Nuomonė: Pirmoji Pasaulio čempionato savaitė

2006-06-17 14:54 © Eurofootball.lt

Baigėsi pirmoji 2006 metų Pasaulio futbolo čempionato savaitė. Vokietijoje vykstančiame stipriausių pasaulio rinktinių turnyre įpusėjo grupės varžybos – patys smalsiausi ir aktyviausi futbolo mėgėjai jau galėjo bent kartą išvysti visas pirmenybių dalyves ir susidaryti savo nuomonę dėl jų galimybių tolesniuose mačuose. Pažiūrėkime, kokias išvadas ir prognozes galima būtų padaryti prabėgus pirmajai savaitei. Ką gi galima pasakyti apie čempionato pradžią? Galima drąsiai teigti, kad pirmoji turnyro savaitė nenuvylė. Nenuvylė ne tų žmonių, kurie tikėjosi pamatyti įspūdingą gausų sirgalių būrį visame pasaulyje turinčių Brazilijos ar Anglijos rinktinių pasirodymą, bet tų futbolo mėgėjų, kuriems už savo mėgstamos ekipos žaidimą buvo svarbesnis įdomus ir gražus žaidimas visų rungtynių metu. Tiesa, atidarymo mačas galbūt pakėlė "kartelę" kiek per aukštai, nes Vokietijos ir Kosta Rikos susitikime galėjome pamatyti ne tik įvarčių gausą, bet ir puikius smūgius bei permainingą ir intriguojančią kovą, tačiau sunku būtų ginčytis su tuo, kad gražaus atakuojančio futbolo šventė tęsėsi ir toliau – nuo senų laikų klijuotų gynybinio ir pragmatiško žaidimo "etikečių" atsikratė ne tik vokiečiai, bet ir Italijos rinktinė, kitos komandos taip pat neleido nuobodžiauti. Apskritai per visas rungtynes daug įvarčių įmušta nebuvo, bet smūgių buvo tikrai įspūdingų – prisiminkime tą pačią Torsteno Fringso "bombą" iš toli pirmajame mače, neatremiamus Phillipo Lahmo, Tomašo Rosickio, Timo Cahillo, Kaka, Steveno Gerrardo, Bakary Kone šūvius, realizuotus Lee Chun-Soo ir Robino van Persie baudos smūgius, atakas po kurių pasižymėjo Fernando Torresas, Estebanas Cambiasso ir t.t. Taigi dar net neįpusėjus čempionatui jau turime daugybę pretendentų į gražiausio turnyro įvarčio titulą. Mėgstantys staigmenas irgi neliko nuvilti – garsesnius varžovus gerokai pasinervinti privertė ir neutralių žiūrovų simpatijas pritraukė mažytės Karibų jūros valstybės Trinidado ir Tobago atstovai. Visgi kaip ir dar viena skeptikų prognozes neigianti debiutantė Angola, tai nėra komanda, kuria galima vadinti "juoduoju arkliuku", galinčiu pasiekti svaresnių rezultatų ir kovoti dėl prizinių vietų – naudojant pagarsėjusią frazę, tai visiems "trijų žirnių" prie vartų "neužkasi". Apskritai, kitų tokių nustebinusių ekipų daugiau neatsirado, nes daugelyje susitikimų nugalėjo favoritai. Prie netikėtų rezultatų kol kas dar būtų galima priskirti Ekvadoro pergales įtikinamomis persvaromis ir tai, kad G grupėje po pirmųjų mačų pirmauja ne Prancūzija, o Pietų Korėjos rinktinė, bet ir tai galima būtų vertinti labiau kaip laikiną reiškinį. Tiek futbolo specialistus, tiek fanus iki šiol labiausiai nuvylė Prancūzija – 1998 metų Pasaulio čempionai nesugebėjo įveikti Šveicarijos, o Liliano Thuramo, Zinedine‘o Zidane‘o ar Patricko Vieira žaidimas patvirtino, kad jų geriausios dienos jau praeityje. Nelabai sėkmingai čempionatas klostosi ir dar keletai Europos komandų – nei įvarčio įmušti nesugebėjusios ir blankiai rungtyniavusios Lenkijos bei Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės turės anksti važiuoti namo, jei savo žaidimo sustyguoti nesugebės tokio likimo gali sulaukti ir Ukrainos rinktinė, tuo tarpu Švedija į kitą etapą greičiausiai pateks tik dėl dramatiškos pergalės prieš Paragvajų. Vis dėlto kaip ir serbų pralaimėjimai "mirtininkų" grupėje, taip ir po tragiško pasiruošimo čempionatui Lenkijos nesėkmė neturėtų stebinti, tuo tarpu tiek prancūzai, tiek ir ukrainiečiai gali žengti tolyn vien todėl, kad varžovai jų grupėse yra tikrai įveikiami netgi nežaidžiant pilnu pajėgumu. Šiuo