Mourinho kodas. Iššifruoti "Barcą"

2010-09-04 21:46 © Eurofootball.lt

Pasinaudojęs trumpu atokvėpiu, kai žaidėjai išsivažinėjo į rinktines, o Ispanijos čempionate – dviejų savaičių pertrauka, Madrido treneris Jose Mourinho davė didžiulį interviu Madrido sporto dienraščiui "AS". Jame mirga jau įprastos portugalui kiekviename sakinyje besikartojančios frazės "aš laimėjau", "aš idealus treneris", "mano komanda", "niekas man negali nurodinėti", "tai mano teritorija", " aš čia valdovas". Nieko naujo. Tačiau įdomu yra tai, kad daugiau kaip pusė interviu skirta J. Mourinho samprotavimams... apie . - Šis "Real" geresnis už "Inter"? - Mano "Inter" geresnis už dabartinį "Real". Bet aš dirbu tam, kad po kelių mėnesių mano "Real" būtų toks pat, kaip "Inter". O dar po pusmečio - mano "Realas" bus geresnis už mano "Inter". - "Real" pasikvietė jus, už 80 milijonų nupirko šešis naujus jūsų pageidautus žaidėjus... ir visa tai tik dėl to, kad sužaistumėte lygiosiomis, kai tuo metu griaudžiant aplodismentams "Barca" Santandere laimi 3:0? - Pasakysiu, kad būtų aišku kartą ir visiems laikams: "Barca" – užbaigtas produktas. Tai futbolo sistema ir futbolo mokykla. Iš jos išėjo Victoras Valdesas, Carlesas Puyolis, Xavi, Andresas Iniesta, Lionelis Messi. Jie klube žaidžia jau po antrą dešimtmetį. Jie ten yra vos ne nuo gimimo. Tai komanda, kuri vystosi tolygiai, be didelių sukrėtimų. "Barcoje" nėra didelių prieštaravimų. - Ar jie tikrai verti tokių pagyrimų? - Pažiūrėkite, kaip žaidžia dabartinė Josepo Guardiolos komanda ir palyginkite jos žaidimo stilių su Franko Rijkaardo "Barca". Arba su Louiso van Gaalo, arba Johano Cruyffo laikų komandomis. Jos visos daug dešimtmečių žaidžia taip pat. Keičiasi žaidėjai, jums gali patikti vieno ar kito trenerio vadovavimo stilius, bet visais laikais buvo žaidžiama taip pat. "Barca" yra užprogramuota. Tereikia, kaip ir kompiuterio programose, periodiškai ją šiek tiek atnaujinti. Kaip sakoma, "update". Atsisiunti "update" ir pradeda veikti tos pačios programos atnaujinta versija. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad jie taip pat išleidžia nemažai pinigų. Jie – gudrūs. Jie platina idėją, kad remiasi savo auklėtiniais, kad žvaigždes augina savo canteroje. Kai kas tuo tiki, nors tai ne visai teisybė. Aš Madride esu tam, kad įrodyčiau, jog galiu varžytis su užbaigtu produktu, su daug metų veikiančia programa, kuri atnaujinama "updeitais". - Manoma, kad jūs esate "gynybinis treneris" ir "Real" laimės pergales rezultatu 1:0... - Jeigu mes Maljorkoje būtume laimėję bent jau 1:0, dabar visi būtų daug laimingesni... Pasistengsiu paaiškinti. Mano "Real" visada stengsis ne tik laimėti, bet ir norės žaisti gražiai. Mes ir Maljorkoje sukūrėme aštuonias geras progas, bet jų neišnaudojome. Tačiau ir toliau kursime momentus prie varžovų vartų, atakuosime ir net rizikuosime. Mano "Real" nebijos pralaimėti. Niekada. Galite tuo neabejoti. - Čempionų lygoje jūsų "Inter" žaidė pagrindinį dėmesį skirdamas gynybai ir kontratakoms. - Neteisybė. Aštuntfinalio rungtynes su "Chelsea" mes laimėjome 1:0 jų stadione. "Stamford Bridge" sirgaliai po finalinio švilpuko neteko amo. Mes galėjome Londone įmušti ir dar keturis ar penkis įvarčius. Į CSKA vartus taip pat galėjome įmušti penkis įvarčius Milane. Ten pat vykusiose pusfinalio rungtynėse su "Barca" įmušėme jiems tris įvarčius, o galėjome įmušti ir penkis... - O Barselonoje? - Вarselonoje žaidėme dešimtyje. Tai buvo istorinės "Inter" rungtynės, nes klubas pusę amžiaus negalėjo laimėti Čempionų lygos. Pergalę prieš "Barcą" galima laikyti žygdarbiu. Mes stengėmės išsaugoti namuose pasiektą pergalę 3:1. Ko jūs dar norite? - Tačiau pasaulio futbolo visuomenės akyse "Barca" ir toliau laiko aukštai iškėlusi gražaus futbolo vėliavą, o apie jus atsiliepiama, kaip apie racionalią ir niūrią asmenybę. Galbūt "Real" ir pasirinko jus kaip trenerį, žinantį, kaip įveikti "Barcą"? - Aš žinau, kaip žaisti prieš "Barcą". Aš atsimenu. 