Noras keistis atsimušė į stagnacijos sieną, rašo sportas.info.
Senoji gvardija nepanoro permainų, dėl to E.Eimontui teko trauktis. Tuo neabejoja futbolo bendruomenės atstovai – nuo fanų iki klubų ir lygų vadovų.
Edvino Eimonto pasitraukimas iš Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento pareigų didžiajai daliai Lietuvos futbolo bendruomenės buvo it perkūnas iš giedro dangaus.
Niekada nebuvęs futbolininku kėdainiškis sulaukė mažiausiai kritikos iš visų nuo sovietmečio LFF vadovavusių funkcionierių.
Tiesą sakant, jis ir federacijos vadovu išbuvo nedaug – apie 15 mėnesių. Ir per tą laiką spėjo susidaryti futbolo reformatoriaus įvaizdį.
E. Eimonto iniciatyva gero valdymo praktikai LFF įdiegti buvo suburta darbo grupė, kuri ėmėsi rengti LFF sistemos reformą, demokratizuoti jos valdymą, didesnę įtaką skiriant profesionaliems ir mėgėjiškiems futbolo klubams.
Darbo grupei vadovavo visuomenininkas Gintautas Babravičius, joje dirbo buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius, A lygos prezidentas Deividas Šemberas, „Utenio“ klubo direktorius Artūras Gimžauskas, teisininkas Laimonas Markauskas ir kiti.
Ketvirtadienį grupė savo siūlymus pateikė LFF vykdomajam komitetui. Tačiau LFF VK taip pat gavo 41 metų gimtadienį šventusio E. Eimonto atsistatydinimo raštą.
Anot LFF interneto svetainės lff.lt, E. Eimontas motyvavo savo sprendimą asmeninėmis aplinkybėmis.
Beje, trečiadienį atsistatydinimo pareiškimus parašė A lygos vadovai: prezidentas D. Šemberas ir direktorius Karolis Kalvaitis. Direktoriaus pareiškimą A lygos klubai patenkino, D. Šemberui neleido palikti posto.
„Aš tikrai netikiu, kad E. Eimontą atsistatydinti privertė asmeninės priežastys. Iš tiesų aš norėčiau sužinoti tikrąsias aplinkybes, bet dabar aš to nežinau. Todėl man sunku kol kas tai komentuoti. Manau, kad per artimiausią parą pavyks sužinoti informaciją ir protingiau į visą tai sureaguoti. Dabar komunikacijos prasme – viskas labai gražu, bet... Kaip jau ir sakiau – norėtųsi sužinoti ne komunikuojamas, o tikrąsias priežastis“, - apie LFF prezidento atsistatydinimą kalbėjo A. Gimžauskas.
„Mėginau sužinoti tikrąsias priežastis, bet nepavyko. Gal čia ta konferencija, kuri vyks gegužę, tam turėjo įtakos? Nežinau. Dar prieš 10 dienų jis kalbėjo apie tą Gerojo valdymo darbo grupės projektą, kad vykdys jį. O jis ne visiems yra naudingas“, - nenorėjo oficialiąja versija patikėti ir buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas.
Jam E. Eimonto sprendimas buvo netikėtumas. A. Liubinskas sakos nemanęs, kad viskas gali šitaip pasisukti.
„Kai aš toje virtuvėje nedalyvauju, tai nemačiau pretekstų, net pamąstymų neturėjau, kad gali taip įvykti. Dar kai neseniai buvau posėdyje dėl jaunių trenerių, man naetrodė, kad gali įvykti kas nors panašaus“, - kalbėjo ne vienerius metus Lietuvos rinktinę treniravęs, o dabar vadovaujantis I lygos Vilniaus „Vyčio“ komandai treneris.
Vienas aktyviausiųjų Lietuvos rinktinės fanų grupės „Vyčio tribūna“ koordinatorių, vaikų treneris Steponas Nacius teigė, kad dar prieš dvi dienas su E. Eimontu kalbėjo apie ateitį.„Man tai buvo visiškai netikėta. Dar užvakar su prezidentu buvau susitikęs ir diskutavau apie fanų reikalus, apie jaunųjų futbolininkų tobulėjimą. Nieko panašaus į kalbas apie atsistatydinimą iš jo negirdėjai“, - kalbėjo jis.
O A. Gimžauskas prisipažino nujautęs, kad gali nutikti kažkas panašaus. „Tai nebuvo labai didelis netikėtumas. Nuojauta, kad kažkas panašaus gali įvykti, buvo jau prieš porą dienų“, - apie LFF prezidento atsistatydinimą kalbėjo „Utenio“ klubo vadovas.
Kartu su D. Šemberu bendradarbiaujantis ne viename projekte, A. Gimžauskas trečiadienio ir ketvirtadienio atsistatydinimų nesiejo.
