Penktadienį legendiniame „Wembley“ Lietuvos futbolo rinktinė žais Europos futbolo čempionato atrankos rungtynes su Anglija. Pastaroji nestokoja gerbėjų tarp lietuvių, tad dvikova su „Trimis liūtais“ ypač įdomi. Gerbėjai ir specialistai kalba apie šansus pasiekti bent lygiąsias, tačiau tuo pat metu prikalba ir daug nesąmonių.
Kad ir kaip norėtųsi taip sakyti, tačiau aukščiausio lygio komanda Anglijos rinktinę laiko tik patys anglai ir kur kas silpnesnių šalių futbolininkai.
Iš esmės Anglija yra aukščiausio pasaulio futbolo rinktinių diviziono vidutiniokai, tačiau futbolo pasaulis, skirtingai nuo teniso, ledo ritulio, regbio ar kitų į divizionus neskirstomas.
Taip, „Premier“ lygoje žaidžia geriausi pasaulio futbolininkai, tačiau pažiūrėkime, kas yra stipriausiųjų lyderiai?
„Chelsea“ veda Diego Costa, Cescas Fabregasas (Ispanija) ir Edenas Hazardas (Belgija); „Arsenal“ – Mesutas Ozilas (Vokietija), Alexis Sanchezas (Čilė) ir Aaronas Ramsey (Velsas), o „Manchester City“ sudėtyje iš viso turi tik 4 anglus.
Prieš lietuvius išrikiuotoje Anglijos rinktinės sudėtyje ir vos vienas „Premier“ lygos lyderės „Chelsea“ futbolininkas (Gary Cahillas), vos du antrą vietą užimančios „Manchester City“ žaidėjai (Jamesas Milneris ir Joe Hartas).
Užtat yra net penki „Tottenham“, 4 – „Manchester United“, po tris – „Everton“ ir „Liverpool“ žaidėjus. Į visa tai reikėtų pažiūrėti iš kitos pusės – Anglijos rinktinės žaidėjai tinka tik „Premier“ lygos vidutiniokams.
„Arsenal“ ir „Liverpool“ nors ir turi nemažai aukšto lygio anglų, tačiau pabandykite atsiminti, kada šios komandos paskutinį kartą laimėjo „Premier“ lygą. Rezultatyviausiu lygos futbolininku anglas pastarąjį kartą tapo praėjusiame amžiuje – 1999-2000 m. sezone.
Vis dėlto, pažvelgus į sudėtį, puolimo linija atrodo turbūt grėsmingiausiai.
Wayne'as Rooney yra vienas brangiausiai apmokamų, tačiau tuo pat metu ir vienas labiausiai pervertintų žaidėjų.
Danielio Sturridge'o forma pastaruoju metu tragiška (be to, dėl traumos jis vis tiek nežais), o Danny Welbeckas moka viską, išskyrus pataikyti į vartus.
Vienintelis Harry Kane'as šį sezoną tapo tikru vilties spinduliu ne tik „Totenham Hotspur“, bet ir Anglijos rinktinei. Vis dėlto, jis dar žiba tik pusę sezono, o rinktinėje yra naujokas.
Saugų linijai ypač didelė grėsmė yra Raheemo Sterlingo trauma, be to, dėl traumos į rinktinę net nekviestas Alexas Oxlaide'as Chamberlainas. Vis dėlto, naujausiais duomenims R.Sterlingas bus pasirengęs žaisti su lietuviais.
Šie du jauni, ypač greiti ir kūrybingi žaidėjai tikrai išsiskiria iš pilkos Anglijos rinktinės saugų masės.
Sunku suprasti, ką viena geriausių pasaulio rinktinių save laikančioje Anglijos komandoje veikia tokie žaidėjai kaip Androsas Townsendas ar Rossas Barkley. Ne superžvaigždė ir Adamas Lallana, tačiau net jo trauma ekipai tampa skaudžiu smūgiu.
Žinoma, kai Lietuva turės versti be kūrybiškiausio ir labiausiai individualiu meistriškumo išsiskiriančio Arvydo Novikovo, net ir šie žaidėjai atrodys kūrybingi.
Galime atsiminti mačą su Šveicarija, kuriame lietuviai ir su A.Novikovu nesugebėjo atlikti daugiau nei po 3-4 tikslius perdavimus iš eilės ir tik neįtikėtinas Giedriaus Arlauskio žaidimas išgelbėjo komandą nuo dar didesnės gėdos.
Ne stebuklai Anglijos rinktinės sudėtyje ir žiūrint į gynybą.
