Tarptautinių futbolo organizacijų sankcijų rusams nebus. Tuo įsitikinęs puikiai UEFA virtuvę pažįstantis Liutauras Varanavičius.
„Rusija pasaulio futbole yra per daug galingas žaidėjas, kad jai būtų galima taikyti sankcijas“, - mano buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas, buvęs UEFA vykdomojo komiteto narys Liutauras Varanavičius.
Politinė situacija Ukrainoje FIFA ir UEFA sukėlė didelį galvos skausmą. Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir paskelbė jį Rusijos Federacijos dalimi. Tarptautinė bendruomenė jį laiko Ukrainos teritorija, Jungtinių tautų Generalinė asamblėja kovą pasmerkė Rusiją dėl aneksijos.
Tokiomis aplinkybėmis Rusijos futbolo sąjunga (RFS) po ilgų svarstymų vis dėl to ryžosi vykdyti oficialias futbolo rungtynes pusiasalyje.
Antradienį Kryme buvo sužaistos dvejos Rusijos taurės turnyro pirmojo etapo rungtynės. Jaltoje vietos „Žemčužina“ 0:2 nusileido „Soči“ komandai, o Simferopolyje vietos TSK 0:2 pralaimėjo Sevastopolio SKČF. Visas trejetas užregistruotas Rusijos antrosios lygos pirmenybėms.
Tiesa, šiuos tris klubus vadinti Jaltos, Simferopolio ar Sevastopolio vargu ar galima. Visi jie registruoti Pietų Rusijoje – Rostove ir Krasnodare. Taip RFS norėjo sušvelninti tarptautinių futbolo organizacijų reakciją.
Visi šie klubai – nauji. Senieji Ukrainos pirmenybėse žaidę Krymo klubai: FK „Sevastopol“, Simferopolio „Tavrija“ ir Armiansko „Titan“ praktiškai išnyko.
Todėl jokių juridinių priekaištų Rusijai nekiltų, net jei ji naujuosius Krasnodaro ir Rostovo klubus vietiniam naudojimui vadintų Jaltos ar Simferopolio, jeigu tie klubai nežaistų Kryme, kurį bent jau teoriškai Ukrainai pripažįsta tarptautinės futbolo asociacijos.
Dabar gi RFS, tam, kad savo rungtynes vykdyti Kryme, turi gauti Ukrainos futbolo federacijos (FFU) leidimą. Kurio, suprantama, ukrainiečiai duoti nežada.
Todėl po Rusijos taurės turnyro rungtynių Krymo teritorijoje FFU parašė protestus FIFA ir UEFA.
Prieš keliolika metų panašus precedentas buvo Armėnijoje. Šios šalies „Lernayin Artsakh“ komanda, registruota Jerevane, ryžosi sužaisti vienerias rungtynes armėnų kontroliuojamoje, pasaulio nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos sostinėje Stepanakerte. Azerbaidžano futbolo federacijai užprotestavus, tarptautinės futbolo asociacijos armėnams pagrasino galima diskvalifikacija, jeigu šios šalies komandos žais Kalnų Karabache.
„Armėnija yra maža šalis, kurios interesai nėra svarbūs niekam FIFA ar UEFA. Aš sutinku, kad jie, pažiūrėję pro pirštus į RFS veiksmus, patys daro politinį pareiškimą ir tikrai jų nepalaikau. Bet aš tiesiog noriu paaiškinti, kaip jie mąsto ir elgiasi“, - apie tarptautinių futbolo organizacijų vadovus kalbėjo L. Varanavičius, 2009-2011 dirbęs UEFA Vykdomajame komitete.
Anot lietuvio, UEFA ir FIFA nėra labai demokratiškos organizacijos.