atžvilgiu turbūt labiausiai nepasisekė Dramblio Kaulo Kranto rinktinei, kuri nepaisant to, kad abejose savo rungtynėse rungtyniavo prieš tokias komandas kaip Argentina ir Olandija, sugebėjo nepasiduoti po praleistų dviejų įvarčių ir iki paskutinių rungtynių akimirkų siekdama išvengti pralaimėjimo neleido varžovams atsipalaiduoti. Visgi to neužteko pasipriešinti galingiems oponentams ir, kaip bebūtų gaila, neblogai žaidusiems afrikiečiams po grupių varžybų čempionatas baigsis. Tuo tarpu iš "mirtininkų" C grupės į aštuntfinalį patekusios Argentinos ir Olandijos rinktinės savo žaidimu pademonstravo, kad gali nužengti ir gerokai toliau. Ypač sėkmingai pasirodė Jose Pekermano auklėtiniai, kurių žaidimas paliko bene geriausią įspūdį iš visų komandų. Nors argentiniečiai galbūt ir nesugeba taip kūrybingai bei patraukliai žaisti kaip tai daro įsibėgėję brazilai, tačiau be jokios abejonės jie tai daro efektyviausiai – turbūt niekas taip nesugeba tiksliai ir ilgai perdavinėti kamuolio vienas kitam, o sugebėjimu išnaudoti progas šiai ekipai prilygti kol kas irgi niekas nesugebėjo. Solidi gynyba, "juodą" darbą saugų linijoje atliekantys Javieras Mascherano ir Estebanas Cambiasso, preciziški Juano Romano Riquelme perdavimai ir baudos smūgiai, Hernano Crespo tikslumas atakos smaigalyje ir galimybė draskyti varžovų gynybą į aikštę išleidžiant tokius talentingus žaidėjus kaip Lionelį Messi ir Carlosą Tevezą, turbūt padaro Argentiną viena iš pagrindinių pretendenčių nužengti iki pat viršūnės. Gerą žaidimą pademonstravo ir dvi E grupės komandos Čekija ir Italija, o taip pat triuškinama pergale čempionatą pradėjusi Ispanija, bet šioms komandoms norint tęsti savo sėkmingą žygį reiks įveikti keletą barjerų. Čekams gali sutrukdyti dėl traumų atsiradęs puolėjų stygius, nes milžinas Janas Kolleris susižeidė ir gali nežaisti iki ketvirtfinalio, o Milanas Barošas niekaip nepasveiksta. Italų silpna vieta yra krašto gynėjai, o komandos lyderio vaidmenį turintis užimti Francesco Totti nėra atgavęs sportinės formos ir neaišku kaip jam seksis tvarkytis su disciplina, nors iš teigiamos pusės, kaip galima spręsti iš pirmųjų rungtynių, komandos per daug psichologiškai nepaveikė šalyje vykstantis skandalas. Be to, vienai iš šių dviejų komandų kitame etape gali tekti susitikti su Brazilija ir norint išvengti tokio likimo joms greičiausiai reikia žūtbūt stengtis laimėti grupę. Tą padaryti turėtų nesunkiai pavykti Ispanijos rinktinei, kuri jau sutriuškino savo pagrindinę varžovę Ukrainą, bet visgi galima teigti, kad tame susitikime ispanams nemažai šypsojosi fortūna ir dar prastai žaidė varžovai, tad tikrą Luiso Aragoneso treniruojamos komandos pajėgumą galėsime pamatyti tik kai ji susitiks su rimtesniu varžovu, kuriuo nepretenduoja būti nei Tunisas, nei Saudo Arabija. Jeigu neįvyks sensacijų, susitvarkyti su ne itin galingais oponentais G grupėje visgi turėtų ir Prancūzija, tačiau dėl pirmosios pozicijos prancūzams teks dar rimtai pakovoti. Dar vienai grupei rinktinių, kurios nežaidė įspūdingai, bet iš kitos pusės pasiektais rezultatais perdaug ir nenuvylė, reiktų priskirti Braziliją, Anglija ir Vokietiją. Visos trys komandos iškovojo pergales, tačiau savo žaidimu iškėlė daugiau klausimų negu atsakymų. Bene labiausiai į komandą dėtų vilčių nepateisino pasaulio čempionė Brazilija, kuri nugalėjo praktiškai vien atskirame epizode sužibėjusio Kaka individualaus meistriškumo, o ne bendrų pastangų, dėka. Komandinis žaidimas brazilams nesisekė, trūko aštrių reidų kraštais, puolime blankiai atrodė tiek Ronaldo, tiek ir Adriano, nors tai nelabai ir stebina, nes abiem puolėjams savo klubuose sezonas buvo prastas ir teiginiai apie pirmojo numestus