© E. Žaldario nuotr.
„Žalgirio“ bendruomenės vakare palydint jubiliejinį sezoną komanda susitiko su aistruoliais, kartu dalyvavo viktorinoje, o mintimis apie metus pasidalino klubo vadovė Vilma Venslovaitienė ir treneris Vladimiras Čeburinas.
Šventinis vakaras „Action by Apollo“ pramogų centre prasidėjo gausiai susirinkusiems aistruoliams renkant parašus ant savo marškinėlių, vėliavų, nuotraukų, jauniesiems – ant „Žalgiriečio“ pasų. Visi norintys galėjo nusifotografuoti su komandos žaidėjais, treneriais.
Visi dalyviai buvo pakviesti dalyvauti interaktyvioje viktorinoje, kur atsakinėjo į įvairius klausimus apie 2022 metų sezoną, komandos žaidėjus, statistinius ir istorinius faktus, įdomybes. Viktorinoje aktyviai azartiškai rungėsi patys žaidėjai – pirmąsias vietas užėmė vartininkas Edvinas Gertmonas, Petaras Mamičius ir Donatas Kazlauskas. Visgi atributikos prizai atiteko geriausiai pasirodžiusiems trims komandos gerbėjams.
Atskirai „Žalgirio“ atstovai padėkojo komandos aistruolių bendruomenėms – šiemet kartu su „Pietų IV“ tai pat ryškiai buvo matomas „Žaliai Baltas Vilnius“ ir „Centrinė tribūna“. Šių grupių atstovams atiteko marškinėliai su komandos žaidėjų parašais.
Renginį vainikavo jubiliejinis tortas, tačiau prieš tai susirinkusieji ir internetinės transliacijos žiūrovai išgirdo klubo direktorės bei trenerio mintis apie sezoną, galėjo užduoti klausimus.
Išsvajotas tikslas
V. Venslovaitienė prisiminė, jog pradėjus „Žalgirio“ atgimimo projektą mažai kas tikėjo, jog įmanoma patekti į grupių varžybas. Po klubo atsikūrimo per dešimt metų sugrįžus į Europos turnyrus „Žalgiris“ ženkliai pakilo UEFA klubų reitinge ir šiuo metu jame užima 129 poziciją.
Pasiekti ją padėjo ir išsvajotas tikslas – „Žalgiris“ pirmasis iš Lietuvos klubų pateko į grupių varžybas.
„Tai buvo svajotas lauktas sezonas, tikėtas kad toks bus. Labai sunkus, bet pas nuostabiausias sezonas. Buvo nenormalus krūvis, labai daug emocijų, daug rungtynių, daug darbo. Bet stebuklai paprastai nesidaro. Visada komandai sakiau – stebuklus gali daryti tik tie, kurie atiduoda visą save, visą širdį, tikėjimą, laiką, mintis, protą. Tada ir Dievas padeda. Kas galėjo patikėti kad tai įvyks? Esu labai laiminga, kad tai ką tikslingai dėliojome, tai pasiteisino“, – sakė ji.
„Žalgirio“ direktorė dėkojo ne tik žaidėjams, ir treneriams, bet ir pažymėjo nematomą „komandą“ – klubo personalą ir visus žalgiriečių šeimos narius, partnerius.
„Aistruoliai mato tik komandos žaidimą, bet kad komanda išeitų į aikštę dirba žmonės už aikštės. Noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie daro stebuklus, kaip ir komanda. Kiek keliavome po Europą, ten dirba labai daug žmonių, o mes su tuo ką turime darėme su širdimi, tikėjimu, meile ir pasiekėme nuostabius rezultatus, atsiliepimai buvo patys geriausi. Mes neturime tokių didelių biudžetų kaip varžovai, su kuriais susidurdavome. Bet tuo saldžiau ir maloniau, kad tai pavyko padaryti. Taip pat noriu padėkoti klubo žaidėjų, administracijos, trenerių šeimoms, visiems rėmėjams, Vilniaus miesto savivaldybei. Be jų nebūtume ten kur esame“, – kalbėjo V. Venslovaitienė.
Padėjo pagrindus prieš sezoną
Treneris Vladimiras Čeburinas kalbėdamas apie komandos sezoną pažymėjo, kad pagrindai tam padėti praėjusių metų pabaigoje kartu su direktore atliekant komandos komplektaciją ir ruošiantis ilgam maratonui.
„Didelį darbą nuveikėme prieš šiuos metus, po praėjusio žygio Europoje. Išanalizavome mūsų veiksmus, žaidimą. Tai ką darėme gerai, kas nepavyko. Tada ruošėmės šiems metams. Daug dirbome kaip surinkti tokią komandą, ieškodami kokiu keliu eiti kad pasiekti tikslą. Nusprendėme kad būtina gilesnė sudėtis. Tiek dėl konkurencijos, tiek dėl rotacijos. Sezonas ilgas, pernai sužaidėme 50 rungtynių. Šiemet dar daugiau, bus 56 rungtynės. Tad komplektaciją pradėjome pernai gruodį, daug įvertinome žaidėjų kandidatūrų. Džiaugiuosi kad esminių klaidų nepadarėme, žaidėjai pritapo prie komandinės dvasios, prie Žalgirio tradicijų. Todėl jubiliejiniais metais turime tokius pasiekimus. Kada jau patikėjau, kad galime? Kai pamačiau kad žaidėjai tiki mumis, ir mes jais. Komanda parodė dvasią, solidarumą ir supratimą kaip žaisti gerą futbolą.“
Treneris užsiminė, kad papildymo bus ieškoma, tačiau prioritetas būtų išlaikyti esamą komandos branduolį: „Žinoma, norėtųsi stiprinti visas grandis. Žengti žingsnį į priekį. Visi žaidėjai supranta kad tai neišvengiamybė. Tačiau su šitais vyrais norėčiau eiti ir toliau.“
UEFA premijos
Sėkmingas pasirodymas Europoje leido „Žalgiriui“ užsitikrinti ir pajamas iš UEFA, kokių dar nėra pavykę gauti iki šiol. Visgi patekus į grupių etapą keitėsi ir matematika, kuri anksčiau būdavo kitokia.