„Tiek UEFA, tiek FIFA yra pakankamai hierarchinės struktūros. Ten daugiausia sprendžia prezidentas. Nebent tokiais atvejais, jei būna labai stiprus pasipriešinimas iš Vykdomojo komiteto, tada su juo tariamasi. Bet dažniausiai prezidento politika būna palaikoma Vykdomojo komiteto daugumos“, - kalbėjo buvęs tarptautinio futbolo funkcionierius.
UEFA ir FIFA bendradarbiauja su didžiausia pasaulyje gamtinių dujų tiekėja Rusijos bendrove „Gazprom“, kuri siejama su Rusijos Federacijos valdžia.
„Gazprom“ yra ne vieno UEFA ir FIFA projekto rėmėja, ji remia ir kelis Rusijos bei Vakarų Europos klubus. L. Varanavičius mano, kad Futbolo organizacijos tikrai stengsis išlaikyti tokius rėmėjus.
Beje, „Gazprom“ į UEFA atėjo per L. Varanavičiaus galvą. Per vykdomojo komiteto rinkimus 2011 metais lietuvis pralaimėjo rusui Sergejui Fursenkai.
„Į mano vietą atėjo Rusijos atstovas ir po to ir atsirado UEFA sutartis su „Gazprom“. O kadangi į tą vietą atsisėdo buvęs „Gazprom“ atstovas Baltijos šalims ir Kaliningradui, tai klausimų kaip ir nekyla. UEFA vadovybė palaikė jį, o ne lietuvį, kuris neturi ką atnešti į bendrą katilą“, - kalbėjo L. Varanavičius.
Rusijos laikraštis „Novaja gazeta“ neseniai buvo paviešinęs Rusijos futbolo sąjungos Vykdomojo komiteto posėdžio Krymo klausimu, vykusio liepą, stenogramas. Jame įtakingi Rusijos verslininkai, politikai, futbolo funkcionieriai baiminosi, kad už sprendimą „priglausti“ Krymo futbolą, tarptautinės futbolo organizacijos gali ne tik išmesti Rusijos klubus iš UEFA turnyrų, bet ir atimti iš Rusijos teisę rengti pasaulio čempionatą 2018-aisiais.
Juolab, kad aštrėjant tarptautiniams Rusijos ir Vakarų santykiams, pasigirsta kalbų apie galimą tų pirmenybių boikotą.
„Boikoto sulaukti įmanoma. Bet tai priklausys nuo to, kaip situacija klostysis toliau. FIFA dabar tikrai sprendimų dėl pasaulio čempionato nedarys. Jeigu tik situacija jiems leis laukti, tai jie ir lauks. O jei iš tiesų supras, kad gali įvykti pirmenybių boikotas, tai gali pasiūlyti visiems boikotuojantiems patiems būti išmestiems iš pasaulio futbolo. Neleis FIFA ir UEFA žaisti politikos“, - kalbėjo L. Varanavičius.
FIFA ir UEFA pasaulio futbolą sugebėjo išlaikyti toliau nuo politikos net praėjusio amžiaus Šaltojo karo laikais. Skirtingai nei Maskvos (1980) ir Los Andželo (1984) olimpinės žaidynės, pasaulio futbolo čempionatai dėl politinių priežasčių boikotuojami nebuvo.
Tuo metu Rusijos žiniasklaida teigia, kad tarptautinės federacijos kol kas nekomentuoja įvykio.
"FIFA žinoma, kad Krymo klubai rungtyniavo Rusijos taurės turnyre antradienį. Be to mes turime FFU prezidento laišką apie šią situaciją. FIFA pozicija šiuo klausimu remsis tuo, ką nuspręs žemyno konfederacija", - Rusijos žurnalistai teigią gavę tokį FIFA spaudos tarnybos atsakymą.
UEFA spaudos tarnyba atsakė dar mažiau informatyviai: "UEFA stebi situaciją ir tęsia konsultacijas sy federacijomis, susijusiomis su šiuo klausimu. Kol kas mes negalime komentuoti daugiau".
Ingvaras Butautas, sportas.info
