Marokietis laukia kovos su Brazilija: „Susikaupimas kyla į naują lygį“

Prieš kelias savaites Atlaso liūtai galvojo apie tai, kaip trečią kartą iš eilės pasaulio čempionato nebaigti taip pat kaip dviejų pirmųjų – tuščiomis. Tailande 2012 m. ir Kolumbijoje 2016 m. jiems teko pakuotis daiktus pirmojo etapo pabaigoje neiškovojus taškų. Todėl čempionate Lietuvoje netgi lengva pergalė 6:0 prieš Saliamono salas buvo istorinis laimėjimas.

„Sunkiai dėl to dirbome, daug ką teko patirti, – kalbėjo S. El-Mesraras interviu FIFA.com svetainei apie palengvėjimą ir džiaugsmą po ilgai lauktos pergalės. – Mūsų pasiekimas nėra sėkmės rezultatas. Tai – aštuonerių metų sunkiaus darbo su treneriu Hichamu Dguigu rezultatas. Federacija paruošė planą, kaip vystyti futsalą Maroke ir dabar raškome to vaisius. Didžiuojamės savimi“.

Po pirmosios pergalės nebuvo daug šventimo. Taip pat ir po to, kai Marokas prasibrovė į aštuntfinalį po lygiųjų su Tailandu (1:1) ir Portugalija (3:3). Taip, buvo padainuota, pašokta, pašūkauta, bet niekas per daug neskraidė padebesiais.

„Patekti į kitą etapą – istorinis pasiekimas, tačiau žinojome, kad visos komandos, kurios čia prasibrovė, yra stiprios, tarp jų ir Venesuela. Tai buvo pirmasis jų čempionatas ir jie buvo ne mažiau motyvuoti nei mes. Todėl spaudimo buvo, šiek tiek bijojome ir labai norėjome sulaukti rungtynių“, – kalbėjo S El-Mesraras.

Kai nuskambėjo finalinis švilpukas ir baigėsi 40 minučių trukusi arši kova, o švieslentė rodė 3:2 Maroko naudai, tada jau buvo laikas išlieti emocijas. Treneris H. Dguigas net apsiašarojo.

Sunku patikėti, jog emocijų galėtų būti dar daugiau, jei Marokas įveiktų ir ketvirtfinalio barjerą. Tačiau jų kitas varžovas ne kas kitas, o Brazilija – tituluočiausia futsalo rinktinė, viena iš favoričių vėl laimėti titulą. Maroko krašto žaidėjas apie šį laukiantį iššūkį kalba su nekantrumu.

„Apmaudu būtų tris kartus žaisti pasaulio čempionate ir nė karto nesusitikti su Brazilija. Pagaliau gausiu progą tai padaryti pirmą kartą“, – šypsojosi žaidėjas.

Nors jis teigia gerbiantis Brazilijos komandą, bet tikina, jog rezultatas nėra nulemtas iš aikšto.

„Visi žino šią komandą, ką jie laimėjo, kokias žvaigždes turi. Žinome, kad tai bus sunkios rungtynės ir sulauksime spaudimo, turėsime gerai gintis, – kalbėjo pašnekovas. – Bus labai sunku, bet pasistengsime, kad jiems būtų taip pat sunku“.

Netgi jei rungtynės baigtųsi Maroko nesėkme, komanda namo greičiausiai grįžtų aukštai iškelta galva – su didžiausiu pasiekimu rinktinės istorijoje.

Pats Soufiane`as nemažai pasiekė ir už aikštės ribų. Jis sugebėjo baigti ir organinės chemijos, ir IT tinklų mokslus nepaisant to, kad savo gimtojoje Kenitroje daug laiko praleido futbolo aikštėse. Jis gerai žaidė ir 11 prieš 11, tačiau treniruočių bei rungtynių krūvis, jų derinimas su studijomis privedė prie kryžkelės.

„Atėjo laikas, kai nebuvo įmanoma suderinti abiejų ir teko pasirinkti“, – aiškino jis. Jis nutarė pasirinkti futsalą, kad ir toliau galėtų sportuoti nestabdydamas studijų. Turbūt net pats mažai galėjo tikėtis, jog jo futsalo CV bus dar įspūdingesnis nei akademinis.

„Jei kas nors man 2010 metais būtų pasakęs, jog žaisiu pasaulio čempionate – netgi trijuose – ir susitiksiu su Brazilija ketvirtfinalyje, būčiau pasakęs, kad jie yra išprotėję“, – teigė S. El-Mesraras, kuris klubinę karjerą pastaruoju metu leidžia ACCS ekipoje Paryžiuje kartu su tokiomis ryškiomis futsalo figūromis kaip ispanas Carlosas Ortizas, portugalas Ricardinho ir ispanas treneris Jesus Velazquo.

Jo klubinė karjera suteikia tam tikrą statusą rinktinėje – kaip ir jo patirtis ankstesniuose turnyruose.

„Turiu atsakomybių – visuomet turėjau. Šioje komandoje bet kuris žaidėjas, kuris yra rungtyniavęs pasaulio čempionatuose, turi padėti jaunesniems komandos draugams, ar tiems kurie turi mažiau patirties ir šiame lygyje žaidžia pirmą kartą“, – kalbėjo futbolininkas, kuris šį vaidmenį dalijasi su kapitonu Youssefu El Mazray.

Ką šie du Maroko lyderiai pasakytų rūbinėje prieš svarbiausias rungtynes šalies futsalo istorijoje?

„Kai susitinki su žvaigždėmis, tavo susikaupimas pakyla į naują lygį, – aiškino jis. – Tačiau kai prasideda rungtynės, nepaisant varžovų praeities ar statuso, nematome pavardžių ant marškinėlių, negalvojame apie reputacijas. Tai tiesiog penki žaidėjai, kuriuos norime įveikti“.

Jau šiandien Maroko laukia istorinė akistata su Brazilijos ekipa, čia ant kortos pastatytas patekimas į pusfinalį. Rungtynių pradžia Vilniuje – 16 valandą.