P. Golubickas: „Su dideliu darbu, noru ir užsispyrimu pasieksiu užsibrėžtą tikslą“

Laureate tapusi jaunoji puolėja Rimantė Jonušaitė tikino, kad tą sykį svarstė apie galimą pergalę, tačiau per daug arti tokių minčių nesileido.

„Na, pernai apdovanojimas buvo tikrai gana netikėtas. Gal buvo mintis, kad man pavyks laimėti, bet tikrai nesitikėjau to šimtu procentų. Bet labai džiaugiuosi, kad buvau įvertinta.

Sulaukiau tikrai nemažai sveikinimų iš aplinkos ir buvau maloniai nustebinta“, – pasakojo Šiaulių „Gintros–Universiteto“ atakų lyderė.

Tuo tarpu Paulius Golubickas, geriausiojo įvertinimo sulaukęs vaikinų grupėje, jį užsitarnavo sėkmingu žaidimu Marijampolės „Sūduvoje“.

Ten jis su komanda laimėjo visus vietinius trofėjus, buvo svarbia komandos dalimi ir, patraukęs užsienio komandų dėmesį, išvyko į Kroatiją ir prisijungė prie „HNK Gorica“ komandos.

Jis, priešingai nuo R. Jonušaitės, tikino, kad tada iškovotas apdovanojimas jam didele staigmena netapo.

„Labai nenustebino, jog buvau išrinktas geriausiu jaunuoju futbolininku. Turėjau gerą sezoną kartu su komanda, tad vėliau ir buvau už tai įvertintas”, – teigė jis.

Paklaustas apie tai, ką toks apdovanojimas nusako apie įdėtą darbą, futbolininkas visų pirma išskyrė visos komandos žaidimą, kuris ir leido jam atsiskleisti gražiausiomis spalvomis.

„Futbolas yra komandinis žaidimas, už tai turėčiau dėkoti ir komandai, ir sirgaliams, ir visiems palaikiusiems. Buvo smagu ir džiugu laimėti apdovanojimą, bet didelės įtakos mano tolimesniam atsidavimui futbole tai neturi.

Stengiuosi kiekvienais metais judėti į priekį, dirbti tikslingai ir nežiūrėti atgal. Tikslai yra kur kas aukštesni”, – atviravo futbolininkas.

O ar toks apdovanojimas jauniems žaidėjams gali pridėti papildomo spaudimo išlaikyti kartelę ir siekti dar geresnių rezultatų? R. Jonušaitės teigimu, tai parodė, jog ji turi stengtis dar labiau ir dar aukščiau iškelti savo žaidimo lygį.

„Kažkiek spaudimo man tai asmeniškai pridėjo, tarsi parodė, kad turiu stengtis toliau, turiu rodyti dar geresnį savo žaidimą lyginant su tuo, koks jis buvo.

Per praeitus metus gavau dar daugiau patirties ir futbolo prasme, ir psichologiškai, tad tikiuosi, kad ji padės ir tolimesnėje mano karjeroje“, – sakė snaiperė.

Panašu, kad futbolininkei tas minėtas spaudimas per daug sunkumų nesukėlė – ji praėjusiame sezone dar labiau pagerino savo asmeninį sezono rezultatyvumo rekordą ir su 48 įvarčiais tapo rezultatyviausia čempionato futbolininke bei geriausia moterų A lygos puolėja.

Natūralu, kad, demonstruodama tokius rezultatus, ji ir vėl pretenduoja tapti geriausia jaunąja metų žaidėja. O ar pačios žaidėjos galvoje sukasi mintys apie norą iškovoti šį apdovanojimą dar kartą?

„Pagalvoju, aišku, manau, kad kiekvienas norėtų laimėti tokius apdovanojimus. Tokie įvertinimai tikrai motyvuoja ir duoda didelę paspirtį toliau tobulėti bei judėti pirmyn“, – mintimis dalinosi sportininkė.

Tuo tarpu P. Golubickas turėjo kitokią nuomonę – šis tikino, kad, tapęs geriausiu jaunuoju metų žaidėju, papildomos įtampos nepajautė.

„Spaudimo tai tikrai neprideda. Kiekvieną sezoną stengiuosi būti geresniu negu prieš tai. 2020 metais tai pavyko įgyvendinti ne visiškai, bet savęs negraužiu ir žinau, kad su dideliu darbu, noru ir užsispyrimu pasieksiu užsibrėžtą tikslą”, – pasakojo futbolininkas.

Kaip ir R. Jonušaitė, P. Golubickas tikino pagalvojantis apie pergalę šioje nominacijoje ir antrą kartą, tačiau pripažįsta, jog savo šansus šį kartą vertina kiek prasčiau nei prieš metus.

„Neslėpsiu, jog norėtųsi tą triumfą pakartoti, tačiau šiais metais to tikrai tikiuosi mažiau. Jeigu lygintume pastaruosius du sezonus, tai puikiai suprantame koks skirtumas yra tarp jų.

Bet visa tai praeityje ir net neabejoju jog ateinanti sezono dalis bus geresnė ir kokybiškesnė”, – vylėsi futbolininkas.