© asmeninė nuotr.
Lietuvis vartininkų treneris Mantas Tamulionis šių metų pradžioje pakėlė sparnus į egzotišką Lietuvos futbolui šalį ir nuo šiol treniruos vartininkus Ekvadoro aukščiausios lygos „Universidad Catolica“ komandoje.
Pirmoje interviu dalyje M. Tamulionis papasakojo apie savo adaptaciją Kito mieste ir gyvenimą pačiame Ekvadore.
Tuo tarpu antroje interviu dalyje pašnekovas papasakojo apie Ekvadoro sostinės Kito komandos specifiką bei tikslus sezonui, kuris prasidės jau šio mėnesio pabaigoje.
Kalbėdamas apie klubą ir jo pagalbą, M. Tamulionis akcentavo, jog susilaukė reikalingos pagalbos bet kokiu iškilusiu klausimu.
„Klubas padeda visais tokiais klausimais. Yra daugybė žmonių, kurie atlieka skirtingas funkcijas. Yra problema, jei ji priklauso nuo klubo – klubas ją išsprendžia, kaip, pavyzdžiui, buvo dėl darbo vizos.
Žinoma, viskas trunka kiek ilgiau, bet išsprendžiama, nes ties tuo dirba tikrai daug žmonių. Jų tikslas – duoti treneriams viską, ko jie nori, bet tuo pačiu reikalauja, kad būtų rezultatas ir klubas judėtų į priekį“, – dėstė jis.
Pirmoje interviu dalyje M. Tamulionis minėjo, kad kiekvienas treneris štabe turi po asistentą, ne išimtis yra ir vartininkų sektorius – čia lietuvis taip pat turi pagalbininką.
„Pirmoje komandoje vartininkų treneris esu aš, o akademijoje yra dar keturi vartininkų treneriai. Manęs pirmą dieną paklausė, ar man reikia pagalbos. Aš buvau įpratęs dirbti vienas, bet sakiau, kad papildomas žmogus man tikrai netrukdys.
Man priskyrė vietinį ekvadorietį, kuris dega noru, aš jį pasiėmiau ir jis dabar kasdien su manimi, man labai padeda. Yra specifikos dėl treniravimo, vyriausiasis treneris labai nori, kad aš treniruočių metu būčiau labai aktyvus su vartininkais, kai jau vyksta žaidimas, o tokiais atvejais vienas vartininkas iš trijų automatiškai lieka laisvas.
„Žalgiryje“ aš dirbdavau su tuo vienu ir nematydavau, kas vyksta aikštelėje, o čia treneris nori, kad būčiau šalia, viską pasakyčiau, ką mačiau, o su tuo vienu vartininku dirba mano asistentas, tai kol kas esu labai patenkintas tuo darbu“, – mintimis dalinosi lietuvis.
Jis taip pat papasakojo, kad klubas turi savo bazę, tiesa, nuosavo pagrindinio stadiono neturi – namų rungtynes ekipa žaidžia Atahualpos olimpiniame stadione, kuriame savo mačus žaidžia dar kelios Kito komandos bei nacionalinė Ekvadoro rinktinė.
„Klubas turi bazę vienoje vietoje, įėjus pro vartelius jau turi viską. Viename pastate yra biuras, valgykla, sporto salė, kiti biurai, kur sėdi administracijos žmonės. Yra dvi aikštelės, viena priskiriama akademijai, kita – pagrindinės komandos, tačiau, kai būna daugiau lietaus, mes galime naudoti jas abi, o akademijos komandos siunčiamos į kitas aikšteles. Yra nedidelis bendrabutis gyventi jaunimui, berods apie 30 vietų, tai iš esmės turime viską vienoje vietoje.
Pagrindinis stadionas yra kitoje vietoje, jis yra nuomojamas. Jie tai traktuoja kaip savo bėdą, kad neturi savo stadiono ir turi jį nuomotis. Esame 5-6 klubas pagal biudžetą Ekvadore, per kelis metus jie nori padaryti, kad klubas galėtų pats save išlaikyti ir sukti, tad nuosavas stadionas šiuo metu gali nebūti pirmas tikslas.
Yra ir sintetinių aikščių, bet daugiau ten sportuoja vaikai. Labai jaučiasi toks jaukumas, pavyzdžiui kažkokia vietinės reikšmės kavinukė, kur kava po 20 centų, iškart atsiranda toks futbolo jausmas. Bet būna, kad norint įeiti į tokį vaikų turnyrėlį, įeidamas turi sumokėti dolerį ar du. Tokie įdomūs, keisti dalykai, bet ta futbolo kultūra labai jaučiasi“, – pasakojo lietuvis.