kilogramus bei antrojo geresnę psichologinę būseną dėl nuotaikos komandoje atrodo nepadėjo atrasti savojo žaidimo. Laiko tam dar yra, bet tikėtina kad ekipos treneriui Carlosui Alberto Parreirai norint pagyvinti žaidimą teks puolimo grandyje ieškoti kitokių variantų. Panašų galvosūkį turi Anglijos rinktinės strategas Svenas Goranas Erikssonas, nes po traumos sportinės formos nepavyksta atgauti Michaelui Owenui, į vietą startinėje sudėtyje jau pretenduoja traumą išsigydęs Wayne‘as Rooney, tačiau nelengva atsisakyti Peterio Croucho suteikiamų galimybių kovojant dėl aukštų kamuolių. Vis tik daugiausiai problemų anglams kelia ne vien puolimas, o apskritai nesugebėjimas rengti atakas, kas ypatingai buvo pastebima rungtynių prieš Paragvajų antrajame kėlinyje, ir toks progų neišnaudojimas, kokį matėme Anglijos mače prieš Trinidadą ir Tobagą. Daug galimybių mače prieš Lenkiją iššvaistė ir turnyro šeimininkai vokiečiai, bet jų gerbėjus turėtų labiausiai jaudinti gynybos grandis, kuri susitikime prieš ne pačią galingiausią Kosta Rikos komandą praleido du įvarčius. Puolant sekasi geriau, tačiau tokio žaidimo, kokio iš jo buvo tikimasi, kol kas nedemonstruoja jaunasis vokiečių talentas Lukas Podolskis. Tuo tarpu olandai, kurių patys žaidėjai nepaisant iškovotų sunkių pergalių savikritiškai vertino abi žaistas rungtynes, turi naują žvaigždę – rezultatyviu perdavimu ir įvarčiu čempionate jau pasižymėjusi puolėją Robiną van Persie. Pastarasis kartu su Arjenu Robbenu sudaro labai pavojingą "sprogstamąją" jėgą ir, jeigu Marco van Bastenui pavyks išmokyti savo auklėtinius kaip reikia žaisti pirmaujant, ši komanda kovoje dėl pirmosios vietos savo grupėje gali mesti rimtą iššūkį ir pasaulį jau sužavėjusiai Argentinai. Kaip vieną iš priežasčių dėl savo prasto žaidimo antroje rungtynių pusėje ir anglai, ir olandai įvardijo didžiulį karštį Vokietijoje, ir to neigti turbūt negalima – abi komandos pirmąsias dvi rungtynes žaidė dieną, kai kepino negailestinga vasaros saulė. Tačiau tai be jokios abejonės veikia tiek vieną, tiek kitą aikštėje esančią vienuolikę, ir suveikia kitas faktorius, tai yra nuovargis po ilgo sezono klubiniame futbole. Daugelis garsiausių Brazilijos, Anglijos, Prancūzijos rinktinių žaidėjų atstovauja komandoms, kurios dažniausiai kaunasi dėl aukščiausių titulų trijuose frontuose, tad jiems tenka atiduoti daugiau jėgų negu silpnesnių klubų futbolininkams. Nors FIFA šiemet stengėsi leisti žaidėjams kiek įmanoma daugiau pailsėti po sezono, atrodo tai ypatingai nepadeda. Pavyzdžiui Dramblio Kaulo Kranto gynėjai Kolo Toure ir Emmanuelis Eboue nedemonstravo tokio puikaus žaidimo kaip klubuose, nes jie atostogų beveik neturėjo – jiems teko sausį dalyvauti Afrikos Nacijų taurėje, o su "Arsenal" pasiekė finalą Čempionų lygoje. Galima spėti, kad į tai atsižvelgė ir rinktinių sudėtis rinkęsi treneriai, ypatingai J.Pekermanas ir M.van Bastenas, kurie atsisakė žvaigždžių ir į ekipas pakvietė ne tokius garsius, jaunesnius bei daugiau jėgų išsaugojusius žaidėjus. Bent jau iki šiol tai turėjo pasiteisinti, tiesa reikia pripažinti, kad tokiame turnyre labai svarbi ir patirtis, kuri bus ypatingai naudinga kai prasidės lemiamos kovos atkrintamosiose varžybose. Kaip bebūtų, prognozuoti čempionato prizininkus žaidžiant tokio lygio komandoms yra labai sunku, tačiau neabejoju, jog mūsų dar laukia daug gražios ir intriguojančios kovos. Jo didenybės Futbolo karštligė pasaulyje tęsiasi – tuo toliau ir mėgaukimės, visiems futbolo gerbėjams linkiu daug nepamirštamų akimirkų! Ši nuomonė nebūtinai sutampa su bendra EuroFootball.lt nuomone. Jei sutinkate/nesutinkate, galite išreikšti savo mintis siųdami straipsnius adresu [email protected]