Apie neįtikėtinas vakarykštes Čempionų lygos pusfinalio rungtynes tarp "Liverpool" ir "Barcelona" ekipų savo nuomonę socialiniame tinkle išreiškė žurnalistas Nerijus Kesminas.
"Stebuklas „Anfield“ stadione įvyko. „Liverpool“ treneris Jurgenas Kloppas nepadarė to, ką prisipažino tikėjęsis padaryti prieš atsakomąsias UEFA čempionų lygos rungtynes su „Barcelona“ – „gražiai pralaimėti“. „Liverpool“ nepralaimėjo. Pergalė 4:0 po nesėkmės 0:3 išvykoje atvėrė LFC vertus į finalą, vyksiantį Madride pirmą kalendorinės vasaros dieną.
Vakarykščių rungtynių Liverpulyje futbolo sirgaliai turbūt nepamirš iki kito pasaulinio tvano arba naujo branduolinio karo. Kurį vakaro didvyrį turėtume vadinti pagrindiniu stebuklo kūrėju?
J.Kloppas? Geras pasirinkimas, bet trenerio sprendimus šįkart labiau lėmė ne jo paties norai, o žaidėjų traumos, patirtos prieš rungtynes arba joms jau vykstant. Erdvės fantazijai beveik neliko, o faktą, kad „Liverpool“ nuožmiai spaudė varžovus visoje aikštėje labiau lėmė tai, jog kitų variantų Anglijos komanda neturėjo.
Divockas Origi? Nenuilstamas darbas visas 90 minučių, du įvarčiai, vienas jų – pergalingas. Puolėjas puikiai pasinaudojo šansu, kurį gavo todėl, kad žaisti negalėjo Mohamedas Salah ir Roberto Firmino, bet jis – žaidėjas priklausomas nuo tų, kurie jam kūrė progas – Jordano Hendersono, Trento Alexanderio Arnoldo.
Georginio Wijnaldumas? Jo niekas nebūtų leidęs į aikštę jau nuo antrojo kėlinio pradžios, jei ne Andrew Robertsono trauma ir, istorija, manytina, būtų buvusi kitokia. Tačiau nepaneigsi, kad G.Wijnaldumas, kaip ir D.Origi, ryžtingai griebė savo laimės paukštę už uodegos – per tiek laiko, per kiek jis įmušė dukart, kiaušinis nespėtų išvirti.
Vertinant visumą, superdidvyriai šįkart vis dėlto buvo ne jie. Kas? Alissonas. Vartininkas, kuris negalėjo praleisti, nes įvartis į jo vartus neabejotinai būtų reiškęs turnyrinę „Liverpool“ mirtį. Nuo to, kad brazilas tai žinojo, psichologiškai jam buvo tik sunkiau. Bet jis nepraleido.
„Barca“ tarsi ir paruošė namų darbus. Ispanijos čempionai, žinodami, kad T.Alexanderis Arnoldas geriau puola nei ginasi, pabandė užgulti dešinįjį „Liverpool“ gynybos kraštą. Juolab kad ten T.Alexanderį Arnoldą saugojo ne galingas Virgilas Van Dijkas, o viso labo Joelis Matipas. Be to, į tą patį kraštą deleguotas atakuojantis žaidėjas Xerdanas Shaqiri pirmajame kėlinyje dosniai dalijo kamuolius varžovams, vienu metu net privertęs J.Kloppą gesinti gaisrus keičiant šį žaidėją vietomis su Sadio Mane.
Pasirinktame fronto ruože „Barcelona“ rasdavo kiaurymių, bet pro jas prasprūdusi susidurdavo su Alissonu, kuriam buvo vis vien, kas muša – Philippe‘as Coutinho, Jordi Alba ar pats Lionelis Messi. Fejerverkas buvo įspūdingas, tačiau kelią į finalą „Liverpool“ atvėrė ne tik tikslių smūgių gausa vienoje aikštės pusėje, bet ir įvarčių sausra kitoje. Ko gero, tai buvo net svarbesnis rungtynių aspektas.
Aišku, neteisinga būtų visus nuopelnus priskirti vienam žmogui. Suprantama, tai buvo „Liverpool“ valios, komandinės dvasios, tikėjimo savimi triumfas. Be abejo, tai buvo komandinis „Barcelona“ ir taktinis jos trenerio Ernesto Valverde fiasko, leidžiantis įtarti, kad stipriausiai Ispanijos komandai reikia skubių ir ne kosmetinių permainų – pirmasis to signalas nuaidėjo jau praėjusių metų Čempionų lygos ketvirtfinalio rungtynes Romoje.
O Alissonas? Galima prisiminti, kad paskutinių Čempionų lygos grupių etapo rungtynių su „Napoli“ paskutinėmis minutėmis jis stebuklingai išgelbėjo komandą nuo varžovų įvarčio. Jei būtų praleidęs tada, dabar „Liverpool“ geriausiu atveju rengtųsi atsakomosioms Europos lygos pusfinalio rungtynėms, o blogiausiu – melstųsi, kad „Manchester City“ nelaimėtų paskutinių „Premier“ lygos rungtynių Braitone.
Dabar jie – Čempionų lygos finale antrus metus iš eilės. Į komandą atėję Alissonas ir V.Van Dijkas pakėlė gynybinius tiltus taip, kad dabar ten, kur anksčiau švilpavo skersvėjai, uodui, nekalbant apie futbolo kamuolį, prasisprausti sunku. Varžovų teritorijoje „Liverpool“ jau seniai medžioja sėkmingai. Susumavus – panašu, kad gimė nauja Europos futbolo jėga. Ir, tikėtina, ji atėjo ilgam", - rašė N.Kesminas.
