Po vakar įvykusių Europos lygos atrankos rungtynių tarp Vilniaus "Žalgirio" ir "Sevilla" klubų toliau nerimsta aistros.
Įkandin portalo "EuroFootball.lt" lankytojo Artūro, savo kritišką nuomonę apie LFF stadioną socialiniame tinkle išsakė ir žinomas humoristas Paulius Ambrazevičius.
"Jeigu norėtum visam gyvenimui atbaidyti žmogų nuo futbolo, ypač futbolo Lietuvoje, vakarykštės rungtynės LFF stadione buvo tam tinkamiausias būdas. Ir čia nekalbu apie rezultatą, kuris buvo gana logiškas ir adekvatus – LFF stadionas ir viskas, kas su juo susiję yra didžioji mūsų nacionalinė tragedija. Vaikštau į jį reguliariai nuo 2010 metų (nuo tada, kai „Žalgiris“ grįžo į aukščiausiąją lygą) ir, atrodo, niekas nesikeičia. Bet pažiūrėkim, kaip viskas vyko vakar.
1. ATĖJIMAS. Paprastai į rungtynes, jeigu jos populiaresnės, stengiuosi ateiti bent 40-50 minučių prieš, nes įeinant visada yra ta pati betvarkė: bilietų skaitytuvai yra tokio ribotumo, kad žmogus užtrunka kokias 30 sekundes, vien praeidamas pro juos. Bilietai.lt dabar daro tokį smagų dalyką, kad kartu su PDF bilietu atsiunčia ir .pkpass formato failą, tinkamą naudoti PassWallet ir Apple Wallet (jei neklystu), kad nereikėtų karštligiškai prieš mačą ieškoti, kur išsispausdinti bilieto, o elektroniniai bilietai yra ir gerokai ekologiškiau. Juokas tame, kad bent jau vakar, šitokio formato visiškai neskaitė, reikėjo ieškoti tų pačių PDF failų ir gerai tiems, kurie juos turėjo el.pašte, nes pirko patys, o ne buvo sulaukę .pkpass iš draugų. Vakar nepavyko ateiti anksčiau dėl visokių reikalų, bet jau 19:35 atsistojom į eilę prie įėjimo į savo sektorių. Atsimenat tas nuotraukas iš Maskvos, kai 1990 atsidarė pirmas „McDonald‘s“ Rusijoje? Tai viskas atrodė maždaug taip, tik kad vakar buvo gana šilta, tai žmonės be šūbų ir ūšankių. O kur dar atskiras žanras – užlandžiotojai į eiles! Kažkur viduje turiu labai didelį neteisingumo jausmą, kai matau, kad kažkas lenda į eilę, kurioje kažkas stovi jau kurį laiką, dėl to nevengiu pulti į žodinius konfliktus, vakar tokių irgi buvo. To pasekoje, eilė, artėdama link stadiono įėjimo, plečiasi. Ir, fantastika – nėra absoliučiai nė vieno savanorio, nė vieno eiles reguliuojančio žmogaus, nė jokių atitvarų, kurie galėtų žmones surikiuoti ir sklandžiai suleisti į vidų. Kokias dvidešimt minučių stovime toje eilėje, kol prieiname eismą reguliuojančius policininkus, kurie sako „taigi eikit per V įėjimus, ten tuščia“. Tai ačiū, kad pranešėte! Nueiname ten, ten viskas gan greitai ir sklandžiai, tik tiesiai eilėje už mūsų atsistoja vlogeris Zuokas, nepraleidžiam progos su juo pasikalbėti apie dalykus, apsižodžiuoti, bet įeiname per kokias penkias minutes, kaip tik krentant antram įvarčiui. Žinoma, galima sakyti, kad „tai ateikit į mačą valandą prieš“, bet ką ten tiek laiko veikti? Aš suprantu, kad per rinktinės rungtynes ten būna visokios fanų zonos, žaidimai, kai tikrai gali įdomiai praleisti laiką. O kas gero yra rungtynėse, kur didžiausia pramoga prieš jas yra žiūrėti, kaip laistoma dirbtinė danga ir stebėti, ant kurio čia sektoriaus koks dekalitras bus išlaistytas?
2. PREKYBOS TAŠKAI. Vakar pagaliau prekeiviai susizgribo, kad galbūt reikia išnaudoti tai, kad vienoje vietoje bus penki tūkstančiai žmonių, iš kurių dalis norės vandens, alaus, giros, kolos, keptos duonos ir atsirado daugiau prekybos taškų, nei įprastai (jaučiuosi ir pats kiek prie to prisidėjęs, nes rašiau „Žalgiriui“, prašiau, kad kažkaip spręstų tą problemą), nes praėjusiose rungtynėse, kuriose buvo perpus mažiau žmonių, stovėti eilėje prie prekybos taškų dvidešimt minučių dar buvo geras rezultatas. Aš, pavyzdžiui, rungtynėse su „Vaduz“ pagalvojau, kad reikėtų išgerti kokį vieną alaus, visgi kitą dieną į darbą eiti nereikės, nuėjau ten pirmo kėlinio pabaigoje, stojau į eilę, antro kėlinio pradžioje nusibodo ir išėjau atgal į vietą. Per tą laiką (apie 25-30 min) nuėjau iki trijų metrų eilėje.
