Iki A lygos sezono pradžios liekat vis mažiau laiko, Lietuvos futbolo klubai tęsia sudėties komplektavimo darbus. Marijampolės „Sūduva“ nėra išimtis. Tarpsezoniu Marijampolės komandą papildė jau šeši futbolininkai. Vienu iš naujųjų „Sūduvos“ žaidėjų – iš Ukmergės kilęs Ovidijus Verbickas. Keletą pastarųjų sezonų vienu Klaipėdos „Atlanto“ lyderiu buvęs 23-ejų saugas pasibaigus 2016 metų sezonui nusprendė ieškoti kitos karjeros stotelės.
„Sūduvos“ naujoko gyvenime futbolas atsirado ne be priežasties. O. Verbicko tėtis taip pat buvo futbolininkas, todėl pavyzdžio futbolo aikštėje ilgai ieškoti nereikėjo. Dar vaikystėje futbolininkas nusprendė vardan šios sporto šakos persikelti gyventi į Vilnių, o vos sulaukęs pilnametystės jis išvyko į Rusiją.
„Vaikystėje vyko salės futbolo žiemos pirmenybė. Esu ukmergiškis, todėl visuomet tekdavo žaisti toje pačioje grupėje su Vilniumi. Vienose pirmenybėse žaidėme prieš trenerio Viktoro Osetrovo komandą ir laimėjome 4:2, o aš pelniau visus 4 įvarčius. Tuomet šis treneris po rungtynių priėjo ir pakvietė su Vilniaus komanda važiuoti į turnyrus, kuriuose taip pat man sekėsi gerai. Vėliau treneris pakvietė į Vilnių, kad treniruočiausi kartu su šia komanda.
Persikėliau į Vilnių, kuomet man buvo 10 metų ir gyvenau pas trenerį. Sulaukęs 16 metų amžiaus, su Lietuvos jaunučių rinktine išvažiavau į turnyrą Minske, įmušiau du įvarčius Ukrainai ir taip patraukiau Sankt Peterburgo „Zenit“ dėmesį. Ši komanda vis kviesdavo į treniruočių stovyklas, turnyrus, tačiau buvau dar per jaunas, kad galėčiau žaisti Rusijoje. Žadėjo mane stebėti iki 18 metų amžiaus, o sulaukęs šio amžiaus gavau pasiūlymą pasirašyti sutartį, kuriuo pasinaudojau“, – pasakojo naujasis „Sūduvos“ futbolininkas.
Išvykus į užsienį O. Verbicko laukė sunkumai. Laikui bėgant, problemų kildavo vis mažiau, o futbolininkas Rusijoje jautėsi vis geriau.
„Sunkiausia buvo tai, jog mano rusų kalba nebuvo gera. Negalėjau laisvai susišnekėti, tačiau vėliau „persilaužiau“. Taip pat tai buvo mano pirmasis kartas, kuomet visiškai atitrūkau nuo tėvų, bet palaipsniui viskas susidėliojo į savo vietas. Pradžioje gyvenau akademijoje, daug žaidėjų pažinojau, jie man padėjo ir viskas buvo gerai“, – apie sunkumus išvykus į užsienį pasakojo O. Verbickas.
Išvykęs į Rusiją saugas susidūrė ne tik su kita kultūra, tačiau ir kitokia futbolo filosofija, treniruotėmis. Prie visų pasikeitimų futbolininkas privalėjo prisitaikyti: „Rusijoje daug dirbdavome ties taktiniais žaidimo aspektais, buvo akcentuojamas fizinis pasiruošimas, turėdavome daug treniruočių stovyklų. Atvažiavus iš Lietuvos buvo labai sunku „persilaužti“, treniruotėse būdavo tikrai nelengva. Iš Rusijos sugrįžus į Lietuvą buvo dar sunkiau, teko pratintis prie vyrų futbolo.“
Išvykęs į vieno didžiausių Rusijos klubų akademiją O. Verbickas susidūrė ir su milžiniška konkurencija. Pats futbolininkas pasakoja, kad esant didesnei konkurencijai pats žaidėjas sparčiau tobulėja.
„Aš manau, kad kuo didesnė konkurencija, tuo greičiau tobulėji. Jei nori žaisti, turi daug dirbti, stengtis įrodyti, kad esi vertas žaidimo minučių, todėl ir tobulėji greičiau“, – kalbėjo ukmergiškis.
„Sūduvos“ naujokas pateko į „Zenit“ dublerių komandą, buvo vienas jos lyderių bei kapitonas, tačiau po trejų metų praleistų Rusijoje O. Verbickas sugrįžo į Lietuvą. Siekiant, kad futbolininkas kuo greičiau adaptuotųsi prie vyrų futbolo, šis buvo paskolintas Klaipėdos „Atlantui“.
„Aplinkybės taip susidėliojo, kad man jau reikėjo „pereiti“ iš jaunių į vyrų futbolą. Tuomet „Atlanto“ treneris Konstantinas Sarsanja susitarė su „Zenit“, kad mane išnuomotų, ir sezoną praleidau Klaipėdoje. To sezono metu sėkmingai pavyko prisitaikyti prie vyrų futbolo, įmušiau nemažai įvarčių.“
Sezoną praleidęs uostamiestyje 178 centimetrų ūgio futbolininkas buvo paskolintas Ispanijos trečioje lygoje rungtyniaujančiai „Marbella“ ekipai. Pusę metų Ispanijoje praleidęs O. Verbickas čia patyrė įvairios patirties.
„Į Ispaniją aš atvažiavau sezono viduryje. „Marbella“ komanda jau buvo sukomplektuota ir neblogoje formoje. Mano perėjimo dokumentai buvo tvarkomi ilgai, todėl kurį laiką negalėjau žaisti. Vasario viduryje, sutvarkius visus dokumentus, aš dar nebuvau pilnai pasiruošęs rungtyniauti, bet treneris išleido mane į aikštę mače su stipriausia lygos komanda. Tas rungtynes pralaimėjome 5:0 ir dėl šio rezultatą treneris kaltino mane. Dirbant šiam futbolo specialistui daugiau žaidybinio laiko negavau. Tik pasikeitus trenerių personalui vėl pradėjau gauti žaidybinio laiko“ – apie sunkumus saulėtoje Ispanijoje pasakojo saugas.
Praėjęs sezonas saugui buvo įsimintinas. O. Verbickas kovo mėnesį debiutavo Lietuvos nacionalinėje rinktinėje, o sezono pabaigoje buvo išrinktas geriausiu ketvirtojo rato A lygos futbolininku.
„Kad ir koks sezonas būna geras, randi aspektų, kurie galėjo būti dar geresni. Jei turi sėkmingą sezoną, stengiesi, kad ateinantis būtų dar sėkmingesnis. Asmeniškai esu patenkintas praėjusio sezono pabaiga, todėl tikiuosi, kad 2017 metų sezonas visas bus toks, kokia buvo praėjusio čempionato pabaiga“, – pozityviai apie ateitį pasakojo O. Verbickas.
„Klaipėdoje viskas pradėjo darytis monotoniška. Tokios pačios treniruotės, viskas kartodavosi, todėl nusprendžiau, kad metas pakeisti aplinką. „Sūduva“ pakvietė mane, svarsčiau gana ilgai šį variantą, bet galiausiai nusprendžiau atvykti čia ir tobulėti Marijampolėje“, – apie priežastis paskatinusias ieškoti kitos karjeros stotelės pasakojo kovingas saugas.
fksuduva.lt