11 mano žaidėjų prieš 11 varžovų. Kartais 11 prieš 10 maniškių. Bet aš ir tada žinau, kaip išgyventi. "Barcą" neutralizuoti galima tik primetant jiems savo žaidimą. Jei tik tu pamėginsi žaisti kaip jie, tu iškart pralaimėsi. Man tai aišku kaip du kart du. Jie nori ir laukia, kad varžovai pasijus su jais lygūs, kai pradės su jais žaisti ir atakuoti... ir tada "Barca" triuškina visus. Jie neturi lygių, kai reikia žaisti atvirą futbolą. Jie geresni už bet ką žaisdami kaip komanda ir varžydamiesi individualiose dvikovose. Aš su "Barca" žaidžiau tris kartus. "Chelsea" kartą laimėjo ir kartą pralaimėjo. Po to, kai manęs jau nebuvo, "Chelsea" vėl žaidė su jais ir visi matė, ką išdarinėjo norvegų teisėjas... O aš su jais dar kartą susitikau, kai jau vadovavau "Inter". Mes patekome į finalą, o ne "Barca". - Bet grupės etape jūs taip pat žaidėte su "Barca" ir jums stipriai kliuvo... - Taip... Pernai rudenį mes atvažiavome į Camp Nou lyg kokie angeliukai. Tokie simpatiški ir malonūs vyrukai, siūlydami pažaisti. Ir gavome nuo jų. Kai teko su "Barca" susitikti pavasarį, jie jau ruošėsi finalui Madride. Bet "Inter" pavasarį jau nebuvo malonūs angeliukai. Kai žaidi su "Barcelona", negali būti malonus ir geras. Nuo pat pirmųjų rungtynių minučių reikia išmušti jiems iš rankų pagrindinius ginklus. - Lapkričio 28-ąją "Real" išvažiuos iš Camp Nou kaip laimėtojai? - Aš nežinau. Tačiau esu įsitikinę: jei su "Barca" žaisi taip, kaip žaidžia jie, tu - lavonas. Norėdamas laimėti, turi mėginti žaisti kaip moki pats, o ne kaip nori jie. - Koks yra tas stilius, kuriuo galima įveikti "Barcą"? - Aš dar ieškau tos formulės. Su kiekviena komanda sėkmės formulė yra vis kitokia. Milane turėjau beprotiškai darbščią komandą. Per dvejus metus man pasisekė užgrūdinti žaidėjus psichologiškai. Jie buvo pasirengę kovoti ir fiziškai. Mano "Inter" ekipoje vyravo neįtikėtinai kovinga dvasia. Ji mums leido atsilaikyti prieš komandą, kuri daugiau kaip 70 procentų laiko valdo kamuolį. Norint tai pasiekti, reikia, kad komanda laikytųsi geležinės drausmės ir trenerio parinktos taktikos. Jie greitai perdavinėjo kamuolį, jie patys nuolat judėjo. Jie ieškojo laisvų zonų. Bet jie nerado skylių mūsų gynyboje. Mūsų gynyba buvo geležinė. Laimėjo taktika, fizinis ir psichologinis žaidėjų pasirengimas. "Inter" buvo paruoštas kovai su "Barca". Finalas mums buvo paprastesnis. Manau, kad nedaugelis abejojo, kas jį laimės. - Kaip ruošiatės nugalėti "Barcą"? - Jei varžysiesi su jais perdavinėdamas kamuolį, kombinuodamas sudėtingas atakas, tu net negalėsi priartėti prie jų vartų. "Barcos" varžovai, žaisdami trumpais perdavimais, būna spaudžiami ir kaip mat netenka kamuolio. Seka perdavimas į laisvą zoną, tada - Xavi perdavimas L. Messi, Pedro Rodriguezui ar A. Iniestai. Tap-tap-tap - ir jie jau prie tavo vartų. Jei su jais bandai žaisti lengvai, reiškia, kad darai tai, ko jie nori. Tai jų paruoštos pinklės. - Ir kaip tų pinklių išvengti? - Reikia neprarasti kamuolių dar savo aikštės pusėje, kai pradedama ataka. Tiesiai iš gynybos linijos reikalingas ilgas tikslus perdavimas. Puolėjas turi manevruoti taip, kad gautų tą perdavimą jų baudos aikštelės prieigose. Jeigu bandysi ilgiau žaisti aikštės viduryje, tu taip pat lavonas. "Barcos" spaudimas - baisus. Jų atakos - gniuždančios. Jeigu "Barca" atims iš tavęs kamuolį, laisvai perdavinės jį į laisvas zonas, o jos žaidėjai greitai judės po aikštę be kamuolio – tu esi negyvas. Atakuodami jie gali išvystyti baisingą greitį. Jiems galima sutrukdyti nuolat spaudžiant iš arti, priversti juos netiksliai atlikinėti trumpus perdavimus, pasistengti atkirsti laisvus žaidėjus nuo kamuolio. Prieš "Barcą" reikia žaisti susispaudus, nepaliekant tarpų tarp gynėjų, saugų ir puolėjų linijų. Aš matau, kad "Barcos" pastate yra plyšių. - Lengva kalbėti. Panašius planus kūrė ir kitų galingų klubų treneriai... - Nereikia bijoti žaisti prieš juos savo žaidimo. San Siro stadione mes nuo pirmų minučių stengėmės neleisti žaisti jiems sau įprasto futbolo. Aršiai gynėmės ir spaudėme juos po visą aikštę. Jiems tai nepatiko. Gaudavome kamuolį ir ilgu perdavimu ar dviem perdavimais siųsdavome jį link "Barcos" vartų, kur jau laukdavo puolėjai. Mes neleidome jiems žaisti tap-tap-tap futbolo. Daugelis varžovų klysta, kai mėgina "Barcą" nugalėti jų ginklais ir leidžia jiems laisvai žaisti. Suprantu, kad žaidimas turi būti gražus, kad komandos turi kurti ir daug atakuoti. Tačiau, jei taip žaisi su "Barcelona", rungtynės baigsis 4:0 arba, geriausiu atveju, 3:1. Žinoma, ne tavo naudai. Varžovai per vėlai pastebi jų spąstus, į kuriuos juos įvilioja pati "Barca", pasiūliusi žaisti "gražų futbolą".