Latvijos „Jelgava“ ekipoje rungtyniaujantis Mindaugas Grigaravičius pastaruoju metu žiba kaimyninėje šalyje, o su savo ekipa jis sėkmingai rungtyniavo ir Europos lygos atrankos turnyre, kuriame pateko į trečiąjį etapą. Lankomiausias šalies futbolo naujienų portalas – „Eurofootball.lt“ pakalbino 24-erių metų saugą, kuris sutiko pasikalbėti apie žaidimą Latvijoje, sėkmingą karjeros atkarpą ir viltis netrukus būti pakviestam į savo pirmąją rinktinės stovyklą.
- Šio sezono metu grįžai į „Jelgava“ ekipą, kurioje jau buvai žaidęs 2012-2014 metais. Kas lėmė tai, jog nusprendei sugrįžti į šią komandą?
- Priežasčių, kodėl nusprendžiau grįžti į „Jelgavą“ buvo daug. Viena iš jų yra ta, kad mano šeima gyvena Latvijoje, todėl norėjosi būti namie su dukra ir žmona, o ne gyventi vienam Lietuvoje. Taip pat prisidėjo ir tai, kad Jelgavoje buvo maloniausios ir geriausios akimirkos tiek gyvenime, tiek futbole. Ten suaugau ir subrendau ne tik kaip asmenybė, bet ir kaip futbolininkas. Visada kažkur giliai norėjosi ten grįžti. „FK Jelgava“ man yra daugiau nei futbolo klubas.
- Su „Jelgava“ klubu Europos lygos atrankoje įveikėte du varžovus bei patekote į trečiąjį atrankos etapą, kur nusileidote „Beitar Jerusalem“ ekipai. Kas labiausiai prisidėjo prie sėkmingo komandos žygio Europoje?
- Manau, didžiausius nuopelnus reikėtų skirti treneriui Sauliui Širmeliui. Atėjus šiam specialistui, komandos žaidimas pasikeitė kardinaliai. Mano nuomone, šiai dienai jis yra geriausias futbolo treneris Lietuvoje.
Aišku, taip pat ir komanda turi labai stiprų kolektyvą, vienas kitą labai palaikome bei visada tikime savo jėgomis. Daug ką pasako, kad net 5 mūsų žaidėjai šiuo metu yra kviečiami į Latvijos nacionalinę rinktinę. Todėl rezultato, kokį pasiekėme Europoje, aš nevadinčiau staigmena.
-Per pastaruosius keletą metų jums teko rungtyniauti tiek A lygoje, tiek aukščiausioje Latvijos lygoje. Galbūt galėtumėte palyginti žaidimą šiose šalyse? Kokie yra didžiausi skirtumai tarp šių lygų?
- Iš tikrųjų žaidžiamas labai panašus futbolas ir sunku šias lygas palyginti. Galbūt Latvijoje žaidžiamas kiek kietesnis futbolas, taip sakant „į kaulą“, bet žaidėjų pajėgumas bei žaidimo greitis yra toks pats kaip Lietuvoje. Todėl labai sunku kažką daugiau išskirti kaip skirtumus.
- Jau rugsėjį Lietuvos rinktinė startuoja atrankoje į Pasaulio čempionatą. Jūsų nuomone, ko galima tikėtis iš šio atrankos ciklo?
- Grupė, sakyčiau, tikrai ne iš lengvųjų. Prieš rungtynes su ta pačia Malta reikės ruoštis labai rimtai, nes kartą rinktinė jau buvo nudegusi nagus. Tačiau manau, kad šansai pasigrumti dėl antrosios vietos grupėje yra visai neblogi. Sėkmingai startavus šiais metais galime pasiekti puikių rezultatų.
- Jūs pats šią vasarą demonstruojate neblogą formą ir pelnote įvarčius Latvijoje bei pasižymėjote ir Europos lygos atrankoje. Kaip manote, ar to užteks, kad sulauktumėte pirmojo kvietimo į rinktinę iš mūsų šalies rinktinės trenerio Edgaro Jankausko?
- Ši vasara buvo išties puiki ir rezultatai tai kalba patys už save. Todėl manau, kodėl gi ne, bet tai priklausys nuo rinktinės trenerio. Aišku, būtų labai malonu sulaukti kvietimo į rinktinę – juk tai kiekvieno futbolininko svajonė.
- Sezono pradžioje strigusi „Jelgava“ pastaruoju metu iškovoja daug daugiau taškų ir jau pakilo į ketvirtą poziciją lygoje. Kokie tikslai šiam sezonui yra keliami komandai? Ko pats tikiesi iš likusios sezono dalies?
- Komandos tikslai buvo įgyvendinti 2 iš 3 keltų planų: laimėti Latvijos taurę, patekti į antrąjį Europos lygos atrankos etapą bei būti čempionato prizininkais. Du tikslus jau įgyvendinome, tad dabar jau galime ir iškristi iš lygos (juokiasi).
Kalbant rimtai, tai norisi užimti kuo aukštesnę vietą. Turime labai gerus šansus užimti 2-ąją poziciją, todėl manau, kad šiai dienai mūsų tikslas būtų toks, nes iki antroje vietoje esančios „Ventspils“ ekipos mus skiria 4 taškai ir mes esame sužaidę vienomis rungtynėmis mažiau. Taip, kad viskas yra mūsų rankose.
Tautvydas Sakalauskas
