N.Kesminas: "Ką, jūreivėliai, prisiplaukiojom?"

Televizijos komentatorius Nerijus Kesminas socialiniame tinkle pasidalino nuomone apie A lygą sukrėtusį skandalą apie sutartas rungtynes.

„Ką, jūreivėliai, prisiplaukiojom? Per vieną dieną du pajūrio futbolo klubus – „Palangą“ ir Klaipėdos „Atlantą“ – nuskandino ne Baltijos bangos: juos įsiurbė Azijos lažybų verpetai.

Prisiminus tai, kad prieš ketverius metus dėl lažybų iš A lygos buvo išmestas „Klaipėdos granitas“, kyla mintis, jog Mėmelio krašto futbolą gal reikėtų uždrausti. Arba grąžinti vokiečiams, kad perauklėtų. Arba atiduoti rusams – tada mums bus vienodai, kuriuose interneto portaluose jie atlieka savo finansines operacijas.

Galima būtų ilgai dergtis iš paliegusio ir sukirmijusio pajūrio futbolo, bet ar verta? Ne jis kalčiausias dėl susiklosčiusios tragiškos situacijos. Kalčiausi tie, kurie dabar giriasi kalnus nuvertę – Lietuvos futbolo federacija.

Galėčiau vaidinti kokį Nostradamą ar Leną Lolišvili, nes dar prieš sezoną rašiau apie pavojus, kuriuos slepia išimties, o ne reglamento, teise sulipdyta lyga. Todėl, kad per metus ne mažiau nei pustuzinį kartų į įvairių televizijų kameras pareiškiau esąs įsitikinęs, jog Palanga anksčiau ar vėliau išnyks iš A lygos žemėlapio, o likus kelioms dienoms iki prisisukčiavusio klubo autopsijos sakiau, kad Baltijos kurortas – ne futbolo, o jūros tilto, J.Basanavičiaus gatvės ir Birutės kalno miestas. Na, dabar jau labiau – sudegusio kurhauzo ir gintaro muziejaus tuo metu, kai iš jo buvo pavogtas Saulės akmuo.

Man sakė, kad „Atlantas“ sėkmingai tvarkosi. Dabar galiu oponuoti – tvarkėsi jie prie Vacio Lekevičiaus. Anas vogė futbolo pinigus, bet jo bent jau žaidėjai bijojo ir, tikėtina, po lažybų kontoras nesivalkiojo.

Bet, patikėkite, girtis išsipildžiusiomis apokaliptinėmis pranašystėmis nėra malonumas. Ne ta vieta, ne tas laikas. Nebėra prasmės kalbėti apie tai, kas buvo – apie „Atlantą“, „Palangą“ ar Kauno „Stumbrą“, kuris amžinosios medžioklės plotuose ganosi jau nuo vasaros.

Dabar įdomiau ir svarbiau pasvarstyti apie galimus LFF ateities žingsnius. Federacija sako, kad anksčiau neužtrumpino lažybinės klubų veiklos, nes norėjo kažką patikrinti, kažkuo įsitikinti. Zuikių dainos – jie tiesiog negalėjo leisti, kad sezoną baigtų mažiau nei šešios komandos, nes tokiu atveju vietas Europoje rizikavo prarasti tie, kurie jas iškovojo. Galima suprasti ir pateisinti: kuo šioje situacijoje kalti „Sūduva“, „Riteriai“ ar abu „Žalgiriai“?

Yra toks senas anekdotas apie žmogų, kurio besąlygiškai klausė žmona. Paklaustas, kodėl, jis paaiškino: „Kartą katė pridergė, kur nereikia. Aš ją įspėjau. Pridergė antrąsyk – vėl įspėjau. Po trečiojo išmečiau pro devinto aukšto langą. Žmona jau turi du įspėjimus“.

LFF pati pripažįsta, kad iš „Sportradar“ per sezoną gavo septyniolika pranešimų apie įtartinas „Palangos“ ir „Atlanto“ rungtynes. Septyniolika! Ir tik po to komandos išskrido pro langą.

Federacija pati sukūrė situaciją, kai jos įspėjimų niekas neklauso, o šantažuoti gali bet kas – ir finansinių konvulsijų tąsomas „Stumbras“, ir tie, kurie savo purvinus 30 sidabrinių pasiėmė 17 kartų, nors kromelį galima buvo uždaryti po antro ar trečio mėginimo.

Priežastis – paprasta. Licencijavimas, kuris turėtų būti pagrindinis įrankis užtikrinant lygos saugumą ir stabilumą, yra tiesiausias kelias patekti į ją iš kiemo pusės. Sakote, perdedu? Tai kaip tada, po galais, į šių metų čempionatą pateko „Atlantas“?

Griežtai pagal įstatymo raidę visus licencijavimo kriterijus iki šiol atitinka vos vienas kitas A lygos klubas. Jei LFF būtų principinga, šalies čempionatai turbūt nevyktų – tiesiog nebūtų turinčių teisę žaisti komandų. Todėl bet kurio įtartino naujo rėmėjo iš už jūrų marių ar nuo Uralo šlaitų galima bet kada paklausti: „Kodėl be kepurės?“ ir licencijos neduoti.

Dvigubi standartai, sakysite. Aišku, bet Lietuvos futbole jie visada buvo ir dar ilgai bus. Tiesiog tuos standartus reikia naudoti taip, kad vėliau nekentėtų lyga ir futbolas“, - rašė N.Kesminas.