia 1700 metrų ilgio dviračių takas, pavadintas Manuelio Garrinchos vardu. Šalia didžiojo stadiono prisiglaudę keli treniruočių kompleksai ir Maracanilho – pagalbinė 20000 vietų arena, kurioje kartais organizuojami mažiau reikšmingi futbolo mačai. Stadiono pavadinimas 1950 metais baigta arena iš pradžių vadinta "Estadio Municipal". Toks kuklus vardas išsilaikė neilgai. 1964 metais stadionas perkrikštytas į "Estadio Jornalista Mario Filho". Taip nutarta įamžinti visokeriopai skatinusio stadiono statybos darbus žymaus brazilų publicisto Mario Filho garbę. Šis oficialus stadiono pavadinimas išliko iki šių dienų. Tačiau Brazilija – šalis, kurioje pravardės mėgstamos labiau nei tikrieji vardai. Dar 1960-aisiais metais stadionas vis plačiau pradėtas vadinti Maracanos naujadaru. Šį daiktavardį torsidoriai pasiskolino iš Maracanos upės, tekančios pro pat areną. Mario Filho autoritetas pasirodė bejėgis prieš liaudies slengo galią. Nuo 1970 metų stadionas visame pasaulyje žinomas Maracanos vardu. 2000-aisiais Maracana iškilmingai paminėjo savo 50-metį. Stadiono istorija Tragedija 1950 metų birželio 24 dieną, nors ir nebaigtas statyti, "super" stadionas buvo iškilmingai atidarytas Brazilijos – Meksikos rungtynėmis. 172000 žiūrovus sveikino 27 karo pabūklų salvės, tūkstančiai baltų balandžių, begalės spalvotų serpentinų ir civilinės aviacijos sraigtasparniai. Dar po 20 dienų – liepos penkioliktąją Maracanoje įvyko čempionato finalas, kurio drama amžiams liko žmonijos atmintyje. Pasakoja rungtynes stebėjęs ilgametis FIFA prezidentas J.Avelange`as: "Nuo ankstyvo ryto stadione kunkuliavo šimtatūkstantinė sirgalių jūra. Čia jie derino būgnus, trimitus, tarškalynes, leido raketas ir saliutus... Visa Maracana skendėjo beprotiškoje torsidos ekstazėje. Pagaliau išaušo diena, turėjusi vainikuoti milijonų brazilų gyvenimo svajones, kurioms išsipildžius jie galėjo be apgailestavimų numirti. Tai turėjo būti Brazilijos diena..." Nors oficialus parduotų bilietų skaičius siekė 199854 vienetų (visų laikų futbolo statistikos rekordas), į stadioną susirinko ne mažesnė kaip 230000 torsidorių armija. Anot apžvalgininko N.Rodrigueso "dar pusė milijono į areną nepatekusių sirgalių, rungtynes stebėjo nuo Rio kalvų". Visi Rio de Žaneiro gyventojai išėjo į gatves. Aikštėje pasirodžius Selecao vienuolikei, milijonais banguojanti didžiausia pasaulyje futbolo auditorija vieningai užtraukė nacionalinį himną. Oras sudrebėjo nuo tokio milžiniško choro. Rungtynės prasidėjo. Sprogęs patrankų šūviais, tūkstančiais petardų ir milijonų konfeti lietumi, "super" stadionas taip sugriaudėjo, jog pirmosiomis minutėmis arenoje niekas negirdėjo savo balso. Antrajame kėlinyje, šeimininkams įgijus pranašumą, atrodė jog stadiono gelžbetoninės konstrukcijos nebeatlaikys džiūgaujančių sirgalių pergalės šokio. Deja, rungtynės tuo nesibaigė... Urugvajiečiams išlyginus ir persvėrus rezultatą, paskutines penkiolika minučių Maracanoje įsiviešpatavo kapų tyla, kurioje girdėjosi tik beviltiški tūkstančių žmonių širdžių dūžiai. Urugvajaus puolėjas Alcidesas Ghiggia smeigia paskutinę "vinį" į Selecao "karstą" Rungtynėms pasibaigus, tribūnose liko gulėti savižudžių ir neatlaikiusių Selecao nesėkmės aistruolių kūnai. Sukaukė karabinierių ir greitosios pagalbos automobilių sirenos. Šimtai žmonių atsidūrė ligoninėse, dalis jų – psichiatrijos skyriuose. Stadionas, turėjęs tapti Tautos pasididžiavimu, brazilų skausmui virto nenuplaunamos nacionalinės gėdos dėme. Negarbė buvo tokia didi, jog po jos netgi persimainė "suteptos" rinktinės namų aprangos spalvos. Baltai gelsvą Selecao namų spalvą pakeitė mums šiandien geriau pažįstami geltonai mėlyni tonai. Ilgainiui Maracana sulaukė ir linksmesnių dienų. Joje kelią į pasaulio futbolo sceną pradėjo stebuklingosios 70-ųjų Selecao kompanijos asai. Joje torsida matė šimtus triuškinančių Brazilijos pergalių ir nepamirštamų futbolo technikos spektaklių. Joje iškilmingai sutikti Stokholmo, Santjago, Mechiko, Pasadenos ir Tokijo triumfų autoriai. Joje buvo įkurdinta triskart ir amžiams iškovota pasaulio čempionatų taurė – pergalės deivės Nikės statula. Joje slypi ir neprilygstamos futbolo žvaigždžių istorijos... Stadiono legendos Kol kas Maracana yra vienintelis stadionas, kuriame vienintelis žaidėjas pelnė tūkstantąjį įvartį. 