Vos prieš keletą metų anglų vidurio gynėjų linija buvo viena galingiausių pasaulyje, tačiau dabar čia žaidžia niekuo neišsiskiriantys Chrisas Smallingas, Phillas Jonesas ir Phillas Jagielka, kiek aukštesnio lygio yra Gary Cahillas.
Tarp krašto gynėjų geriausias, neabejotinai, yra Leightonas Bainesas, tačiau jo žaidimas rinktinėje niekada neprilygsta žaidimui klube.
Nathanielis Clyne'as yra dar nieko niekam neįrodęs paauglys, o Kierranas Gibbsas ar juolab Danny Rose'as irgi neatitinka geriausių pasaulio rinktinių startinio žaidėjo apibūdinimo.
Ar galima tokią gynybą įveikti?
Lietuvai – sunkiai. Kad ir kokie medžiai, palyginti su aukščiausio lygio žaidėjais, yra anglai centro gynėjai, tačiau tvarkingai ir organizuotai žaisti jie sugeba. Ypač prieš kūrybinių pajėgumų stokojančią ir nelabai kamuolio kontrolę sugebančią išlaikyti Lietuvą.
Nereikia pamiršti, kad visi jie yra gerokai aukštesni nei 180 cm ūgio (Ch.Smallingas – 194 cm, G.Cahillas – 193 cm), tad bus neįveikiama kliūtis standartinių situacijų metu.
Viską lietuviams tik dar pasunkina tai, kad pagrindinis rinktinės puolėjas Deivydas Matulevičius mėgsta žaisti anglams parankų jėga paremtą futbolą. Vis dėlto, lietuvis turi neblogą pirmąjį lietimą, tad atlikus gerą perdavimą į priekį galima tikėtis, kad D.Matulevičius pavojų sukurs.
Turint geriau su kamuoliu ant žemės galintį žaisti Luką Spalvį prošvaistės būtų turbūt didesnės.
Dar vienas įvairių mūsų specialistų mėgstamas argumentas, kuriuo bandoma prognozuoti mums palankų rezultatą, – Anglijos rinktinei tai pirmos rungtynės šiemet. Bet lietuviams jos irgi pirmos, tad kaip tai gali mums būti pliusas?
Georgas Freidgeimas, Egidijus Vaitkūnas ir Vytautas Lukša yra vieninteliai mūsiškiai, klube žaidžiantys kartu. Visi kiti lietuviai į nacionalinę komandą suvažiuoja iš skirtingų klubų, tad teigti, kad jiems susiklijuoti į vieną ekipą bus lengviau nei anglams, yra kvaila.
Atsiminkime ir tai, kad visi anglai rungtyniauja „Premier“ lygoje, kur kas savaitę varžosi tarp geriausių pasaulio futbolininkų. Lietuvos rinktinėje vienintelis Vytautas Andriuškevičius žaidžia stipresnėje Nyderlandų lygoje.
Be A lygos futbolininkų, reguliariai šį sezoną dar žaidžia Tadas Kijanskas (24 rungt. Izraelio lygoje), Marius Žaliūkas (12 rungt. Škotijoje), Mindaugas Panka (18 rungt. Izraelyje), Deivydas Matulevičius (17 rungt. Rumunijoje), Vaidas Slavickas (18 rungt. Rumunijoje) ir Simonas Stankevičius (10 rungt. Jaunimo „Premier“ lygoje).
Išskyrus vartininkus, likusieji savo klubuose atlieka tik epizodinius vaidmenis ir šį sezoną yra sužaidę iki 10 mačų, tad pirmųjų rungtynių pranašumas tikrai bus ne mūsų pusėje.
Kaip galima pasiekti bent lygiąsias?
Kaip ten sako – kamuolys apvalus, žolė žalia, o žaidžia ne pavardės ir piniginės. Vis dėlto, atmetus tikėjimą savais, tikėtis lietuvių pergalės ar lygiųjų iš tikro yra naivu.
Anglija neturėtų įveikti Lietuvą daugiau nei 2-3 įvarčių skirtumu, tačiau neturint pajėgių aikštės vidurio žaidėjų (net ir turint reikėtų bent kiek su futbolo taktika draugaujančio trenerio, bet čia jau kita tema), galinčių bent kiek palaikyti kamuolį, atiduoti vieną gerą tikslų perdavimą, perpjaunantį varžovų gynybą ir išvedantį puolėją į priekį, neverta tikėtis, kad 90 minučių atsispardysim, surengsime žaibišką ataką ir įmušime. Arba kad G.Arlauskis ranka įmes kamuolį į užsižiopsojusio J.Harto ginamus vartus.
O ir atsispardyti tikrai nebus lengva, kai kiekvienas kampinis ar baudos smūgis bus baisus galvos skausmas.
Paulius Cubera, www.15min.lt