„Aš nemanau, kad Deividas ir Edvinas taip susitarė. Be jie abu – šiuolaikiški žmonės. Gal dėl to ir priėmė panašius sprendimus? Bet aš sakiau per klubų asociacijos susirinkimą: iš gerų įmonių, gerų struktūrų vadovai taip neišeina. Tai irgi yra savotiškas situacijos įvertinimas“, - kalbėjo Utenos klubo direktorius.
Nė vienas iš pašnekovų E. Eimonto pasitraukimo nevertino teigiamai.
„Gal ir yra ką tas E. Eimonto atsistatydinimas nudžiugino. Bet ne tuos, kurie nori pokyčių“, - kalbėjo A. Gimžauskas.
„Vertinu tai labai labai blogai. Dėl to, kad jis buvo modernus, gebantis aplink save kurti komandą, tai komandai formuoti užduotis ir vesti mūsų futbolą į priekį“, - antrino S. Nacius.
Net ir diplomatiškai bandęs kalbėti Sekmadienio futbolo lygos prezidentas Paulius Mažinskas LFF vadovo pasitraukime nieko teigiamo neįžvelgė: „Nuo platesnių komentarų susilaikysiu, bet tokie staigūs ir kardinalūs sprendimai įneša sumaišties. O tai bet kokiu atveju nėra pozityvu/“
Anot A. Liubinsko, E. Eimontui išlikti LFF vadovu sutrukdė per didelis demokratiškumas.
„Jo mėgstamas žodis buvo evoliucija. Bet mūsų visuomenė prie evoliucijos nepribrendo. Čia reikalinga arba revoliucija, arba tu nieko nepasieksi. Čia tas pats, kaip vilkų bandai vadovauti skirtum aviną. Vilkai aviną tiesiog sudraskys. Žiūrint iš demokratijos principo pusės, aišku – viskas turi vystytis evoliuciškai. Bet realybėje tai neveikia. Pertvarkymus tu gali daryti tada, kai turi savo komandą. O norint, kad komanda būtų sava, reikia iš karto keisti aplinką, vos tapus vadovu. Mūsų visuomenė jau tokia, kad reikia ryžtingesnių veiksmų. E. Eimontas LFF nerado bendros kalbos, nes neturėjo pasekėjų“, - tiesiai šviesiai rėžė buvęs Lietuvos rinktinės strategas.
Rinktinės fanų koordinatorius pritarė treneriui. Anot S. Naciaus, draugų futbolo vadovų tarpe E. Eimontas neturėjo, priešų – pakankamai. Juk nenorinčių keistis LFF Vykdomajame komitete tebėra pilna.
„Manau, E. Eimontui labiausiai pritrūko politinės patirties. LFF viduje turi būti politikas, mokėti burti sau palankių žmonių koalicijas. Dar prisiminkime, kad kai kurių apskričių futbolo veikėjai neatitinka laikmečio. Jų pažiūros yra gerokai pasenusios, jie dar gyvena kokių 1975 metų ritmu. Manau, kad Edvinas pamatė, jog to senojo mąstymo įveikti nesugeba ir jis garbingai pasitraukė, nes nenorėjo vykdyti kažkieno užsakymų.
Manau, kad visko esmė buvo bandymas restruktūrizuoti federaciją, prieš kurį sukilo labai daug oponentų, o E. Eimontas pamatė, kad jis nebeturi kariaunos, su kuria galėtų prieš juos kariauti – bendražygių ir bendraminčių“, - kalbėjo futbolo fanas.
Tačiau S. Nacius nepraranda šviesios ateities vilčių. Jis tikisi, kad E. Eimonto įpėdinis tęs reformas federacijoje.
„Nepakeičiamų nėra. Dabar reikia laukti sprendimo, kas E. Eimontą pakeis. Jei tai bus kažkas iš praeities, tai bus labai blogas žingsnis. Bet jeigu jis sugebės mobilizuoti tą kartą, kuri nori pokyčių, gal būt bus ir gerai. Reikia, kad federacijos vadovu būtų mąstantis žmogus. Ir mąstantis toliau negu jo paties kišenė.“
A. Liubinsko nuomonė – pesimistiškesnė. Jis mano, kad E. Eimonto atsistatydinimas – prieš jį LFF vadovavusio J. Kvedaro aplinkos pergalė. Treneris įvardijo ir vieną Vykdomojo komiteto narių Stasį Stankų, laikomą pilkuoju Lietuvos futbolo kardinolu, konkrečiai: „Jeigu federacija yra tas organas, kuris tik daro gerus darbus, tai kodėl taip žmonės kapojasi dėl postų joje? Stasy Stankau, padarei gerus darbus ir eik, leisk kitiems juos daryti. Aš kažkada buvau rinktinės trenerio, bet mano laikas praėjo ir aš niekur nesiveržiu. Treniruoju sau pirmosios lygos „Vytį“. Užleidau vietą jauniems. Bet yra žmonių, kurie turi labai daug interesų ir dėl vietos LFF vadovybėje kaunasi. Matyt tenai yra kažkoks lovys...“
sportas.info
