© Eurofootball.lt
Stadionas – išskirtinė žmonių susibūrimo vieta. Čia jų susirenka dešimtys ir šimtai tūkstančių, čia visų dėmesį prikausto aukščiausio lygio rungtynės. Čia išsipildo ir dūžta švenčiausios sporto aistruolių viltys. Čia žmonės gimsta ir deja… miršta. Čia prasideda ir baigiasi futbolo žaidėjo, komandos eros. Čia kuriama didi istorija – futbolo, miesto, kartais – valstybės.
Artėjant Pasaulio futbolo čempionatui, skaitytojams kas savaitę pateiksime rubriką apie garsiausius futbolo stadionus. Kai kas gali nusistebėti, kodėl joje neminėsime tokių stadionų kaip Nou Camp, Old Trafford, Delle Alpi, Anfield, Amsterdam Arena ir kt. Iš ties, vertų plunksnos sporto arenų atrastume bent šimtą. Visgi, apžvalgose aptarsime tik tuos stadionus, kuriuose įvyko ankstesnių pasaulio futbolo čempionatų finalų rungtynės.
1930 m. Urugvajus. Estadio Centenario – valstybės simbolis.
Dabartinis vietų skaičius: 73609
Atidarymas: 1930 m.
Futbolą įtraukus į olimpinių žaidynių šakų sąrašą, 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo Olimpiadose daugelio nuostabai triumfavo Urugvajaus rinktinė. Futbolo spektaklis, kuriame europiečiai liko antraeilių aktorių vietose buvo sutiktas to meto Europos laikraščių liaupsėmis. Augant šios sporto šakos populiarumui FIFA nutarė pradėti rengti pasaulio čempionatus. Norinčiųjų pradėti naują futbolo istorijos puslapį netrūko. Tarp ekonomiškai stiprių Vakarų Europos valstybių Urugvajaus paraiška atrodė tarsi pokštas. Tačiau Urugvajaus atstovas E.Bueras ant derybų stalo metė kozirius, kuriems europiečiai neatsispyrė: nemokamą rinktinių kelionę kruiziniu laivu, apgyvendinimo, maitinimo išlaidas, galiausiai pastatys 100000 (!) vietų stadioną. Paskutinis argumentas nuskambėjo kaip siurrealistinis miražas. Europoje, įskaitant Wembley ir Glazgo “Verdantį katilą”, nebuvo nei tokio dydžio arenų, nei planų jas pastatyti. Todėl Estadio Centenario turėjo tapti pagrindiniu čempionato akcentu.
Nors Urugvajaus futbolo asociacija turėjo tvirtą valstybinės valdžios paramą, europiečiams duoti pažadai pasirodė sunkiai įgyvendinami. Estadio Centenario statyba prasidėjo 1929 metų liepos 21 dieną. Šimto tūkstančių vietų gigantas turėjo gimti mažiau nei per metus laiko. Numatyta stadiono vieta – šalies sostinės Montevideo pietinis priemiestis. Projektavimo, inžinerijos ir rangos darbus kuravo architektas A.Scasso. Stadiono tipas – atviras, aukštingumas – 24 metrai virš jūros lygio.
Darbus sunkino daugelis aplinkybių – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, menka miesto infrastruktūra, nepalankios oro sąlygos (užsitęsusios liūtys), galiausiai – 1929 m. pasaulinė ekonominė krizė. Tačiau visus nepriteklius kompensavo urugvajiečių pasiaukojantis ryžtas. Didysis Estadio Centenario turėjo tapti Urugvajaus nepriklausomybės šimtmečio bei valstybės gerovės simboliu. 15 tūkstančių darbininkų ir visai Tautai stadionas tapo svarbiausiu gyvenimo klausimu. Dirbta be laisvadienių. Rangos darbai vyko visas 24 valandas. Stadioną statė trys pamainos, pasikeisdamos kas 8 valandas.
Likus 2 mėnesiams iki čempionato pradžios paaiškėjo, jog dėl saugumo ir padidintų techninių reikalavimų arenos vietų skaičių teks sumažinti iki 75000. Šis apribojimas žeidė šeimininkų ambicijas, tačiau jų savikritika buvo perdėta. Finansinės depresijos metais mažytės šalies pastatytas Centenario tapo didžiausiu tarpukario sporto projektu, o jo statytojai pralenkė faraonų piramidžių konstravimo mastus. Likus penkioms dienoms iki pirmenybių atidarymo, stadiono rangos darbai buvo baigti.
Plačiau neminint čempionato eigos, tepriminsiu, jog čempionais tapo Urugvajaus vienuolikė. Futbolininkų triumfas, šimtmečio jubiliejus, Tautos masinė ekstazė – visa tai Centenario arenoje. Sportininkų laimėjimas tapo valstybine švente, o stadionas – nacionaliniu paminklu. FIFA generalinis sekretorius Henry Delaunay vėliau pripažino – nepaisant kitų komandų meistriškumo, Urugvajaus pralaimėjimas finale liaudžiai būtų tapęs nepakeliama Dievo bausme, o Centenario – neišsipildžiusios svajonės vaiduokliškais namais.
Per daugiau nei 75 metus Estadio Centenario tapo tikra nacionalinės vienuolikės tvirtove. Urugvajaus rinktinė joje žaidžia tarsi ant sparnų. Per 37 Copa America etapų rungtynes šiame stadione šeimininkai nepralaimėjo nė karto. Ne ką lengvesnė ir draugiškų rungtynių oponentų dalia. Štai Brazilijos rinktinė iš 20 oficialių susitikimų Estadio Centenario prieš šeimininkus laimėjo vos 2 kartus.
Estadio Centenario svarbus ir Urugvajaus klubinio futbolo istorijai. Daugiau nei 70 metų jame vyksta įnirtingi derbiai tarp sostinės ekipų – "Penarol" ir "Nacional".
