Garsus televizijos komentatorius Nerijus Kesminas socialiniame tinkle išreiškė savo nuomonę apie Lietuvos rinktinės vyr. trenerio paieškas.
"Pirmiausia mums reikia išsirinkti specialistą, o po to jau kalbėti apie tikslus ir strategijas. Tai buvo Lietuvos futbolo federacijos prezidento Tomo Danilevičiaus žodis apie Lietuvos rinktinės trenerio pasirinkimą 2019 metais po Kristaus gimimo.
Dabar rimtai: ar aš – pusprotis, ar kažkam kitam su galva negerai? Sakykite atvirai. Jei tai mano problema, atsigulsiu į gydyklą, vilkėsiu ligoninės pižamą, stropiai gersiu man išrašytas piliules, būsiu dėkingas, jei aplankysite ir atnešite bananų beigi mandarinų.
Jei psichinė negalia vis dėlto yra ištikusi ne mane, o lietuvišką futbolą ar tuos, kurie vadina save lietuvišku futbolu, grįžtu prie kažkada ištėkšto pasiūlymo: už keturias. Pasirinkite mane.
Tikslai? Kaip anksčiau sakyta – ne mažiau už Edgarą Jankauską. Strategijos? Esu pasirengęs viskam. Nuo futbolo akademijos perkėlimo į Madagaskarą ar Grenlandiją iki makroflekso savo barzdoje – puikus, beje, variantas: jei Liuksemburgas tėkštų veidu į šaligatvį, amortizuočiausi, neturėtų skaudėti.
Gerai, isterijos priepuolis praėjo. Įkvėpiau, iškvėpiau, pulsas normalizavosi. Dabar dar rimčiau: LFF prezidento teiginys gali reikšti tik viena – mūsų futbolo vadovai nežino, ko nori iš rinktinės. Žinoti už juos būk tai teks mistiniam specialistui – Valdui Ivanauskui, Valdui Urbonui, dar kokiam kitam Valdui iš Lietuvos arba tūlam Voldemortui iš užsienio.
Jeigu jums nebaisu, jūs – drąsūs žmonės. Man baisu. Tikrai.
Nepanašu, kad Lietuvos futbolas žino, kur eina. Rieda – taip bus tiksliau. Jose Couceiro, kur tu? Kai buvai su mumis, FIFA reitinge užėmėme 37-ąją vietą, o T.Danilevičius, užuot kalbėjęs vėjus, mušė pergalingus įvarčius į tokių komandų, kaip Austrija, vartus. Geri buvo laikai. Norėtųsi kada nors sulaukti kažko panašaus, bet... panašu, kad Dievas gali ir nebeduoti", - rašė N.Kesminas.