3. APSAUGA. O čia – linksmiausias ir liūdniausias dalykas, vakar nutikęs futbole. Tiesa, nepamenu, kada tai mačiau paskutinį kartą. Kai į vieną vietą sueina daug vyrų, žiūrinčių futbolą ir turinčių nuomonę, kartais kyla konfliktai. Vakar kažkas panašaus nutiko ir RB sektoriuje, visai netoli nuo ten, kur sėdėjom mes – tik pamačiau į viršų lekiančias kepuraites, tada visas sektorius atsistojo ir stebėjo, kaip du visai stambūs ir gerai sudėti vyrai daužo vienas kitą. Smūgiai buvo neblogi, gynybos nedaug. Visi žiūrėjo, apsauga irgi. Apsaugos bendrovės „Argus“ (ji, beje, priklauso Romualdui Jonaičiui, Klaipėdoje žinomam futbolo veikėjui, kuris paskutiniu metu labai neršia) darbuotojas, atrodantis kaip antrakursis iš komfako (nieko neturiu prieš antrakursius ir komfaką, jis tiesiog ten labai netiko) tik bejėgiškai stebėjo, kaip vyrai mušasi. Jungtinės Tautos turi didesnę galią kariniuose konfliktuose, nei jis turėjo šitose muštynėse. Atėjo dar vienas apsaugos darbuotojas, kiek stambesnis ir tvirtesnis, bet ir jis ne kažką sugebėjo padaryti. Viskas baigėsi taip, kad gerai sudėtas bičiulis vieną iš muštukų nusivedė. Skaičiau vieną komentarą iš arčiau sėdėjusių, kad nukentėjo ir vienas, visiškai nesusijęs asmuo, atėjęs į mačą su dukra. Ar jis norės ateiti dar kartą? Tai aišku! Kas nenorėtų atsitiktinai prasileisti stadione, matydamas, kad apsaugos darbuotojas sutrikęs taip pat, kaip ir tu.
4. PIRMA EILĖ. LFF stadione absoliučiai blogiausios vietos yra tos, kurios yra arčiausiai aikštės – kokios pirmos trys eilės yra taip žemai, kad einantys į savo vietas žmonės visada blokuoja tiems vaizdą, kas ten sėdi. Žinant, kokios eilės prie įėjimo ir kokios prie prekybos taškų, nusipirkęs bilietą į pirmą eilę esi garantuotas, kad per rungtynes netrukdomas matysi kokias dvidešimt minučių aikštės, nes žmonės prieš tavo akis vaikščios nuolat.
5. IŠĖJIMAS. Išėjimas iš renginio prieš laiką yra mūsų paveldas kartu su sutartinėmis, kryždirbyste ir dainų šventėmis. Nors pirmosios kregždės iš stadiono skrido jau pirmojo kėlinio pabaigoje dėl rezultato, tikrai masinė migracija prasidėjo po ketvirtojo įvarčio aštuoniasdešimtą minutę, nors net ir prie teigiamų rezultatų kartojasi tas pats. Aš nekalbu apie tai, kad galbūt reikėtų padėkoti komandai už sezoną Europoje, galit ir nedėkoti, bet jeigu kartą per metus ateinate į mačą, tai gal galite palaukti ir tas penkiolika minučių... Kita vertus, sunku ką nors sakyti, kai išeiti iš 5 tūkst. vietų stadiono užtrunka kokias dvidešimt minučių, nes yra viso labo du išėjimai R tribūnoms, o jose sėdi liūto dalis visų žiūrovų.
6. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA. Jeigu reikėtų rinktis būsimos didelės tragedijos Lietuvoje vietą, tai aš įsivaizduoju LFF stadioną – nežinau, kaip jis praeina bet kokį priešgaisrinį sertifikavimą, nes, neduokdie, kilus kokiam nors gaisrui ar panikai R tribūnose, vienintelis, kiek patikimesnis būdas nemirti, būtų šokti tiesiai į aikštę. Bet žinant, kad ten danga sintetinė ir kažkiek degi – ar tikrai čia geriausias variantas? Prie išėjimo niekaip nepraeisi. LFF stadionas yra tiksinti bomba.
Aš vakar vienu metu net kiek džiaugiausi, kad Lietuvoje žmonės taip retai vaikšto į futbolą, nes, įsivaizduokit, o jeigu taip kiekviename mače! Eisiu, va, sekmadienį į mačą su viena Kauno komanda, kur pasivadinusi taip pat, kaip to miesto krepšinio klubas ir esu tikras, kad turėsiu visą sektorių vien sau, kas yra neregėta prabanga.
Žodžiu, šūdai ir tamsa. Šitaip nemylėčiau futbolo, gyvenime neičiau į tą stadioną.
Bonus faktas: buvo žmonių, kurie mokėjo už bilietą po 35 EUR, pirkdami iš oficialių platintojų, ir gavo viską, ką aš čia aprašiau.
Antras bonus faktas: rugsėjį šitame pačiame stadione susitiks Lietuva ir pasaulio čempionate dalyvavusi Serbija. Spėkit, kiek iš šitų pačių punktų bus galima tiesiog copypastint po to mačo", - rašė P.Ambrazevičius.
Norite išsakyti savo nuomonę? Siųskite laiškus el. paštu [email protected]