„Universidad Catolica“ komandą nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio treniruoja specialistas iš Ispanijos Igoris Oca. Įdomu tai, kad lietuvis interviu atliko labiau su sporto skyriaus atstovais, o su treneriu pokalbiai prasidėjo tik vėliau.
„Treneris lapkričio pabaigoje perėmė mūsų komandos vairą, man pasisekė, kad pirmus pokalbius praėjau su sporto skyriaus žmonėmis. Jiems labai tikau, bet atėjęs treneris labai norėjo susirinkti visą savo štabą, tačiau mane rekomendavo. Tada turėjau interviu su treneriu, kuris mane tikrino, bet aš jau turėjau stiprią rekomendaciją. Trenerio didžiausia abejonė dėl manęs buvo kalba, bet galų gale viskas gavosi gerai, įtikinau, kad kalba nėra problema.
Kai jau sužinojau, kad mane priėmė, buvau labai laimingas, dirbti su ispanu treneriį štabe, iš jų mokytis, tai yra fantastika. Reikia, tikėtis, kad ta kelionė bus gera, bet dabar esu tokioje stadijoje, kai siurbiu absoliučiai viską, ką galiu. Kol vyksta tas vadinamasis medaus mėnuo, mėgaujuosi“, – pasakojo M. Tamulionis.
Pats Kito klubas įkurtas dar 1963-aisiais, didžiausi jo pasiekimai – du kartus (1973-aisiais bei 1979-aisiais) Ekvadoro pirmenybėse užimta antroji vieta.
Įdomi ir Ekvadoro čempionato sistema – turnyre dalyvauja 16 komandų, visos jos tarpusavyje sužaidžia po kartą. Po pirmojo rato daugiausiai surinkusi komanda garantuoja sau vietą čempionato finale.
Tada žaidžiamas antras ratas, komandos vėl žaidžia viena su kita, ir tą ratą laimėjusi komanda iškovoja antrą kelialapį į finalą. Jei abu ratus laimi vienas ir tas pats klubas – finalas nėra žaidžiamas ir ta komanda iškart tampa to sezono čempione.
„Šiemet norima likti bent jau antroje vietoje lygoje, bet kiek tenka girdėti – lūkesčiai kyla, reikia laimėti kuo daugiau rungtynių. Net treneris juokauja, kad klubas nieko nelaimėjęs, o dabar nori laimėti viską“, – su šypsena pasakojo M. Tamulionis.
Kito komanda šiame sezone taip pat varžysis ir tarptautiniame fronte – ekipos laukia pagrindinio Pietų Amerikos turnyro „Copa Libertadores“ atranka.
Čia Kito komanda startuos antrame atrankos etape, o pirmaisiais jų varžovais bus praėjusių metų Kolumbijos čempionai „Millonarios“ ekipa iš Bogotos.
Iš viso atrankoje yra trys etapai. Jei Kito komanda įveiktų antrąjį atrankos etapą „Copa Libertadores“ turnyre, ji iškart garantuotų sau vietą antrojo pagal pajėgumą žemyno turnyro „Copa Sudamericana“ grupės varžybose.
Būtent šiame turnyre Kito komanda startavo ir pernai. Visgi grupės etapo įveikti komandai nepavyko – grupėje užėmus trečią vietą, tarptautinė kelionė baigėsi.
Kalbėdamas apie darbą su komandos vartininkais, M. Tamulionis akcentavo, kad yra labai patenkintas tuo, koks yra jų požiūris į darbą.
„Turiu tris vietinius vartininkus, visi žiauriai žingeidūs, kiek teko suprasti, jiems daug kas čia yra nauja. Treniravimo filosofijos skiriasi ir gana stipriai, nes kai kurie dalykai, kuriuos mes jau kurį laiką darome Europoje, jiems yra nauji.
Labai gabūs, norintys dirbti, dideli darbininkai, panašiai, kaip turėjau ir „Žalgiryje“. Pastebėjau, kad jie labai vertina, kai tu jiems parodai nufilmuotas treniruotes, jie išsprogdinę akis žiūri, jiems tai yra fantastika.
Dabar dar save kontroliuoju, kad neprigrūsčiau jiems per daug informacijos, stengiesi jų per daug nekeisti, nes jie vis tiek turi savo braižą, o tas radikalus keitimas paskui gali atnešti blogą rezultatą“, – pasakojo vartininkų treneris.
Pirmasis oficialus komandos mačos laukia vasario 23 dieną, kai „Copa Libertadores“ antrojo atrankos etapo pirmame mače bus žaidžiama su Kolumbijos čempionais „Millonarios“.
