Vilniuje vyko Lietuvos futbolo federacijos (LFF) organizuojamas kasmetinis futbolo klubų, turinčių pilnavertę klubinę struktūrą susitikimas. Jų metu pasidalinta jaunus žaidėjus rengiančių klubų gerąja praktika, aptartos pagrindinės veiklos aktualijos, iššūkiai, naujos idėjos.
Profesionalių, pilnavertės struktūros klubų skaičius Lietuvoje auga
LFF Licencijavimo vadovas Laurynas Zibolis pristatė pokyčius, įvykusius šioje srityje 2018 m. pirmoje pusėje. Kaip ir planuota, nuo metų pradžios Jonavos KKSC vaikų ir jaunimo grupės buvo perkeltos į klubą „VšĮ Jonavos futbolas“. Taip pagal gerąją praktiką apjungė visas pagrindines veiklas klube piramidės principu ir pasiruošė tolimesniems kokybiniams klubo vystymo pokyčiams. Kertiniai pokyčiai įvyko ir Panevėžyje pakeitus biudžetinės futbolo akademijos statusą. Jai metų pradžioje tapus viešąja įstaiga, futbolo klubas „Panevėžys“ tapo vienu iš akademijos dalininkų ir taip pat užbaigė vientisos struktūros formavimą. Tokia struktūra užtikrins klubo su savivaldybe bendrą dalyvavimą akademijos veikloje. Abi įstaigos kels uždavinius akademijai ir nustatys bendrąją veiklos strategiją.
„Džiugu, kad „Panevėžio“ klubas, savivaldybė ir akademija iš esmės nusprendė ne imituoti bendrą klubo ir akademijos veiklą, pagrįstą trumpalaikėmis sutartimis, tačiau rinktis šiuolaikinius ir laiko patikrintus viešos ir privačios partnerystės modelius, kurie ateityje taps pavyzdžiu ir kitoms biudžetinėms futbolo mokykloms, savivaldybėms ir klubams“, – tvirtino L. Zibolis.
Susitikimo metu, su Panevėžyje įvykusiais pokyčiais ir savo patirtimi kaip to pasiekti, seminaro dalyvius supažindino Panevėžio miesto savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis, klubo ir akademijos vadovai.
„Taryba vienbalsiai pritarė klubo priėmimui į akademijos dalininkus, tikimės tolimesnio glaudaus ir nuoseklaus bendradarbiavimo. Norime, kad vaikai turėtų, ko siekti kylant piramidėje nuo pirmų žingsnių iki profesionalaus žaidimo. Visa tai prisideda ir prie pačio „Panevėžio“ klubo įvaizdžio formavimo. Džiaugiamės, kad komanda yra Pirmos lygos lyderė. Visų mūsų noras yra matyti klubą kitą sezoną A lygoje. Klubas turi visapusišką mūsų palaikymą ir galime tik pasidžiaugti, jog kiekvienais metais „Panevėžys“ demonstruoja vis geresnius rezultatus tiek atsižvelgiant į gerąją praktiką, tiek žaidimą aikštėje“, – kalbėjo J. Jasiukaitis.
Šiame kontekste svarbūs ir Baltijos futbolo akademijos bei FM Ateitis akademijų sprendimai suformuoti pagrindines komandas ir dalyvauti LFF II lygos pirmenybėse, taip pat „Trakų“ futbolo klubo pradėtas įgyvendinti naujos futbolo akademijos steigimo planas.
Labiausiai padirbėti šioje srityje antrame 2018 m. pusmetyje reikia Marijampolės „Sūduvai“, Kauno „Stumbrui“, „Kauno Žalgiriui“, Klaipėdos „Atlantui“, „Palangai“. Tuo tarpu, dauguma I lygos klubų šioje srityje svarbius sprendimus įgyvendino jau prieš keletą metų: „Banga“, „Utenis“, „Nevėžis“, „Džiugas“ ir „Dainava“ jau gali pasigirti Vakarų Europai būdinga klubų struktūra nuo vaikų iki pagrindinės komandos.
„Tikimės, kad po metų-kitų, visi A ir I lygos klubai turės savo jaunimo akademijas, tiesiogiai ugdys žaidėjus savo pagrindinei komandai“, – sakė L. Zibolis.
Klubinis futbolas, akademijos ir didieji miestai
Pasinaudojant galimybe, kad šį kartą susitikimas vyko Vilniuje, viena iš aktualių temų buvo ir didesniųjų miestų aktualijos. Dėl teigiamo neformalaus ugdymo krepšelio sisteminio poveikio, sparčiai didėjant futbolo mokyklų akademijoms ir klubams, kurie ugdo futbolininkus, didžiųjų miestų savivaldybėms natūraliai kyla dilemos, kaip teisingai įvertinti tokias akademijas, kaip skirti finansavimą ne pagal teisinį statusą, tačiau pagal aiškius ir išmatuojamus kiekybinius ir kokybinius veiklos rodiklius. Susitikime dalyvavę Vilniaus savivaldybės ir KKSD atstovai pasidalino savo mintimis apie strateginius sporto valdymo klausimus, akcentavo poreikį derinti ugdymo programas, reikalavimus trenerių išsilavinimui bei finansavimo ir skatinimo mechanizmus tarp skirtingų institucijų: federacijų, švietimo ir mokslo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento.
Jaunimo ugdymo kokybė – prasidėjęs futbolo įstaigų sertifikavimas atskleidžia realią situaciją skirtingais kampais
Seminaro dalyviai ne kartą aptarė svarbiausius jaunimo ugdymo aspektus. Pristatytos pirmosios sertifikavimo sistemos įžvalgos aplankius 18 futbolo klubų ir akademijų. Nors sistemiškumo trūksta daugelio futbolo mokyklų ir akademijų veikloje, tačiau galima pastebėti naujų ir visuotinai pripažintų praktikų: atsiranda akademijų, pradedančių taikyti nuoseklias sportinio ugdymo programas, pirmieji techniniai direktoriai pradeda sistemingai ir kruopščiai vertinti treniruočių kokybę, dalyje futbolo ugdymo įstaigų su grupėmis pradeda darbuotis bent du treneriai, kai kur jau beveik baigtas trenerių grupavimas pagal amžiaus grupes. Susitikimo dalyviai sutarė, kad visų šių faktorių visuma neišvengiamai pagerins individualiai stiprių žaidėjų rengimą, sustiprins klubų pagrindines komandas, o ilgainiui – ir Lietuvos nacionalinę futbolo rinktinę.
Aptarta ir klubų skatinimo sistema
Perėję prie praktinių užduočių, seminaro dalyviai buvo paskirstyti grupėmis ir ėmėsi svarstyti tai, kokius principus turėtų atitikti klubų skatinimo sistema. Nors A lygos, I lygos ir II lygos klubų interesai ir poreikiai dažnai skirtingi, tačiau dauguma dalyvių sutarė, kad visos skatinimo priemonės turi būti žinomos iš anksto ir būti ilgalaikės (bent 3-5 metai), taip pat turėtų būti koncentruotos į kokybę ir solidariai paskirstytos tarp A, I, II lygos klubų. Diskusijos apėmė UEFA solidarumo lėšas, LFF klubų vystymo fondo lėšas, taip pat teisėjavimo išlaidų kompensavimą, techninių direktorių rėmimą ir kitas idėjas. Darbo grupių pateikti apibendrinti pasiūlymai bus pateikti susipažinti LFF Vykdomajam komitetui, kuris ir priima esminius sprendimus dėl skatinimo sistemų visumos.