Dalyvaudamas Čempionų lygos atrankoje, kaip ir pernai, „Žalgiris“ galėjo tikėtis mažiausiai 810 tūkst. eurų pajamų. Šią sumą sudarytų 260 tūkst. išmoka čempionui, kuris nepatenka į grupių etapą, dar 350 tūkst. iš kovos pasitraukus Konferencijų lygos antrajame atrankos etape (bendrai 510 tūkst.), taip pat už dalyvavimą kiekviename atrankos etape (tokių būna bent du) skiriami po 100 tūkst. eurų. Šie pinigai buvo įtraukti ir į klubo planuojamą minimalų biudžetą, kuris siekė 2,6 mln. eurų.
Visgi patekus į grupių varžybas didėjo ir premijos: grupių etapo dalyviui skiriama bazinė 2,94 mln. išmoka (tačiau neskiriami minėti 260 ir350 tūkst.), po 100 tūkst. eurų už keturis atrankos etapus ir reitingo premija – „Žalgiris“ kaip 22 vietą tarp 36 Konferencijų lygos komandų pastarojo dešimtmečio UEFA reitinge užimantis klubas uždirbo 489 tūkst.
Už rezultatus grupių etape klubas uždirbs 832 tūkst. eurų – po 500 tūkst. skiriama už pergalę, o 166 tūkst. už lygiąsias, kurias pavyko pasiekti dukart.
Tam tikros nežymios sumos dar galima tikėtis už rinkos mokestį (market pool), tačiau galutinė suma paaiškės tik kitąmet, o pirminė išmoka siekia 2 tūkst. eurų.
Tad bendrai už sezoną iš UEFA klubas gaus daugiau nei 4,66 mln. eurų pajamų. Lyginant su minimaliu biudžetu, sėkmingas pasirodymas UEFA turnyruose leis biudžetą padidinti apie 3,85 mln. eurų.
Padidėjus UEFA rungtynių skaičiui išaugo ir išlaidos, kurias klubas pristatys kitų metų pradžioje atlikus finansinį auditą.
Tikslas – stadionas
Nepaisant to, „Žalgiriui“ išlieka viena opi problema – stadiono tarptautinėms rungtynėms ir savos bazės klausimas.
Paklausta apie infrastruktūrą, V. Venslovaitienė pabrėžė, jog vieno didesnio stadiono Lietuvoje neužtenka ir išreiškė tikėjimą, kad Vilniuje jau greitai bus pastatytas naujas stadionas, kuriame galės komfortabiliai apsilankyti aistruoliai. Klubas taip pat siekia ir įgyti savo bazę. Kaip vienas iš variantų svarstomas LFF stadionas.
„Tai mūsų svajonė, kurią turiu kaip tikslą. Tai yra būtina, norint kad klubas progresuotų, keltų tikslų auginti žaidėjus. Dabar tam trūksta sąlygų, kokia yra kasdienybė Europoje. Dabar treneriai atiduoda savo širdį, bet reikia sąlygų treniruotėms, taktikai, geresniam kokybiniam lygmeniui. Nesakau kad dabar blogai, bet reikia siekti geriausių dalykų. Toks yra tikslas ir padarysiu viską kad tai įvyktų“, – sakė „Žalgirio“ direktorė.
Komandos aistruoliai teiravosi, ar „Žalgiris“ neplanuoja žaisti kontrolinių rungtynių su stipresnėmis užsienio komandomis. V. Čeburinas pabrėžė, kad tam trūksta ir sąlygų, ir nėra palankus dabartinis labai intensyvus grafikas – šiemet „Žalgiris“ sužais rekordiškai daug, net 56 rungtynes. Iš jų 36 – šalies čempionate.
„Tikiuosi, atsiras infrastruktūra, kur galėsime priimti stipresnes komandas, kad jie su malonumu atvyktų žaisti. Pas mus labai intensyvus grafikas. Šių metų čempionatą planavome baigti anksčiau, bet nepavyko. Rasti laiko kontrolinėms rungtynėms sunku. Kita vertus, manau kad A lygoje yra taip pat gero meistriškumo komandų, jos sustiprėjo“, – kalbėjo treneris.
Padėka aistruoliams
Pabaigoje jis ir klubo vadovė dar kartą dėkojo už palaikymą gerbėjams.
„Ačiū visiems aistruoliams kurie sukuria nuostabią atmosferą stadione. Visur Europoje girdėjome ir matėme savo aistruolius – kituose miestuose, tribūnose, namų rungtynėse. Jie visada buvo su mumis. Labai ačiū jiems už tai“, – sakė V. Čeburinas.
„Jie yra svarbiausi komandai. Komanda juos jautė, girdėjo. Jie buvo matomi Europoje. Jie buvo nuostabūs. Galima dėkoti kiekvieną kartą, bet jie to verti“, – pridūrė V. Venslovaitienė.
