Lietuvos rinktinė patyrė eilinę nesėkmę, kai vakar vykusiame Tautų lygos mače namuose 1:2 nusileido Rumunijos ekipai.
Edgaro Jankausko auklėtinių pasirodymą savo "Facebook" paskyroje aprašė komentatorius Nerijus Kesminas:
"Gyvenimas tikėjimu, kad pavyks išvarginti varžovą ir sulaukti savo šanso. Jei tikėtume Edgaru Jankausku, tokia yra jo treniruojamos Lietuvos futbolo rinktinės kasdienybė. Netikėti tuo nėra jokio pagrindo – komandos žaidėjų galimybės tokios, kad galvoti tenka ne apie savo futbolą, o tik apie tai, kaip išsigaudyti varžovų klaidas ir susirankioti jų dovanas, jei šių bus.
Tautų lygos rungtynėse su Rumunija lietuviai savo šanso sulaukė – Artūras Žulpa įmušė ir išlygino rezultatą scenos uždangai jau pradėjus leistis, 90-ąją minutę. Bet kai uždangos apačia priartėjo prie grindų, gėles nuo jų rinko rumunai – Alexandru Maximas spėjo įmušti pergalingą įvartį.
1:2. Pralaimėjimas – ir vėl. Trejos rungtynės, 0 taškų Tautų lygoje. Apmaudžiausia, kad rezultatas visiškai nesipyksta su futbolo logikos dėsniais.
Lietuvos rinktinė nuo visų grupės varžovų skiriasi vienu aiškiai matomu bruožu. Geriau ar blogiau, bet serbai, juodkalniečiai, rumunai gali žaisti futbolą. Lietuviai pajėgūs tik dirbti futbolą. Jie ir dirba, aikštėje palikdami viską, ką turi. Bet dienos pabaigoje, kaip pasakytų britai, laimi stipresnis. O stipresnis visada yra tas, kuris gali žaisti.
A.Maximo įvartis turnyrine prasme buvo jei ne nokautas, tai labai gilus nokdaunas. Aritmetika paprasta – jei to įvarčio nebūtų buvę, rumunai turėtų tris taškus prieš lietuvių vieną ir, sekmadienį namie sėkmingai sužaidus su Juodkalnija, ir juos, ir juodkalniečius lapkritį būtų buvę galima mėginti gaudyti. Dabar taškų balansas, lyginant su Rumunija yra 0:5, su Juodkalnija – 0:4. Esame grupės dugne ir turbūt jame liksime.
Po pralaimėjimo E.Jankauskas neturėjo priekaištų savo žaidėjams. Ir šiuo atveju jis teisus: situacija, kai pianistas groja, kaip moka – nereikia į jį dėl to šaudyti. Mes neturime futbolo Mozartų, yra tik restoranų muzikantai, kuriems įšilęs ir pernelyg atsipalaidavęs klientas kartais gali numesti šiek tiek daugiau arbatpinigių.
Taip yra, lieka susitaikyti. Bėda ta, kad joks futbolo Mozartas seniai negimė Marijos žemėje, o jei gimė, tai kažin ar jau pradėjo lankyti vaikų darželį – tai reiškia, kad jo vardą mes išgirsime dar negreit.
O iki tol jie vargins varžovus ir mūsų akis. Vargs jie, kartu su jais vargsime mes. Vargsime, bet sirgsime – kitų alternatyvų pasiūloje šiuo metu, deja, nėra."
