Naujojo „Žalgirio“ era prasidėjo 2009-aisiais, kai merdėjantis ir bankroto šmėklai į akis žvelgiantis klubas buvo atgaivintas aistruolių iniciatyva. Per kelerius metus sutvirtėję žalgiriečiai ėmė skinti vieną titulą po kito, rašo "Lietuvos žinios".
Nuo 2013-ųjų „Žalgiris“ Lietuvoje laimi viską: ir čempionatą, ir taurę bei Supertaurę. Sekmadienį „Žalgiris“ Lietuvos Supertaurės rungtynėse susitiks su „Trakais“ ir pergalės atveju iškovotų jau 15-ąjį trofėjų per penkmetį.
„Pergalės, titulai – jie niekada nepabosta, visada suteikia vienodai daug džiaugsmo. Tikimės, kad sekmadienį vėl džiaugsimės“, – sakė „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius. Jo didžiausia su sportu susijusi svajonė – paversti „Žalgirį“ pirmuoju Lietuvos klubu, patekusiu į Europos taurių grupės varžybas.
– Viską laiminti komanda žino, kad yra geriausia. Ar reikia žalgiriečius kasmet papildomai motyvuoti? – „Lietuvos žinios“ paklausė M.Nikoličiaus.
– Reikia. Suvokimas, kad esi geriausias, yra santykinis. Geriausi buvome pernai, o šiemet vėl teks viską įrodinėti iš naujo. Konkurentai tik ir laukia progos užimti tavo vietą. Todėl ir komandą buriame atsižvelgdami į tai, kad žaidėjai nemiegotų ant laurų, būtų pasiilgę pergalių. Mažiau titulų iškovoję futbolininkai paprastai būna labiau motyvuoti.
– Nesulaukdami konkurencijos A lygoje, pernai komandai kėlėte utopinį tikslą – nepralaimėti nė vienerių rungtynių. Suprantama, kad tai sunkiai įmanoma. Ar šiemet bus kas nors panašaus?
– Pernykštį tikslą laikau nedideliu reklaminiu triuku. Norėjome sukelti šurmulio ir padidinti visuomenės susidomėjimą lietuvišku futbolu. Šiemet tikslo iškovoti tam tikrą pergalių ar taškų kiekį neturime. Labiausiai norime žaisti patrauklų, dominuojantį futbolą, kad žiūrovai būtų patenkinti ir norėtų sugrįžti į stadioną.
Taip pat tikimės patriukšmauti Europoje kaip 2013-aisiais, kai Europos lygoje pasiekėme ketvirtą atrankos etapą. Rimtai rengsimės Čempionų lygos atrankai, birželį ar liepą bus surengta dar viena stovykla užsienyje. Bet tai – vasaros tikslai. O iki jos reikia pasiekti gerą sportinę formą, reikalauti, kad žaidėjai būtų maksimaliai pasirengę kiekvienoms rungtynėms. Nebus taip, kad Lietuvoje taupysi jėgas, žaisi viena koja, o atėjus Čempionų lygai iš karto tapsi geresnis. Reikia dirbti jau dabar.
– Sėkmingas pasirodymas Europoje reikalauja daug sunkaus darbo ir kantrybės. Pernai „Žalgiriui“ vėl nepavyko. Ar neapima neviltis, kai pusę metų ruošiatės, perkate žaidėjus, tikitės pergalės ir – nepasiseka?
– Tas periodas būna sunkus, bet supranti, jog privalai susikaupti ir laimėti Lietuvos čempionatą, kad kitais metais ir vėl turėtum šansą. Naujieji metai mums yra atskaitos taškas – tada pradedame rinkti komandą, rengtis sezonui, o paskui net likusias dienas skaičiuojame iki Čempionų lygos atrankos. Neatsisakome vilties patekti bent į Europos lygos grupės varžybas ir taip sau bei futbolo gerbėjams padovanoti gerą reginį. Tai nėra utopija.
– Žalgiriečiai sako, kad aikštėje žaidžia ne pinigai, o žaidėjų širdys. Tačiau faktai byloja kitaip. „Žalgirio“ biudžetas – 2,28 mln. eurų. Keliems klubams pavyko patekti į grupės turnyrą turint 5–7 mln. eurų, ir tai Europos mastu gana kuklus biudžetas. Kiek pinigų reikėtų jums?
– Didesnis biudžetas nėra pergalių garantas. Net jei turėtume 1–2 mln. eurų daugiau, nenusipirktume žaidėjų, kurie mums užtikrintų norimą rezultatą. Europos lygos grupės turnyre jau varžėsi komandos, žaidžiančios širdimi. O pinigų tikriausiai niekada neužteks, tačiau formuodamas komandą esi priverstas atsižvelgti į lygą, kurioje rungtyniauji. Galbūt norėtume turėti 22–25 lygiaverčius žaidėjus, bet Lietuvoje mums pakanka 15–16 pajėgių futbolininkų, nes toks varžybų lygis.
Kitas niuansas – varžybų Europoje sistema. Visas sezonas „pastatytas“ ant tų dviejų atrankos rungtynių. Laimėsi – gausi dar bent ketverias ir papildomą finansinę premiją. Pralaimėsi – sezonas Europoje baigtas. Tad tai savotiška rizika. Džiugu, kad UEFA pakeitė taisykles – kitąmet visų šalių čempionai, nepriklausomai nuo to, kuriame Čempionų lygos atrankos etape pralaimėjo, vis tiek tęs kovą Europos lygos kvalifikacinėse varžybose. Taigi garantuotų rungtynių Europoje padaugės nuo 2 iki 4. Ir tai mums bus dar didesnė motyvacija apginti A lygos čempionų titulą.