1969 metais tai padarė Pele, įmušęs 11 metrų baudin5 į "Fluminense" vartus. (įdomu, jog daugiau nei 80000 "Fluminense" fanų patys reikalavo, jog baudinį realizuotų pats "Karalius" (!)). Iš karto po jubiliejinio įvarčio rungtynės buvo nutrauktos. Stadiono persirengimo kambariai iškilmingai pervadinti Pele rūbinėmis, o prie stadiono paradinio įėjimo pritvirtinta memorialinė lenta. Dar po dviejų metų 180000 Maracanos aistruolių, skanduodami "pasilik, pasilik!!!", stebėjo paskutines "Karaliaus" rungtynes ginant Brazilijos rinktinės garbę. Po jų Pele iki šiol liko rezultatyviausiu Brazilijos rinktinės susitikimų Maracanoje žaidėju. Joje per 22 tarpvalstybinės rungtynes "Karalius" įmušė 30 įvarčių. Pele kojų įspaudai Maracanos šlovės salėje. Maracanos sienos saugo ir Brazilijos torsidos numylėtinio – Garrinchos (Manuelis Franciskas dos Santosas) atminimą. Gimtinėje sulaukęs didesnės meilės ir pripažinimo nei Pele, Garrinchaa tyliai atsisveikino su didžiuoju futbolu 1968 metais. Praėjus jau daugiau nei penkiems metams po jo karjeros griūties, 130 tūkstančių fanų susirinko į Maracaną pagerbti didįjį driblingo Dievą, 1973-iaisiais. Tą dieną aistruoliai paskutinį kartą savo akimis matė Garrinchą varinėjantį kamuolį "super" stadiono vejoje. Tačiau tai dar nebuvo galutinis Manuelio ir Maracanos atsisveikinimas... Joje po dešimties metų iškilmingai pašarvotą "Dievą" aplankė daugiau nei pusė milijono fanų, joje prasidėjo paskutinė futbolo genijaus kelionė į amžinybę... Garrincha – pirmas ir ko gero paskutinis žmogus, kuriam Marakanoje buvo suteikta tokia garbė. Stadiono derbiai Didžiąją Maracaną namų arena laiko trys – "Botafogo", "Flamengo" ir "Fluminense" klubai. Visi jie – Campionato Carioca lyderiai, turintys ilgametes tradicijas. Vis dėl to klasikiniu derbiu laikomas "Fla-Flu” susidūrimas, nes dar 1911 metais būtent iš "Flamengo" ekipos pabėgę nepatenkinti žaidėjai, įkūrė "Fluminense" futbolo sekciją. Bemaž 100 metų vykstantys "Fla-Flu" mūšiai – ko gero įspūdingiausi pasaulyje futbolo derbiai. Ekipoms persikėlus į Maracaną, 1963 metais jų susitikime pasiektas absoliutus klubinio futbolo lankomumo rekordas – 177000 žiūrovų. Per visą derbių istoriją sužaisti 353 susitikimai, kuriuose, neskaitant lygiųjų "Flamengo" laimėjo vos 17 kartų daugiau nei jų varžovai. Siautulinga "Flamengo" fanų jūra Stadiono modernizavimas Per daugiau nei 50 metų net ir moderniausias stadionas netenka savo privalumų. Maracana – ne išimtis. Kaip ir daugelis klasikinių stadionų, paisant FIFA saugumo reikalavimų, Maracana buvo priversta palaipsniui mažinti vietų skaičių, kol galiausiai 2000-aisiais jų liko vos 80000. Nors arenoje nuosekliai buvo atnaujinamos infrastruktūros sistemos, pradedant komentatorių ložėmis, baigiant naujo spaudos centro darbais, didžiosios reformos prasidėjo tik 1998 metais. Būtent tada po stadiono veja buvo įrengta moderni drėkinimo ir irigacinė sistema. Vyraujant sausroms, kompiuterizuota sistema optimaliai drėkina veją ir užtikrina jos sodrumą, lyjant gausiam lietui vandens perteklių sugeria tankus aikštės drenažo tinklas. 2005 metais arena uždaryta metų rekonstrukcijos darbams. Stadiono sėdimų vietų skaičius vėl ūgtelėjo iki 100000, o stovimų – iki 40000. Pirmosios rungtynės atsinaujinusioje Maracanoje sužaistos 2006 m. sausio 22 d. Artėjant 2016 m. Olimpinėms žaidynėms, (kurias norėtų rengti Brazilija) kilo daug kalbų, ar nevertėtų Maracanos vietoje pastatyti visiškai naujo stadiono, sekant Wembley renovacijos pavyzdžiu. Visas kalbas galiausiai nutildė Pele, kuris pareiškė, jog "šioje arenoje žaidė daugiau nei 2000 geriausių Brazilijos futbolininkų, dovanojusių valstybei ir Tautai garbę pasaulyje. Sunaikindami Maracaną, sunaikintume ir savo garbę". Pirmasis ciklo straipsnis: 1930 m. Urugvajus. Estadio Centenario – valstybės simbolis. Antrasis ciklo straipsnis: 1934 ir 1990 m. Italija. Stadio Nazionale/Olimpico. Stadionas mirė, tegyvuoja stadionas! Trečiasis ciklo straipsnis: 1938 m. Prancūzija. Visų pamirštas Colombes...
Europos futbolo čempionatas UEFA Čempionų Lyga UEFA Europos lyga Konferencijų lyga Anglijos Premier League Vokietijos Bundesliga Ispanijos La Liga Prancūzijos Ligue 1 Italijos Serie A Lietuvos A lyga

Kitos naujienos

Visos futbolo naujienos