Kauno „Stumbro“ futbolo klubo gynėjas Martynas Zaleckis šį „SMScredit.lt A lygos“ sezoną pradėjo puikiai – nuolat žaidė starto sudėtyje, įmušė įvartį į Vilniaus „Žalgirio“ vartus ir susilaukė daug gerų žodžių iš komandos trenerių bei ekspertų.
Deja, talentingą gynėją sustabdė sunki kryžminių raiščių trauma, dėl kurios šis sezonas jam baigėsi vos prasidėjęs.
Tačiau Martynas ne iš tų, kurie pasiduoda vos susidūrę su rimtais išbandymais. 20-metis futbolininkas kupinas optimizmo ir su nekantrumu laukia savo sugrįžimo į aikštę, kuris nenumaldomai artėja.
Martynai, kaip šiuo metu jautiesi?, – fcstumbras.lt pasiteiravo gynėjo.
Jaučiuosi gerai ir laukiu sugrįžimo į aikštę. Sunkiausia buvo pirmą mėnesį, tačiau sakoma, kad jeigu sėkmingai atsistatinėji pačioje pradžioje iki operacijos, tai 10–15 procentų pagerina atsistatymą paskui. Prieš kurį laiką vykau į klinikas darytis testus ir man buvo pasakyta, jog situacija stabili. Po kurio laiko bus atliekami galutiniai tyrimai, po kurių viskas paaiškės. Turėčiau sulaukti leidimo treniruotis su komanda.
Papasakok, kaip patyrei šią sunkią trauma?
Viskas nutiko taurės rungtynėse su Vilniaus „Žalgiriu“. Pirmavome rezultatu 1:0, tai buvo sėkmingos rungtynės tiek visai komandai, tiek ir man asmeniškai. Tuo metu dengiau Bahrudiną Atajičių, skriejo aukštas kamuolys ir kiek prisimenu ne į tą pusę pastačiau pagrindinę koją, o su kaire bandžiau išmušti kamuolį. Garsas buvo labai nemalonus, iš karto buvo aišku, kad nutiko kažkas rimto. Gegužės viduryje man buvo atlikta operacija.
Ką šiuo metu sako daktarai, kada galime tikėtis sugrįžimo į aikštę?
Daktarų įsitikinimu į aikštę galiu sugrįžti jau po kelių mėnesių, tačiau treneriai, komandos medicininis personalas sako, kad geriau sezono pabaigoje treniruotis su komanda, pajausti kamuolį, tačiau pilnu pajėgumu treniruotis per pasiruošimą naujam sezonui.
Svarbiausia, kad traumos negavau 15–16 metų amžiaus, kai vyko visas augimas ir progresas. Dabar įgūdžiai jau susiformavę. Nemanau, kad ši trauma mane paveiks, nes psichologiškai esu labai stiprus. Žiūriu į tai kaip į naują patirtį, naują iššūkį. Išsigydysiu ir grįšiu į naujas vėžes.
Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad tokią traumą patyręs žaidėjas tiesiog guli namuose ir žiūri televiziją. Kaip viskas yra iš tikrųjų?
Tai tikrai nėra tiesa, treniruotės patyrus tokią traumą yra galbūt net dar sudėtingesnės. Tenka dirbti ne tik atskirai nuo komandos treniruočių metu su komandos gydytoju, tačiau ir papildomai namuose. Taip pat yra priskirti įvairūs vitaminai kaulams ir organizmui stiprinti. Visas procesas yra sudėtingas. Pats iš šalies matai, kaip komanda tobulėja, o tu atsistatinėji, nors ir tobulėji fiziškai bei psichologiškai, tačiau kiekvienas žaidėjas nori treniruotis su visa grupe ir rungtyniauti. Aišku, nėra lengva, tačiau nestoviu vietoje.
Šiemet komandoje įvyko rimtos permainos, pats esi „Stumbro“ senbuvis, kokius pokyčius klube pajautei?
Pasakysiu taip – prieš tai buvo tikrai sunkus momentas, kadangi nebuvome stebimi ir matomi. Tam, jog atsirastų šansas kilti kažkur aukščiau, kad ir būtum pastebėtas to paties Vilniaus „Žalgirio“, turėjai labai ryškiai išsiskirti.
Žinoma, žaidėjas visada turi išsiskirti, tačiau dabar, į komandą atėjus naujiems investuotojams ir trenerių štabui, galiu vienareikšmiškai pasakyti, jog šiuo metu tai yra vienas geriausių Lietuvos futbolo klubų. Kiekvieną dieną esame stebimi, atvyksta įvairūs agentai, taip pat jaučiamas didesnis profesionalumas kiekviename žingsnyje. Tai džiugina. Sąlygos idealios, man viskas patinka. Dabar viskas priklauso tik nuo mūsų pačių – jeigu treniruotėse atiduosi visas jėgas, įrodysi savo vertę, turėsi galimybę kilti kažkur aukščiau.
Kokius pokyčius pastebi treniruočių procese?
Kol kas treniruočių atžvilgiu komanda tiesiog nerealiai auga tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Stipriai tobulėjame, iš šalies puikiai matau žaidėjų progresą. Gal mums dar trūksta kamuolio palaikymo ir žaidybinio braižo, bet su laiku paaugsime ir šia prasme, viskas bus gerai.
Nuo pat naujųjų trenerių atvykimo jaučiasi visai kiti greičiai ir reikalavimai, nėra jokio atsipalaidavimo. Jie reikalauja dar didesnės koncentracijos ir noro. Asmeniškai jaučiu didelius pokyčius visame treniruočių procese. Manau, viskas eina teisinga linkme.
Prieš traumą demonstravai gerą sportinę formą. Ar galima sakyti, jog sėkmingai įsiliejai į vyrų futbolą?
Tai ne pirmas mano sezonas čempionate, už vyrus žaidžiau ir rungtyniaudamas Italijoje, tačiau pritarsiu, šiuo metu jaučiuosi patobulėjęs ir subrendęs, visiškai pasiruošęs žaidimui su vyrais. Toks futbolas man patinka, Lietuvoje apskritai yra daug kovos, daug aukštų kamuolių. Prieš traumą tikrai jaučiausi labai gerai.
„Stumbras“ jau užsitikrino patekimą tarp šešių stipriausių lygos komandų. Ar pats nelieki nuošalyje, stebi ekipos rungtynes?
Vykstu į beveik kiekvienas komandos rungtynes – arba autobusu kartu su visais, arba atskirai automobiliu. Praleidau gal tik kelis mačus. Sergu už komandą, palaikau ją iš šalies, morališkai. Tikiu šia komanda.
fcstumbras.lt