– Žiemą „Žalgiris“ išsaugojo pernykštį komandos branduolį, pasipildė keliais naujokais. Sustiprėjote?
– Jau esu pasimokęs, kad iš anksto nieko negali tvirtinti. Popieriuje komanda gali atrodyti vienaip, aikštėje – kitaip. Rezultatai parodys. Mūsų treneris Valdas Dambrauskas šiemet turės daugiau galvos skausmo pasirenkant žaidėjus, ir tai mane džiugina. Mano manymu, 2017-ųjų „Žalgiris“ bus įvairiapusiškesnis, galės naudoti daugiau taktinių schemų. O ką laimėsime – pasakyti negaliu.
– Tikriausiai turėjote galimybių parduoti geriausius savo žaidėjus, bet to nepadarėte.
– Taip. Ir dabar turime 2–3 pasiūlymus iš šalių, kur transferų langas dar neužsidarė – Kazachstano, Baltarusijos, Lenkijos. Nusprendėme koncentruotis į savo tikslus. Sutiktume parduoti žaidėją, jei matytume, kad jam tai labai perspektyvus variantas, o mūsų rezultatams ši netektis neatsilieptų.
– Prieš sezono pradžią nustebinote pasirašydami sutartį su Malio rinktinės saugu Mahamane'u Traore, kuris yra sužaidęs 100 rungtynių Prancūzijos čempionate, o prieš kelerius metus žaidėjų rinkoje vertintas 2 mln. eurų. Kaip pavyksta privilioti tokius futbolininkus?
– Tai grandininė reakcija. Dirbant nuosekliai ir pasiekiant vis geresnius rezultatus, tampant labiau matomam tarptautiniu lygiu, galima prisivilioti ir didesnio meistriškumo žaidėjų. Vis dėlto negaliu garantuoti, kad M.Traore taps lietuviško futbolo „hitu“. Žmogus pakeitė aplinką, jam reikės laiko prisitaikyti prie lietuviško klimato, futbolo ir stadionų. Tikimės geriausio ir kad M.Traore atvers duris į Lietuvą kitiems tokio lygio žaidėjams. Tačiau manau, kad šią žiemą padirbėjome neblogai. M.Traore atvyko iš Prancūzijos lygos, serbas Komnenas Andričius – iš Portugalijos, Darvydas Šernas sugrįžo iš Turkijos. Tai – aukšto lygio čempionatai.
– Tačiau tokio lygio žaidėjams turite ką nors įdomaus pažadėti ne tik pinigine išraiška, kad jie ryžtųsi žaisti A lygoje...
– Nemažai tų žaidėjų atvyksta turėdami asmeninių ambicijų. Pavyzdžiui, karjeroje kas nors stringa, todėl jie sutinka nusileisti į žemesnį lygį, kad galėtų atsispirti ir vėl kilti aukštyn. Mums toks pastiprinimas vertingas, tad išeina abipusė nauda.
– Ar būna atvejų, kad jus dominantis žaidėjas kelia neįgyvendinamų sąlygų?
– Dažniausiai sulaukiame atsakymo: „Aš nenoriu žaisti Lietuvoje.“ Ir net neprakalbus apie finansinį atlygį. Ne visus futbolininkus domina pinigai, jie nori rungtyniauti stipriame čempionate. Deja, turime pripažinti, kad daugelių Europos valstybių čempionatai aukštesnio lygio nei mūsų A lyga. Tačiau jei sugebi žmogui išaiškinti, kas yra „Žalgiris“, kad šioje komandoje jis gali pasiekti asmeninius tikslus – yra šansų susitarti. Taigi ir mums kartais pavyksta pasikviesti norimą žaidėją.
– Gandai – neatsiejama futbolo dalis. Žiemą iš užsienio vis plaukė informacija, neva „Žalgiris“ pasiryžęs pirkti Kroatijos antrojo diviziono klubą „HNK Šibenik“. Kaip yra iš tiesų?
– Net neturiu ką pakomentuoti. Jau anksčiau paneigėme šią informaciją. Į „HNK Šibenik“ investuoti norintys žmonės susiję su Lietuva. Jie paprašė mūsų konsultacijos, ir tiek.
– O „Žalgirio“ niekas neperka?
– Šiuo metu neturime nė vieno oficialaus pasiūlymo.
– Prisiminkime vieną jūsų interviu, duotą 2010-aisiais. Tuomet sakėte: „Po trejų metų būtų nuostabu, jeigu „Žalgiris“ turėtų savo namus ar bent būtų pradėjęs juos statyti.“
– Mūsų klubui labai svarbūs du esminiai dalykai – finansinio stabilumo užtikrinimas ir sava bazė. Bet jų siekiant viskas remiasi į europietiškąją svajonę UEFA varžybose. Patekę į grupės turnyrą pelnytume solidžią finansinę paramą. Ją galėtume panaudoti užtikrindami klubo finansinį stabilumą dešimčiai metų arba investuoti į savo bazę. Tačiau pastarojo tikslo vieni niekaip nepasiektume. Jei Vilniaus miestas pradėtų stadiono statybą, galėtume prisidėti prie šio projekto šalia jo įsirengdami treniruočių bazę. Tačiau mums visų pirmą reikia turėti tuos finansinius resursus ir pasiekti savo tikslus. O pavyzdžių yra netoli – baltarusių BATE po sėkmingo pasirodymo Europoje virto solidžiu klubu, turi savo bazę.
Vilmantas Remeika, "Lietuvos žinios"
